Posts filed under ‘Depresija’

Alexander Lowen „Depresija ir kūnas. Planas įveikti“

Dr. Aleksandro Loveno nuomone, depresijos apimtas žmogus yra praradęs ryšį su realybe, o ypač su savo kūnu. Savo knygoje autorius nagrinėja priežastis, kodėl taip atsitinka. Turėdamas milžinišką darbo su depresija sergančiais patirtį, autorius pateikia paprastų, bet labai efektyvių pratimų kompleksą, kurie padės sužadinti įgimtą savo energiją, išreikšti meilę ir savąjį unikalumą, atgaivinti dvasingumą ir tikėjimą gyvenimu. Knyga skirta tiek profesionalams, tiek ir nespecialistams.

Keletas minčių iš knygos

Pagal polinkį į depresiją žmones galima suskirstyti į dvi kategorijas – orientuotas į kitus ir į save. Iš tiesų, nemažai žmonių atsiduria tiesiog per vidurį, bet dauguma priklauso vienai ar kitai kategorijai. Orientuoti į kitus – labai jautrūs depresinėms reakcijoms, tuo tarpu – į kitus – daug mažiau. Orientuotas į save žmogus stipriai ir giliai jaučia save, aplinkos pokyčiai nekaip lengvai paveikia jo elgesį ir požiūrį. Tokia asmenybė turi tvirtą savimonės ir savęs priėmimo pagrindą Ji tvirtai stovi ant kojų ir žino, kur stovi. Orientuotam į kitus būdinga stipri priklausomybė, dėl ko būtina kitų emocinė parama. Kai šioji dingsta, susergama depresija. Orientuotas į save tiki tik savimi. Orientuotas į kitus pasitiki kitais žmonėmis ir taip rizikuoja nuolat nusivilti. Jis nuolat ieško ko nors, kuo galėtų pasitikėti: žmogaus, tikėjimo, sistemos, veiklos ir pan. Jis įsitraukia į veiklą, tarnauja kitiems, ir tikisi, kad kiti pripažins jo vertę ir atsakys meile, pripažinimu, parama. O orientuotas į save žmogus veikia ir dirba sau. Pirmiausia jis tapatinasi sus avimi, kaip asmenybe, o savo veikla išreiškia tai, kas jis yra.

Save suvokiantis žmogus, užuot skaudinęs mylimuosius, sakytų: „Negaliu mylėti. Manyje per daug priešiškumo“.

Kai kūnas, įsitempęs, žmogus negali  atsiverti meilei. Jis negali nei duoti, nei imti, tik imituoja gyvenimą.

Savo kūno nejaučiantis žmogus nežino, kad yra užsisklendęs. Jis kalbės apie meilę, net bandys ją įrodyti, bet į veiksmus neįdės širdies. Jis stengsis siekti meilės, kurios jam reikia. Kitiems jis stengsis padėti nesuvokdamas, kad projektuoja savo paties poreikius. Būdamas užsisklendęs, savo problemas matys išoriniame pasaulyje, o ne savyje. Tokiam žmogui savi pasikimai bus Ego pamaloninimas, jis jaus nepasitenkinimą, pats nesuprasdamas priežasties. Būdamas užsisklendęs, negalės atsiverti kitiems žmonės, tad atrodys, kad nepakankamai stengiasi jie.  Gebėjimas atsiverti tampa naujo tikėjimo savimi ir savo jausmais pagrindu. Vėl atradus ryšį su savo kūnu, pradedama labiau save suprasti ir palengva tai virsta savęs priėmimu. Atsiranda gebėjimas palaikyti ryšį su kitais. Mylėti – tai palaikyti ryšį su kitais. Meilė apibrėžiamas kaip troškimas būti artimam su kažkuo. Asmenybės atsivėrimas reiškia žmogaus širdies atsivėrimą, t.y. asmens gebėjimą išreikšti ir priimti meilę

Depresija – beviltiškumas, duobė. Depresija – kai esi tarsi paraližuotas, netekęs savigarbos.

Svarbu atpažinti savo jausmus, įvardyti juos. Nusivylimas, liūdesys – dar ne depresija. Įvardink juos. Depresiją sukelia jausmų slopinimas. Tada organizmo vidinės galios prarandamos. Jausmas toks – tarsi iš baliono būtų išleistas oras.  Tada veiksmų, impulsų sumažėja. Tada žmogus neturi jėgų į nieką reaguoti. Žmogus pasyvus dėl išsikvėpusios dvasios.

Gerai yra verkti ir taip išreikšti savo jausmus. Vaikystėje slopinamas pyktis ir priešiškumas. Iš pradžių būna raudos, bet laikui bėgant, vaikas, kuris negauna meilės, tampa geras ir paslaugus motinai. Toks vaikas net suaugęs sunkiai reiškia priešiškus jausmus. Tokie žmonės bando įrodinėti, kad yra verti meilės. Tik vieni vertę įrodinėja pasiekimais, kiti- savęs aukojimu. Bet gyvenimo energija tada nukreipiama ne kūrybai, o gyvenimo būdui, kuris sukelia nepasitenkinimą.

Patarimas: negavus meilės vaikystėje, pamirškite tai. Sulaukus pilnametystės šis klausimas netenka prasmės.

Energija ir jaudulys – sinonimai.  Jaudulys ir depresija – priešingybės. Kai žmogus jaudinasi, jis nėra depresavus.

Kai nėra malonumo – mažėja motyvacija judėti į priekį.

Depresija – meilės šauksmas. Galima išverkti tai.

Kartais depresija susergama siekiant nerealaus tikslo – pvz., visišką saugumą teikiančių santykių arba būti tobula mama ir žmona ir pan. Perfekcionizmo siekis pasmerktas žlugti. Mes daug savo energijos išeikvojame siekdami nerealių tikslų.

Smurtas ir depresija – dvi reakcijos į bejėgiškumo jausmą. Trečiasis kelias – alkoholis ir narkotikai. Bet išgelbėjimas slypi tikėjime, kuris yra antipodas beviltiškumui.

Šiuolaikinio gyvenimo leitmotyvas – kad save išreiškiame veikdami. Tai iškart galime priešpriešinti gyvenimo būdui, kuomet save išreiškiame būdami. Tai galime padaryti būdami šilti, suprantantys, užjaučiantys, gyvybingi, energingi, linksmi ar liūdni ir t.t. Save galima išreikšti ir būnant atsidavusia motina, ir pamaldžiu tikinčiuoju ar geru prekybininku. Šios esminės saviraiškos formos, tarp kurių yra ir susijusių su vyro ar moters vaidmeniu, paprastai suteikia gilesnį pasitenkinimą. Iš kitos pusės, kai gyvenimo prasmę siekiame rasti tik veiklos teikiamame pasitenkinime (Ego), galime papulti į bėdą. Veiklos teikiamas pasitenkinimas yra tarsi padažas ant mėsos – buvimo teikiamas pasitenkinimas. Mėsa be padažo numalšins alkį; padažas be mėsos visiškai nepasotins. Ir būtent, kad nepasotina, žmogus linkęs intensyviau įsitraukti į veiklą ir dar labiau domėtis pasauliu. Reikalavimas daryti daugiau ignoruoja paprastą tiesą, kad egzistuoti gali tik būdamas tuo, kas esi iš tikrųjų. Reikalavimas išnaudoti savo potencialą, nesuteikia žmogui ramybės, verčia žmogų varžytis patį su savimi. Tai pražūtinga filosofija, nes ji taikoma mažiems vaikams dar tuomet, kai jie neturėjo progos būti savimi dėl gausybės tėvų reikalavimų.  Savo vaikus priekin stumiame taip pat, kaip ir save, menkai tesuprasdami, kad šis raginimas augti ir veikti gali kenkti jų tikėjimui ir sukelti per didelę stimuliaciją, o tuomet žmogui labai sunku atsipalaiduoti. Tada norisi dar daugiau stimuliacijos, kad sumažinti nemalonią būseną. Susiformuoja užburta spiralė.. Dėl per didelio stimuliavimo žmogaus kūnas tampa svetimas, sutrinka vidinis ritmas ir harmonija. Žmogaus negebėjimas nusėdėti vietoje, būti vienam, kitais žodžiais tariant, būti savimi rodo, kad žmogus ieško netikro susijaudinimo.

Pagal knygą Depresija ir kūnas, Vilnius, 2014

Reklama

lapkričio 8, 2017 at 1:22 pm Komentarų: 1

Haig Matt „Kodėl verta gyventi“

Šioje knygoje siekiama dviejų tikslų. Sumažinti depresijos keliamą kančią ir pamėginti įtikinti žmones, kad iš slėnio apačios niekada neatsiveria aiškus vaizdas. „Senosios klišės vis dar byloja daugiausia tiesos. Laikas užgydo žaizdas. Tunelio gale išties yra šviesa, net jei jos nematome. Be to, niekada nepamirškime, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Žodžiai retkarčiais gali išlaisvinti“, – tvirtina knygos autorius.

Populiarus šiuolaikinis britų rašytojas Mattas Haigas pasakoja asmeninę patirtį apie klastingą depresijos ligą ir išgijimą nuo jos. Būdamas vos 24 metų autorius pajuto pavojų gyvybei keliančius depresijos požymius. Jis susirgo sunkia liga, apie kurią iki tol beveik nieko nežinojo. Skausmingi ne tik dvasiniai, bet ir fiziniai pojūčiai vedė prie bedugnės krašto tikrąja prasme. Šioje knygoje M. Haigas aprašo, kaip pamažu išmoko kovoti su sekinančia liga ir tada vėl atrado priežastis, kodėl verta gyventi.

Kiekvieno protas yra unikalus. Depresija susirgti gali visi, net tie, kurie iš pažiūros neturi jokių priežasčių liūdėti. Tai paslaptis nuo jos kenčiantiems. Ji nematoma. Ji kaip našta. Visų patirtis panaši, bet nėra lygiia tokia pati. Tokios bendros etiketės kaip “depresija” (ir nerimas, ir panikos sutrikimas, ir obsesinis kompulsinis sutrikimas) praverčia, tik jei pripažįstame, kad šiuos dalykus visi išgyvena skirtingai. Depresija kiekvienam atrodo savaip. Skausmas jaučiamas skirtingai ir sukelia skirtingas reakcijas. Tačiau skaitant apie kitus kančią patyrusius, išgyvenusius ir neviltį įveikusius žmones jaučiame paguodą. Tai suteikia vilties.

Abrahamas Linkolnas visą laiką sirgo depresija. Jis niekad neįveikė jos galutinai, bet gyveno su ja ir darė didingus darbus. „Bet būtent melancholijos problema ir kurstė jo darbų ugnį“. Jei depresijos negalima visiškai įveikti, galima išmokti panaudoti šią, anot poeto Byrono žodžiais tariant ‚baugią dovaną“. Pavyzdžiui, niūri mirties baimė gali paskatinti džiaugtis kasdieniniu gyvenimu visomis įmanomomis progomis.

Galbūt būtent dėl išsamių žinių stokos psichikos sveikata yra vis dar stigmatizuojama. Paslaptis visada kelia baimę.

 Yra vaistai nuo depresijos, bet negalima teigti, kad jos padės visais atvejais arba kad tai tobulas sprendimas. Tačiau bent nuo nerimo viena priemonė daugiau ar mažiau tinka visiems . Konkrečiai – tai lėtesnis tempas. Nerimas verčia protą veikti ne įprastu tempu, o pagreitintai, todėl prilėtinti gali būti nelengva. Bet tai padeda. Daugelis nerimo simptomų (svaigulys, dilgčiojimai, virpulys) yra tiesiogiai susiję su paviršutinišku kvėpavimu. Todėl dėmesingesnis kvėpavimas – įkvepiant per 5 sekundes ir iškvepiant per 5 sekundes – nuramina. Nerimo atsikratyti padeda gyvenimas dabartimi bei susitaikymas su esama situacija. Kova viską tik apsunkina. Visa gudrybė – susidraugauti su nerimu ir depresija. Dar nerimo padeda atsikratyti meilė. Meilė – tai pamatyti pasaulį mylinčiu žvilgsniu, tai – naujas požiūris į gyvenimą.

Kaip padėti depresija sergančiam ir nerimo kamuojančiam žmogui: Nieko neprimkite asmeniškai, kaip asmeniškai nepriimate sergančio gripu, lėtinio nuovargio sindromu arba artritu. Tai ne jūsų kaltė. Būkite kantrūs. Depresija nestovi vietoje. Nusiteikite ilgai kelionei. Neverskite sergančio depresija pasijusti dar keistesniu. Tris dienas nesikėlė nuo sofos, verkia, nes negali pasirinkti, kurias kojines apsimauti? Na tai kas. Didelio čia daikto. Standartinio normalumo nėra. Normalumas yra šališkas. Žinokite, kad esate reikalingi ir branginami, net jei taip ir neatrodo.

Pripažinkite, kad tai liga. Sergančiam depresija gali būti neįveikiamas iššūkis nueiti parduotuvę.

Autorius nevartojo vaistų konkrečiai nuo depresijos (vartojo vaistus nuo nerimo ir panikos). Nevartodamas vaistų jis pajuto dermę su savimi. Tai padėjo jam suprasti, kas jam padeda (fizinis krūvis, saulė, miegas, rimti pokalbiai ir t.t.). O sąmoningumas, kurį galima prarasti vartojant vaistus, padėjo galutinai atsistoti ant kojų. Bet jei tabletės padeda, reikia jas vartoti. Tik pritaikyti tabletes  – tai jau mokslas. Prog J. Rottenbergas rašo apie depresiją: „Kaip pažabosime depresiją? Nesitikėkite stebuklingos tabletės. Gydydami lėtinį skausmą supratome, kad sudėtinga paveikti įgimtas kūno ir sąmonės reakcijas. Užuot mėginę tai daryti, turime stebėti nuotaikos kaitą ir mėginti prisikasti prie neigiamą poveikį darančių veiksnių – dažnai tai būna varginanti dienotvarkė: pernelyg daug darbo ir mažai miego. Reikia stengtis geriau suprasti besuikeičiančios nuotaikos signalus ir įgusti naudotis padėtį taisančiais įrankiais, kol būklė netapo pernelyg rimta. Tie įrankiai – mąstysenos, mus supančių įvykių, mūsų santykių ir kūno būklės keitimas (fizinė veikla, vaistais arba dieta).

Autoriui labai padėjo žvelgimas baimei į akis – jis bijodami eiti į parduotuvę, bet eidavo. Bijo keliauti, bet keliavo. Padėjo bėgimas – nes nuo bėgimo irgi stipriau plaka širdis – kaip nuo panikos priepuolio. Žodžiui nesijaudini dėl greito širdies plakimo, nes ji plaka greičiau dėl pateisinamos priežasties. Be to, autorius buvo įsitikinęs, kad lavindamas kūną, lavina ir sąmonę. Kasdienis bėgiojimas irgi tapo tarsi kova su savim, nes prisiversti išeiti į lauką reikia jėgų. Taigi rašymas, skaitymas, meditacija, bėgimas tapo jo ginklais.

Keletas minčių iš knygos

Kuo toliau tuo labiau pasaulis mums kelia depresiją. Jei džiaugtumės tuo, ką turime, kam mums reikėtų daugiau? Reklama priverčiau mus nerimauti, kad kažko neturime, ir todėl mes vis kažką įsigyjame ir vartojame be saiko.

Depresija meluoja, ji verčia manyti, kad viskas blogai. Tačiau ji yra mažesnė nei tu.

Kaip sugyventi su savo sąmone. Kovoti su mintimis ir galvoti vien teigiamai neįmanoma. Reikia pripažinti liūdnas mintis, bet su jomis nesusitapatinti. Galite eiti per audrą jausdami vėją, bet dėl to netampate vėju. Patiriant nuosmukį, reikia suvokti, kad kita esybės dalis negrimzta, bet tvirtai stovi. Nedera tikėti tuo, ką jaučiame būdami ribinėse situacijose, nes šie jausmai apleidžia pavalgius ar išsimiegojau. Pavyzdžiui, jei esame labai pavargę, tikėtina, kad nuotaika bus prasta. Bet ši būsena – ne tikrieji mes. Svarbu atsiremti į kažką stipraus savo viduje – į kietą ir nepalaužiamą gyvenimo jėgą – į žmogiškąją esmę, į 150000 mūsų kartų, gyvenusių iki mūsų ir gyvensiančių po mūsų jėgą.

Parengė D. Širkaitė

gegužės 24, 2017 at 12:51 pm Parašykite komentarą

Jesse Wright „Penki depresijos gydymo raktai: kai įveikti depresiją ir atgauti gyvenimo džiaugsmą”

12387-thickbox_defaultPsichiatro ir psichologės parašytoje knygoje pateikiamas įvairiapusis  gydymo planas bei pavyzdžiai iš klinikinės praktikos . Pateikiamos idėjos, sukauptos taikant šiuolaikinius, moksliškai pagrįstus gydymo metodus.  Informacija suskirstyta į penkis raktus, atrakinančius duris į gydymą. Mątymo raktas išmokys ugdyti savigarbą ir kontroliuoti negatyvias mintis, sukeliančias beviltiškumą ir nerimą. Veiksmų raktas paskatins imtis aktyvių veiksmų, spręsti problemas ir atsisakyti gniuždančio elgesio. Biologinis raktas atskleis biologinio gydymo antidepresantais privalumus ir patars, kaip pagerinti fizinę savijautą. Santykių raktas išmokys spręsti konfliktus bei sutarti su žmonėmis. Dvasingumo raktas nukreips į teisingą  gyvenimo kelią, surasti stiprybės ir ugdyti gyvenimo prasmės pojūtį.

Nėra vieno depresijos gydymo metodo. Žmonės yra skirtingi. Kai kuriems trūksta savigarbos, kiti patiria dvasinę ar egzistencinę krizę, dar kiti turi bendravimo problemų, kurie kelia depresinę nuotaiką. Tačiau kiekvienas turi stiprybės suvokti asmeninius iššūkius ir spręsti savo problemas. Vieniems reikės naudoti visus penkis raktus, kitiems savijautai pagerinti pakaks dviejų raktų. Kad ir ką pasirinkus: pažintinio elgesio terapiją, antidepresantų vartojimą, gydymą žolių preparatais, geresnių santykių kūrimą, dvasinio augimo stiprinimą, ar šių metodų derinį, asmeninis išgijimo planas padės surasti kelią į individualų depresijos gydymą.

Knygą galima užsisakyti LMB

spalio 1, 2016 at 11:37 am Parašykite komentarą

Dennis Greenberger, Christine Padesky „Nuotaika paklūsta protui: keiskite jauseną keisdami mąstyseną”

dennis-greenberg-christine-a-padesky-nuotaika-paklusta-protui-24200Ši kognityvinės terapijos specialistų parašyta knyga skirta ne tik skaitymui, bet ir kruopščiam darbui. Knyga padeda geriau pažinti save, nes atskleidžiamos mąstymo klaidos, kitaip tariant, mūsų pykčio, nerimo, baimės, liūdesio, kaltės ir gėdos priežastys. Suvokdami savo nemalonių emocijų priežastis, galėsime jas valdyti. Svarbiausia kognityvinės terapijos idėja – įvykio ar išgyvenimo suvokimas labai smarkiai veikia emocines, elgesio ir fiziologines reakcijas. Norėdami pasijusti geriau, pagerinti santykius, turime pradėti nuo savo minčių. Nors mūsų mintys veikia nuotaiką, elgesį ir fizines reakcijas, pozityvus mąstymas nėra gyvenimo keliamų problemų sprendimo būdas. Ne taip lengvai gimsta pozityvios mintys. Geriau pažvelgti į situaciją iš daugelio skirtingų taškų – pozityvių, negatyvių, neutralių. Tada gal padarysime naują išvadą ir rasime teisingą sprendimą. Kartais mąstymą keisti neužtenka, gali tekti pakeisti ir elgesį bei aplinką. Jeigu esame išnaudojami, pozityvus mąstymas nepadės, šiuo atveju svarbiausia – sustabdyti išnaudojimą. Keisti mintis, kad susitaikytume su išnaudojimu, nėra pati geriausia išeitis.

Knygoje mokoma atpažinti savo nuotaikas, nustatyti automatines (spontaniškai į galvą šaunančias) mintis, kurios užplūsta apėmus stipriam jausmui. Išmokstama ir užduoti sau klausimus, padedančius rasti svarbiausiai automatinei minčiai prieštaraujančius įrodymus, kurie išblaško nemalonias nuotaikas. Alternatyvus mąstymas – tai  ne pozityvus mąstymas arba racionalizavimas, bet visais turimais įrodymais pagrįstas naujas požiūris į situaciją. Knygoje patariama, kaip suvaldyti nerimą kognityviosios pertvarkos būdu – mažinant pavojaus suvokimą ar didinant pasitikėjimą savimi. Nerimas mažės, jei bus išnagrinėti įrodymai, ir bus nustatyta, kad pavojus, su kuriuo susiduriama, nėra toks didelis, kaip atrodo. Kognityviosios pertvarkos būdas yra pagrindinis veiksmingos terapijos būdas, gydantis panikos priepuolius. Nustačius su kūno ar psichikos pojūčiais susijusias katastrofos baimes, galima eksperimentuoti. O tai padės patikėti, kad pojūčius galima paaiškinti ir kitaip, nekatastrofiškai.

Šioje knygoje aprašomos strategijos padeda spręsti santykių klausimus, įveikti stresą, imti geriau save vertinti, atsikratyti baimės ir įgyti daugiau pasitikėjimo, veiksmingiau keistis. Svarbu atlikti kiekviename skyriuje pateikiamus pratimus, nes neskiriant pakankamai laiko įgūdžiams įgyti, neišmokstama, kaip jais naudotis norint išspręsti savo problemas. Net kai kurie iš pažiūros lengvai įgyjami gebėjimai, pabandžius juos įvaldyti, gali pasirodyti sudėtingesni, negu atrodė.

Knygą galima užsisakyti LMB

rugsėjo 15, 2016 at 9:54 am Parašykite komentarą

Arline Curtiss „Smegenų jungiklis: kelias iš depresijos”

7502389Kognityvaus elgesio terapeutė Arline Curtiss pati ilgą laiką kentėjusi nuo depresijos, savo knygoje pristato savo surastą būdą, kaip nugalėti depresiją. Tai nauja kognityvinė proto elgsenos pratimų sistema, kuri remiasi neurologiniais tyrimais ir smegenų kartografija. Ji vadinama minčių kaitymu. Neįmanoma ištraukti savęs iš gilios depresijos, nes skausmą sukelia cheminis sutrikimas. Kai mūsų protas tampa pernelyg sunerimęs ir paranojiškas, smegenys reaguoja į tokio tipo mąstymą, ir jose vyksta cheminės reakcijos, sukeliančios depresiją. Smegenų požievyje visada kyla gynybiškos mintys. Bet kada galime pakeisti savo mąstymą ir taip nutraukti depresines mintis. Kadangi kiekviena mintis sukelia tam tikras, geras arba blogas, su prisiminimais susijusias asociacijas, norėdami sumažinti skausmingų asociacijų poveikį, galime pasirinkti naujas. Jei pradėsime galvoti visiškai kitaip, smegenys pakeis prieš tai buvusios minčių eigos kryptį ir susies jas su kitais prisiminimais, kurie bus panašūs į naująją mintį. Taip pradės formuotis nauja  minčių eiga. Pasitelkę šią minčių nukreipimo terapiją, suvokimą apie apėmusią depresiją galima „perkelti“ į kitą smegenų dalį. Taip atgaunama cheminė pusiausvyra. Smegenys visada vadovaujasi dažniausiai naudojama ir vyraujančia mintimi. Daug metų sirgdami depresija, mes leidžiame dominuoti neigiamoms mintims. Dominuojančias neigiamas mintis reikia keisti. Tai labai nesudėtinga. Vienintelis būdas pašalinti slegiančias mintis –  ne kovoti su jomis, o tiesiog ignoruoti jas. Vietoj stresą keliančių minčių reikėtų mąstyti apie kažką teigiamo ir malonaus.  Minčių kaitymo esmė – pasirinkti naują neutralią ar beprasmę mintį, kurioje nėra emocinių asociacijų. Tuomet smegenų požievis nebekels skausmo ir liausis siųsti skausmo signalus į smegenų žievę. Naudinga suprasti, kaip mes mąstome, kad galėtume užbėgti depresijai už akių.

Pirmiausiai reikėtų žinoti skirtumą tarp mąstymo ir jutimo. Pasakius: „Aš jaučiu, kad man reikia eiti“ yra mintis, o jausmus apibūdiname žodžiais „laimingas“, „piktas“, „liūdnas“, „sutrikęs“, „žvalus“ ir t.t. Mes dažnai jausmus painiojome su realybe. Būtent todėl, kai užklumpa depresija, galvojame, kad gyvenimas yra siaubingas, o ne, kad jaučiamės siaubingai. Mąstymo ir jausmų painiojimas kelia pavojų pernelyg įsijausti į neigiamas mintis. Valios pagalba turime ne analizuoti mintis, bet nukreipti jas kitur. Pagrindinė problema sergant depresija – nuolatinis mąstymas apie save. Tai – sielvarto priežastis. Tai, kaip jaučiamės nėra tikrovė. Naudingiau yra galvoti apie tai, ką dabar darome, o ne ką jaučiame. Svarbu matyti dalykus tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų, o ne tokiais, kokiais mes juos jaučiame. Kai tik pradeda kankinti depresinės mintys – ženklas, kad jau negyvename realybėje. Kuo labiau emociški ir subjektyvūs tampame, tuo mažiau realus atrodo pasaulis. Pradedame tikėti, kad gyvenimas yra beviltiškas, o iš tiesų beviltiška yra tik mūsų būsena. Jausmai yra keisti jau dėl paties fakto, kad jie nebūtinai susiję su tikruoju pasauliu. Slopinti jausmų nereikia. Mes keičiame mąstymą, kad kitaip jaustumės. Galima pasirinkti, ar galvoti ir jausti, ką siūlo smegenys, ar galvoti ir jausti tai, ko mes norime. Labai naudinga būtų turėti iš anksto paruoštą atsarginę mintį, kuria pakeisime slegiančias mintis, nepriklausomai nuo to, kaip jaučiamės.

Autorė pateikia gausybę nesudėtingų minčių kaitymo pratimų. Vienas iš knygoje siūlomų paprasčiausių pratimų vadinasi „Žalia varlė“. Šis pratimas siūlo įsiminti beprasmišką frazę ar žodį iš vaikiško eilėraščio ir užklupus depresijai kartoti tą frazę. Šis paprastas pratimas gali pasirodyti nereikšmingas palyginti su depresijos sukeliamu skausmu, bet dažniausiai sudėtingiausios problemos sprendžiamos paprastai. Kadangi smegenys vienu metu gali galvoti tik apie vieną dalyką, visą dėmesį sutelkus į neutralią mintį, nerimą kelianti mintis nebegalės tęstis. Pratimai, kurių knygoje yra daugiau kaip 30, labai paprasti. Jų esmė – nors kelioms sekundėms atitraukti dėmesį nuo minties „aš prislėgtas“. Tai gali būti ir neutralių minčių kartojimas, ir fizinė ar kitokia veikla bei kitos protą apgaunančios gudrybės.

Knygą galima užsisakyti LMB

rugpjūčio 21, 2016 at 9:42 am Parašykite komentarą

David D. Burns „Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija”

Geros nuotaikos vadovasTai plačiajam skaitytojų ratui lengvai suprantama knyga apie psichoterapiją ir vieną iš jos metodų – kognityvinę terapiją. Tai ne eilinis savipagalbos leidinys, o labai praktiškas vadovas, išsamiai paaiškinantis liūdesio, nerimo, neveiklumo, perfekcionizmo priežastis. Kognityvinės terapijos atstovas David Burns paprasta kalba pristato veiksmingus  būdus, galinčius padėti ištverti skausmingą depresišką nuotaiką ir sumažinti nerimą. Kognityvinė terapija – aiški, suprantama, jai nereikia gilaus psichologinio išsilavinimo, todėl yra lengvai pritaikoma, norint sau pagelbėti. Kaip rodo išsamūs klinikiniai tyrimai, ji yra bene efektyviausia priemonė, esant emociniams sutrikimams. Šios knygos, kurios pirmasis leidimas pasirodė 1980 metais anglų kalba, terapinis poveikis įrodytas klinikiniais tyrimais. Tyrėjai patvirtino, kad kognityvinė terapija ne mažiau veiksminga už vaistus, o dažnai ir veiksmingesnė, vertinant tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį.

Knygoje pateikiama daug testų, tarp jų – Burns depresijos skalė, bene patikimiausias įrankis nustatyti depresijos sunkumo laipsnį. Anot autoriaus, depresija atsiranda dėl dažnai nelogiško pesimistinio požiūrio, kuris sukelia neigiamus jausmus. Kiekvienas iš mūsų nors sekundę trunkančiomis mintimis kasdien šimtus kartų nepastebimai geriname ar bloginame savo nuotaiką. Jei išmoktume pastebėti šias greitas, automatines mintis ir jas pakeistume, taptume savo jausmų šeimininkais.

Knygoje pateiktas daugelį metų tobulintas kognityvinių mąstymo iškraipymų, kurie sudaro depresijos pagrindą, sąrašas. Autorius pateikdamas daugybę pavyzdžių iš savo praktikos, analizuoja, kaip staiga gali pasikeisti paciento gyvenimas, pakeitus vienintelį neteisingą įsivaizdavimą racionalia mintimi. Kuo sunkesnė depresija, tuo didesnis menkavertiškumo jausmas. Autorius pateikia lengvai taikomus savigarbos stiprinimo būdus ir daugybę pavyzdžių, kaip jie veikia konkrečių žmonių gyvenimus. Savijautą galima pakeisti ne tik mąstant, bet ir veikiant kitaip. Tačiau depresija tarsi paralyžuoja valią, ir žmogus linksta atidėlioti sunkesnius darbus. Knygoje pateikiami motyvacijos veikti kėlimo būdai. Daug dėmesio skiriama pykčio, kaltės, perfekcionizmo, priklausomybių, noro nusižudyti įveikimui. Autorius taip pat pateikia daug pavyzdžių iš savo asmeninio gyvenimo, kaip jis tai pritaikė sau ir ko moko kitus.

Knygą galima užsisakyti LMB

rugpjūčio 21, 2016 at 9:34 am Parašykite komentarą


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Statistika

  • 72 264