Posts filed under ‘Baimė’

Baimė – traumos pagrindas

JAV psichiatrijos profesorius Bessel van der Kolk knygoje “Kūnas mena viską” meistriškai suderina mokslą ir žmogiškumą, kad galėtų suprantamai paaiškinti, kaip trauma paveikia visą žmogaus asmenybę. Jo rekomenduojami gydymo būdai gydo kūną ir sielą, sugrąžina viltį ir galimybę vėl džiaugtis gyvenimu. Ji įkvepia domėtis, suprasti, ieškoti pagalbos ir gyti. Turime stengtis ne tik dėl savęs ir savo vaikų, bet ir dėl savo anūkų. Nes „trauma gimdo tolesnę traumą – nuskriausti žmonės skriaudžia kitus žmones”. Tik mes  galime nutraukti šią grandinę ir nusimesti traumų naštą tam, kad ateities kartos augtų sveikesniame pasaulyje.

Moksliniai tyrimai rodo, kad blogas elgimasis su vaikais ankstyvame amžiuje turi didžiulę įtaką vaikų smegenų vystymuisi. Mūsų smegenis suformuoja ne kas kita, o ankstyvieji išgyvenimai. Vaikystėje patirto smurto neįmanoma pergudrauti. Tai blogis, kurį reikia pripažinti ir nebijoti stotis su juo akistaton.

Kūnas ir protas – neatskiriami. Kas nutinka vienam, iš karto užregistruoja kitas. Pavyzdžiui, stiprus gėdos jausmas atsiranda dėl nenormalios smegenų veiklos atsiradusios traumos metu. Neuromoksliniai tyrimai parodė, kad vienintelis būdas pakeisti tai, ką jaučiame, – tai suvokti savo vidinius potyrius ir išmokti susidraugauti su tuo, kas vyksta mumyse – su per dideliu jautrumu. Išgijimo esmė – savimonė. Traumuoti žmonės priversti gyventi su nepakeliamais pojūčiais – jie jaučiasi sužlugdyti ir kenčia nuo ypač varginančių simptomų, kurie pasireiškia kaip skrandžio spazmai ar spaudimas krūtinėje. Deja, mėginant kažkaip išvengti šių pojūčių kūne, tik didinama tikimybė, kad jie tik stiprės. Sąmoningumas savo kūno atžvilgiu sujungia mus su vidiniu pasauliu. Vos pastebėję susierzinimą, nerimą, galime pakoreguoti savo požiūrį ir atrasti naujas galimybes, o ne tik įprastas automatines reakcijas. Nors trauma – praeities dalykas, emocinės smegenys ir toliau generuoja pojūčius, kurie verčia auką bijoti ir jaustis bejėgę. Nenuostabu, kad tiek daug žmonių yra išsiugdę neįveikiamą potraukį valgyti ir gerti, vengia daugelio socialinių kontaktų, yra pilni apribojimų. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikavimas nuramina nervų sistemą, todėl dažnai nebereikia patirti būsenos kovok arba bėk. Stebint minčių ir fizinių pojūčių tarpusavio ryšį, atrandama, kaip konkrečios mintys veikią kūną, su kokiais išgyvenimais susijęs vienas ar kitas kūno simptomas. Žinant, kaip kūnas sudėlioja konkrečias emocijas ar atsiminimus, atsiranda galimybė išlaisvinti pojūčius ir impulsus, kurie buvo užblokuoti.

Tylėjimas apie traumą veda į sielos mirtį. Gebėjimas kitam pasakyti, kad “mano tėvai vadino tai drausme, bet tai buvo smurtas”, arba “nedariau šito, kai grįžau iš Irako” arba “mane mušdavo mano vyras”, yra ženklas, kad gali prasidėti išgijimo procesas. Galime manyti, kad tylint pavyks suvaldyti sielvartą, baimę ar gėdą. Bet išlaikyti kontrolę labai sunku, dėl to kariausite karą su pačiu savimi. Traumuotas žmogus – ne tik įstrigęs praeityje. Ne ką mažesnė problema, kad jis negyvena savo gyvenimo čia ir dabar.

Baimė – traumos pagrindas

Stipriausių jausmų slėpimas reikalauja daug energijos, silpnina motyvaciją siekti prasmingų tikslų ir priverčia jausti nuobodulį bei užsisklęsti savyje. O tuo metu organizme kunkuliuoja streso hormonai, sukeldami raumenų skausmus, problemas su žarnynu ir nelogišką elgesį, kuris gali įskaudinti šalia esančius žmones. Vidinės tikrovės ignoravimas taip pat sunaikina savasties jausmą, tapatumą, identitetą bei tikslą. Svarbiausias dalykas – leisti sau žinoti tai, ką žinome, nes norint paleisti savo praeitį, pirmiausia reikia prie jos priartėti. Niekas neužauga idealiomis sąlygomis, net jei žinotume, kokios tos sąlygos yra idealios, kiekvienas gyvenimas yra sudėtingas. Bet norint tapti savimi pasitikinčiu suaugusiu žmogumi, būtina užaugti su stabiliais ir veiksniais tėvais. Vaikai, į kuriuos nekreipė dėmesio vaikystėje, nežinos, kas yra savigarba. Vaikai, kurie patyrė smurtą, nešios giliai savyje paslėptą pyktį, kuriam nuslėpti prireiks didžiulės energijos.

Patyrę traumas žmonės savo kūne nuolat jaučiais nesaugiai – praeitis gyva, ji tūno ten, pavirtusi maudžiančiu vidiniu diskomfortu. Šių žmonių kūnus atakuoja vidiniai perspėjantys ženklai, simptomai, kuriuos tokie žmonės ignoruoja, išmoksta nekreipti dėmesio į žarnyno pojūčius ir neigti viską, kas dedasi jų viduje. Kuo labiau jie stengiasi nustumti į šalį vidinius įspėjamuosius ženklus, tuo didesnė tikimybė, kad pastarieji sukels sumišimą, baimę. Gali atsirasti panika, t. y. pačios baimės baimė. Panikos simptomai neišnyksta todėl, kad individai išsiugdo fizinių pojūčių, kurie asocijuojasi su panikos priepuoliais, baimę. Panikos priepuolį gali sukelti kažkas, kas žmogui atrodo nelogiška, bet pojūčio baimė įvaro visą kūną į kritišką padėtį. Šie pojūčiai – vidinis traumos pagrindas. Baimės išgyvenimai atsiranda iš primityvių reakcijų į grėsmę, kai žmogus kažkokiu būdu negalėjo pabėgti. Žmonių gyvenimai bus laikomi įkaitais tol, kol pasikeis šie vidiniai potyriai.

Kaip susidraugauti su kūnu

Daugelis žmonių reaguoja į stresą ne pastebėdami ir įvardydami jį, bet patirdami migreninius galvos skausmus ar astmos priepuolius, nugaros skausmą. Traumuoti vaikai 50 kartų dažniau serga astma nei nepatyrę traumų jų bendraamžiai. Traumos aukos neišgis tol, kol neperpras ir nesusidraugaus su kūno pojūčiais. Išgąstis reiškia, kad gyvename kūne, kuris visada pasiruošęs reaguoti. Pikti žmonės gyvena piktuose kūnuose. Vaikai, kurie buvo išnaudojami, yra įsitempę ir pasiruošę gintis, kol suranda būdą, kaip atsipalaiduoti ir pasijusti saugiai. Savo pojūčių supratimas – pirmas žingsnis paleidžiant praeities žiaurumus. Svarbu pastebėti ne emocijas, bet fizinius potyrius, kurie slypi po tomis emocijomis – spaudimą, raumenų tempimą, karštį, dilgčiojimą, tuštumos jausmą ir pan.

Neurologijos mokslo pasiekimai leido geriau suprasti, kaip trauma pakeičia smegenų vystymąsi, savireguliaciją ir gebėjimą susikaupti bei sutarti su kitais. Nustatytos smegenyse slypinčios potrauminio streso sindromo priežastys, todėl aišku, kodėl traumuoti žmonės tampa atsiskyrusiais, kodėl jiems kelia nerimą garsai, šviesos, arba kodėl jie, reaguodami į menkiausią provokaciją, gali tiesiog sprogti ar užsisklęsti savyje.

Šioje knygoje atskleista, kiek daug psichinių problemų – nuo priklausomybės vaistams iki save žalojančio elgesio – prasideda nuo pastangų susitvarkyti su emocijomis, kurios tampa nebepakeliamos, nes trūksta tinkamo žmogiško ryšio ir pagalbos. Bet žmonės gali kontroliuoti ir keisti savo mąstymą, elgesį tik tada, kai jaučiasi saugūs. Bet jei jaučiamės palikti, apleisti, atstumti, nereikalingi ar nematomi, viskas praranda prasmę.

Pagal knygą Kūnas mena viską : kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas / Bessel van der Kolk. – Vilnius [i.e. Klaipėda], 2020. – 639, [1] p.

parengė D.Širkaitė

15 kovo, 2021 at 5:12 am Parašykite komentarą

Fritz Riemann „Pagrindinės baimės formos”

cdb_Pagrindines-baimes-formos_p1Ši knyga – populiariosios psichologijos klasika. Joje autorius aptaria pagrindines baimės formas ir būdus jai įveikti. Fritzas Riemannas teigia, kad baimės priėmimas ir jos įveikimas yra vystymosi žingsnis, leidžiantis mums po truputį bręsti. Knygoje  aiškiai perteikti asmenybės sutrikimai. Asmenybės sutrikimai- tai asmenybės bruožų, paprastai pirmą kartą pasireiškiančių paauglystėje, išliekančių visą gyvenimą ir sąlygojančių socialinę dezadaptaciją, visuma. Kiekvienas asmenybės sutrikimas pasižymi tam tikra charakteristika, turi klasifikaciją, siptomatiką ir bruožus, kurie yra tokie artimi F. Riemman išskirtiems asmenybės tipams, klasifikuotiems pagal baimę.

20 rugpjūčio, 2016 at 8:29 am Parašykite komentarą

Lawrence E. Hedges „7 žudančios baimės”

Lawrence E. Hedges – psichologas-psichoanalitikas, baimes įvardina kaip neišvengiamą kiekvieno mūsų gyvenimo dalį. Remdamasis konkrečiu pavyzdžiu, autorius aiškina iš kur atsiranda vienatvės,   nepripažinimo ir kitos baimės, lemiančios mūsų savijautą, požiūrį į save ir kitus. 7 žudančios baimės – tai bandymas perteikti teorinę medžiagą ir praktinius patarimus, į kuriuos galima gilintis vienam ar su artimu žmogumi.

  Tikiuosi, jog ši knyga sukels pamąstymų, leis užduoti sau naujų klausimų, o atsakymų paieškos ir radimas padės gyventi geriau.

Knygą pdf formatu NEMOKAMAI galite atsisiųsti šiuo adresu
http://freepsychotherapybooks.org/component/hikashop/product/download/file_id-399

19 rugpjūčio, 2016 at 8:29 am Parašykite komentarą

Knyga “Žaidžiu jausmus. Baimė“

48374

Metodinis leidinys
2014

Knygoje rasite daug darbo metodų, padedančių vaikams įveikti jų nerimą ir baimingą elgesį. Ši knyga skirta pagilinti psichologines žinias bei praturtinti taikomus metodus su 6-11m. vaikais dirbantiems specialistams:
pedagogams,
specialiesiems pedagogams,
logopedams,
socialiniams darbuotojams,
psichologams.

Knyga gali naudotis ir besirūpinantys vaiko emocine sveikata tėveliai.

Knygoje pateikiame 6-11m. vaikams paruoštus užduočių lapus. Čia rasite nuorodas, kaip tinkamai pasiruošti užduotims, kaip analizuoti gautus vaiko atsakymus, kuo verta pasidomėti ar kaip galima pakeisti pristatomas priemones.

Knygoje rasite ir muzikinį kompaktą su įrašytomis relaksacijomis vaikams.

Baimė yra sudėtingas, sunkus, intensyvus jausmas, ji valdo mus inertiškai. Kuo labiau nuo jos bėgame, tuo sparčiau vejasi. Regis kovoti su ja reikėtų imantriais, „rimtais“ metodais ir priemonėmis. Tačiau knygoje pateikiami metodai kūrybiški, leidžiantys vaikui žaisti, kurti, svajoti, atrasti – tai, kas iš tiesų yra vaiko kasdienybė. Todėl juos taikant vaikas nepajus nenatūralumo jausmo, dirbtinai taikomo metodo keliamos sumaišties. Siūlomos priemonės skatina ne užsimiršti, bet pasinerti į savo vidinį pasaulį, jį suprasti. Tik tokiu būdu galima „nukenksminti“ tą tiksinčią bombą, ar bent jau susidraugauti su viduje tūnančiu baubu.Visi specialistai, dirbantys su vaikais, privalo ją turėti. Puiki knygos struktūra, atskleistas baimės mechanizmas, jos kilmės priežastys, aiškiai ir suprantamai aprašytos poveikio priemonės. Knygoje pateikta aiški veiksmų seka padės susidaryti planą, tam tikrą žemėlapį, kaip padėti vaikui, išgyvenančiam baimingus jausmus. Pateikti metodai tinami ne tik dirbant su vienu vaiku, bet ir nedidelėse grupelėse. Tokios vaikai mokosi vienas iš kito analizuoti, suprasti, įveikti sunkumus.Kiekvienas vaikas yra ypatingas,savitas ir nuostabus. Jei galime jiems padėti tai suprasti, tada tai ir padarykime.

Knygą galima užsisakyti Lietuvos medicinos bibliotekoje

1 birželio, 2015 at 12:45 pm Parašykite komentarą


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2021 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Statistika

  • 106 889