Posts filed under ‘Knygos’

Medikų ateitininkų korporacijai “Gaja“ 90 metų

Apie šią organizaciją ir jos veiklą, dalyvių likimus pasakojama knygoje “Gaja: Ateitininkų medikų korporacija“. Knygą parengė Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto absolventai: dr. Vacys Šaulys, dr. Juozas Meškauskas, dr. Kazys Ambrozaitis. Išleista 2005 m. Čikagoje. Knygoje atsispindi ne tik visapusiška korporacijos “Gaja“ istorija, bet ir jos steigėjų bei dalyvių trumpos biogramos su nuotraukomis. Knygą galima rasti Lietuvos medicinos bibliotekoje.
Pateikiame vieno šios organizacijos steigėjų gydytojo prof. Juozo Meškausko prisiminimus, kaip ir kodėl kūrėsi ši organizacija.
Gajos korporacija_J Meškauskas238
Reklama

rugpjūčio 17, 2018 at 7:06 am Parašykite komentarą

Kairiarankių diena

 

 Rugpjūčio mėnesį minima Tarptautinė kairiarankių diena. Prisimenu, kaip atėjus į pirmą klasę teko išvysti kai kuriuos klasės draugus rašančius kaire ranka. Dabar tai nestebina, bet tuomet, kai gyvenimo patirties buvo sukaupta nedaug, o toks dalykas kaip rašymas atrodė savaime suprantamas dalykas, apėmė keistas jausmas. Tai prilygo kažkam nenusakomo. Kaip gi galima rašyti kita ranka? Kaip laikyti popieriaus lapą?  Vedama smalsumo, pabandžiau parašyti kelias raides. Tik tos raidės tapo nelabai įskaitomos. Taigi, kaip ir kodėl rašoma kaire ranką?

Ievos Elenbergienės straipsnyje pažymima, kad pirmuosius dominuojančios rankos požymius pastebėti galima, kai vaikui būna 2-3 m. Tačiau tokio amžiaus mažyliai dar mėtosi – tai veiksmą atlieka viena ranka, tai kita. Mokslininkai teigia, kad smegenų funkcijos, nulemiančios kairiarankiškumą ar dešiniarankiškumą, bręsta iki pat mokyklinio amžiaus. Užtat atėjęs į mokyklą pirmokas jau turėtų jausti, kuria ranka jam patogiau rašyti ir piešti. Tuomet ir matyti, ar vaikas yra dešiniarankis, ar kairiarankis, o gal geba vienodai gerai valdyti abi rankutes (Ieva Elenbergienė / Ar „permokinti“ kairiarankį? // Mažylis. – 2017, Nr. 10, p. 68.).

Nors šiandien ir kalbama, kad nėra jokio skirtumo, kurią ranką žmogus naudoja kaip pagrindinę, tačiau žmonijos istorijoje gausu prietarų apie kairiarankius. Viduramžiais kairiarankiai buvo įtarinėjami susidėję su velniu, kaltinami raganystėmis, kenkimu kitiems. Vadovaudamiesi šia nuostata, teisėjai pasmerkė kairiarankę Prancūzijos didvyrę Žaną Dark sudeginti. […] 1921 metais išspausdintame psichologijos mokslo veikale buvo teigiama, kad žmonės, linkę kasdienius darbus atlikti kairiąja ranka, dažniausiai yra silpnapročiai (Kairiarankių fenomenas / Sveikas Žmogus// https://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-5726-KAIRIARANKIU_FENOMENAS) Rusijos caras Petras I uždraudė teismuose liudyti kairiarankiams – kad nerūstintų Dievo. Kaire ranka buvo kenkiama ar prakeikiama, net šėtonas daugelyje paveikslų vaizduojamas kairiarankis. Žegnotis, laiminti, krikštyti buvo galima tik dešine ranka. Škotijoje žinomas posakis apie žmogų, kuriam nesiseka: „Jis, matyt, krikštytas kaire ranka“. Iki šių dienų kai kuriuose Indijos kaimuose manoma, kad kairiarankiai yra nuodytojai, todėl jie neįleidžiami į virtuvę. Japonijoje žmonos kairiarankystė buvo rimta skyrybų priežastis. Afrikos zulusai kišdavo kairiarankių vaikų kairiąsias rankas į verdantį vandenį. Musulmonų kraštuose, kur kairiarankių nedaug, tradicijos draudžia imti valgį arba praustis kaire ranka. Nedidelė išimtis – senovės actekai ir šiandieninės Afrikos meru genties atstovai kurie gerbia kairiąją ranką (Loreta Šimkevičienė / kairiarankystė: mitai ir tikrovė // Alytaus naujienos. -2007, Nr. 953).

Dar netolimoje praeityje Lietuvos ir kitų šalių darželiuose, mokyklose kairiarankius būdavo bandoma „perauklėti“. Dabar ši problema sprendžiasi lyg ir savaime. Tėvai ir gydytojai pastebėjo, kad permokyti kairiarankiai tampa nervingi, kaprizingi. Jiems dažnai skauda galvą, pilvą, paaštrėja lėtinės ligos, sutrinka miegas ir apetitas, greitai pavargsta dešinė ranka. Dažnam atsiranda nervinių tikų, naktinis šlapinimasis, net mikčiojimas. Toks mokinys pradeda atsilikti nuo savo bendraamžių: lėčiau ir negražiai rašo, praleidžia raides, blogiau skaito (Loreta Šimkevičienė / kairiarankystė: mitai ir tikrovė // Alytaus naujienos. -2007, Nr. 953).

Nors įvairiose pasaulio šalyse egzistuoja begalė mitų, spėlionių kodėl gimstama ar tampama kairiarankiu, vis tik, vieno ir teisingo atsakymo nėra. Egzistuoja daugybė teorijų, kurios gali pagrįsti kairės rankos aktyvesnį naudojimą ar galimybę nustatyti kurią ranką gimęs kūdikis naudos aktyviau, tačiau plataus ištyrimo visiems šiems teiginiams, kol kas nėra. Tos sritys, kurios neturi pilno mokslinio ištyrimo, visad sukelia didelį susidomėjimą, tad keli įdomūs faktai apie kairiarankius:

  • Rugpjūčio 13-ąją pasaulyje pažymima Tarptautinė kairiarankių diena pradėta minėti 1992 metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva.
  • Pasaulis labiau pritaikytas dešiniarankiams, todėl kairiarankiai dažniau pakliūva į nelaimingus atsitikimus, susižeidžia.
  • Tyrimų duomenimis, kairiarankiai dažniau serga skrandžio ir žarnyno ligomis, juos dažniau kamuoja astma, diabetas, migrena, autizmas.
  • Dešinysis smegenų pusrutulis valdo kairiąją kūno pusę. Koordinuoja dešiniarankių ir kairiarankių intuiciją, abstraktų, vaizdinį mąstymą, muzikinį ritmą, intonaciją, jausmus, tačiau čia dar formuojasi kalbos ir rašto centras, todėl žmogus pasižymi nestandartiniu mąstymu. Kairiarankiai pasižymi didesniu sugebėjimu suvokti garsus ir intonaciją, taip pat atskirti smulkiausius spalvų atspalvius, ko nesugeba dešinieji.
  • Daugelyje pasaulio šalių jau egzistuoja kanceliarinės prekės, namų apyvokos reikmenys, pritaikyti specialiai kairiarankiams. Tarp jų – žirklės, rašikliai, pieštukai, „atvirkščios“ liniuotės, greitai džiūstantis rašalas, galąstuvai, virtuvės reikmenys, rankinės, laikrodžiai, kompiuterinės prekės.
  • Lietuvoje daugiau kaip 300 tūkstančių kairiarankių. Visame pasaulyje jų apie 550 milijonų. Prognozuojama, kad 2020 metais kairiarankių kiekis viršys milijardą.
  • Kas dešimtas žemės gyventojas – kairiarankis. Sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad kas penktas garsus žmogus – kairiarankis.
  • Vyrų kairiarankių yra 1,5–2 kartus daugiau nei moterų.
  • Jei abu tėvai dešiniarankiai, tai tikimybė, kad vaikas gims kairiarankis yra 2 proc., jei vienas iš tėvų kairiarankis, tikimybė – 17 procentų, jei abu tėvai kairiarankiai, – 46 proc.
  • Neseniai atliktas 20 000 žmonių tyrimas parodė,
    kad kairiarankius labiausiai gimdo moterys, perkopusios per trisdešimt, dažniausiai jie gimsta antroje metų pusėje, būna neišnešioti ir sveria vos per kilogramą.
  • Amerikos ekonominių tyrimų nacionaliniam biurui paskelbus naujo tyrimo rezultatus, paaiškėjo, jog vyrai kairiarankiai, turintys vidurinį išsilavinimą, uždirba 15 proc. daugiau nei jų kolegos dešiniarankiai. Tuo tarpu turintys aukštojo išsilavinimo diplomą uždirba 26 proc. daugiau.
  • Visos poliarinės meškos kairiarankės, todėl kartais kairiarankiai vadinami „baltaisiais lokiais“.
  • Pietų Virdžinijos valstijoje yra miestas Left Hand (Kairė ranka)( https://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-5726-KAIRIARANKIU_FENOMENAS).

 

Garsiausi pasaulio kairiarankiai:

  • Imperatoriai – Julijus Cezaris, Napoleonas Bonapartas.
  • JAV prezidentai – H. Trumanas, G. Fordas, R. Reiganas, G. Bušas, B. Clintonas.
  • Mokslininkai – Pitagoras, I. Niutonas, A. Enšteinas, I. Pavlovas.
  • Kompozitoriai – Liudvikas Van Bethovenas, Nikolo Paganini, Sergejus Prokofjevas, Sergejus Rahmaninovas.
  • Tapytojai – Leonardas Da Vinčis.
  • Muzikantai – Stingas, Polas Makartnis, Kurtas Kobainas, Celine Dion.
  • Aktoriai – Nikolė Kidman, Čarlis Čaplinas, Merlina Monro, Demi Mur, Sylvestras Stalonė, Robertas DeNiro, Bruce Willis, Marlon Brando, Andželina Džoli, Tomas Kruzas, Piersas Brosnanas, Sara Džesika Parker, Keanas Rivesas, Džulija Roberts, Viktoras Suhorukovas, Deividas Duchovnis, Whupi Goldberg.
  • Sportininkai – Pele (futbolininkas), Martina Navratilova (tenisininkė), Goranas Ivanisevičius (tenisininkas), Markas Spitcas (plaukikas).
  • Rašytojai – Levas Tolstojus (kaire parašė „Karą ir taiką“), Nikolajus Leskovas, Hansas Kristijanas Andersenas, Aleksandras Puškinas.

 

Literatūra:

  • Ar „permokinti“ kairiarankį? / Ieva Elenbergienė // Mažylis. – 2017, Nr. 10, p. 68-69.
  • Kairiarankiai / konsultuoja psichologės neuropsichologinės korekcijos specialistės Anastasija Sadauskienė ir Svetlana Gumeniuk // Tavo vaikas. – 2016, Nr. 9, p. 72-75.
  • Kairiarankis – vis dar „kitoks“? / konsultuoja Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros docentė daktarė Lijana Brazdeikienė // Tavo vaikas. – 2013, Nr. 2, p. 64-65.
  • Kairiarankių fenomenas / Sveikas Žmogus// https://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-5726-KAIRIARANKIU _FENOMENAS
  • Loreta Šimkevičienė / kairiarankystė: mitai ir tikrovė // Alytaus naujienos. -2007, Nr. 953.

 

 

 

 

Faktus surinko ir sudėliojo

Simona Ivaškevičienė

rugpjūčio 16, 2018 at 6:34 am Parašykite komentarą

18 – oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Lietuvos medicinos bibliotekoje

LNBS baneris

„Nežinai? Pėdink į biblioteką!”, „Biblioteka – vienas pasaulis, daug istorijų…“, „Biblioteka: informacija ir žinios kiekvienam“, „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“, „Tu esi biblioteka“ – kiekvienais metais su vis nauju šūkiu priešakyje Lietuvos bibliotekos pasitinka pavasarį ir Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. 2018 metais Lietuvos medicinos biblioteka (LMB) 18-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Kartu mes kuriame ateitį“ pasitiko su vienos ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybės Vydūno (Vilhelmo Storosta) sveikatos filosofija „Daug svarbiau yra rūpintis savo sveikata negu ligų gydymu“. Šią pagrindinę Vydūno sveikatos filosofijos tezę LMB susiejo su konkursu „Mums receptas – Tau knyga“ facebook paskyroje. Vienas akivaizdžiausių sveikatos gerinimo būdų – sveika ir pilnavertė mityba, tad Lietuvos medicinos bibliotekos vartotojai buvo pakviesti pasidalinti savo mėgstamais, skaniais ir sveikais receptais.

Šie metai Lietuvos medicinos bibliotekoje dedikuoti Vydūno kūrybai, kadangi būtent 2018 m. minime Vydūno (Vilhelmo Storostos, 1868 m. kovo 22 d.) 150-ąsias gimimo metines. Nors Vydūnas pagal profesiją nebuvo gydytojas, vis tik, savo gyvenimą skyrė sveikatos saugojimo, stiprinimo klausimams, jų analizei, sveiko gyvenimo būdo propagavimui Lietuvoje. Sveikos gyvensenos propagavimas liktų tik idėjomis, jei nebūtų sutvirtinamos žiniomis bei  tinkama literatūra. Tai suvokdami Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojai parengė virtualią ir literatūros parodą bibliotekoje pavadinimu „Vydūnui – 150“. Virtualią parodą galima išvysti per bibliotekos svetainę, adresu: http://www.lmb.lt/expo/vydunui-150/, o leidinių paroda bibliotekoje veiks iki šių metų spalio 26 d. Šioje leidinių parodoje galima ne tik paimti leidinius į rankas, juos pavartyti rankose, bet ir paskaityti aprašymus, apibendrinimus, susipažinti su Vydūno biografija.

Sveika gyvensena neatsiejama nuo galimybės atsirinkti tinkamą informaciją. Pastebima, kad augant ir didėjant informacijos šaltinių gausai, itin sunku atsirinkti, kas yra patikima informacija. Bibliotekų savaitės metu buvo galima užsiregistruoti į nemokamus medicinos informacijos paieškos kursus, susipažinti su duomenų bazėmis, kurios skirtos gydytojams, medicinos studentams, o kurios pacientams. Akivaizdu, jog tai, kas lengvai suprantama medikui, nebūtinai bus informatyvu ir lengvai suvokiama paprastam žmogui, besidominčiam tam tikromis medicinos temomis (daugiau informacijos apie kursus http://www.lmb.lt/wp-content/uploads/2016/09/Inf-ja-apie-kursus.pdf ).

Kaip tampama gydytoju, kiek ir ko reikia žinoti, iš kur semtis žinių, panoro sužinoti Šv. Juozapo mokyklos pradinukai. Vietoj ligoninės, jie pasirinko Lietuvos medicinos biblioteką, kur būsimieji gydytojai ateina rinktis knygų ir kitos informacijos. Apie informacijos gausą, medicinos mokslą ir bibliotekininko profesiją norėjo išgirsti Šv. Juozapo mokyklos trečiokų klasė. Argi kas galėtų užginčyti, kad vaikai yra visų mūsų ateitis? Nacionalinės bibliotekų savaitės metu jiems buvo surengta ekskursija į biblioteką. Kalbėta, ką reikia žinoti, kad taptum gydytoju. Moksleiviams buvo parodytos didžiausios, mažiausios ir seniausios medicinos knygos. Papasakota, kaip keičiasi informacijos laikmenos, apie technologijų pokyčius ir biblioteką tų pokyčių kontekste. Taip pat kalbėta apie bibliotekininko vaidmenį. Ką jis veikia, kokios jo funkcijos ir su kokiais iššūkiais susiduria norėdamas padėti ieškantiems informacijos? Nesitikėta, kad trečios klasės moksleiviai gali taip domėtis savo šeimos ar artimųjų veikla. Kaip nuoširdžiai jie vartė katalogus, ieškodami įrašų apie savo artimuosius, klegėdami, kad ir vieno ir kito senelis ar močiutė buvo ar yra gydytojai, dantistai. Visus šiuos ir dar daugelį kitų klausimų buvo aptarta su labai smalsiais vaikais.

 

 

Vydūnas yra pasakęs, kad “žmogaus sveikata yra dėsnių palaikoma įvairių žmogaus buvimo gyvatų gyvenimas ir darnus jųjų santykiavimas”. Jau XX a. pradžioje Lietuvoje buvo siekama atkreipti dėmesį, kad bendrai žmogaus sveikatai svarbus darnus žmogaus organizmo funkcionavimas, tiek fizinis, tiek psichologinis, apibūdinamas kaip harmonija. Taigi, Lietuvos medicinos biblioteka dvasinio peno kvietė pasisemti iš spalvingos Kęstučio Skerio pieštukų kolekcijos parodos. Parodoje eksponuojama virš 800 pieštukų iš įvairių pasaulio šalių. Šios parodos pristatymo metu, kolekcijos savininkas pasakojo gausybę įvairių faktų apie pieštukus: kas išrado pieštukus, kodėl pirminį pieštuko modelį (apvalų) pakeitė briaunuoti pieštukai, kiek galima pagaminti pieštukų iš vieno medžio ir t.t. Plačiau apie pieštukų istoriją galima pasiskaityti Kęstučio Skerio parodos pristatyme „Pieštukų magija“ http://www.lmb.lt/wp-content/uploads/2018/04/Piestuku-magija.pdf

 

 

Kita, ne ką mažiau įspūdinga paroda – gydytojos Laimos Baltrūnienės tapybos ant šilko paroda „Sąskambiai“. Smagu, kad Lietuvos medicinos bibliotekoje gydytojai gali parodyti savo kitą – kūrybinę pusę. Kuriantys medikai – tai gražus liudijimas kaip gamtos mokslai ir menas dera tarpusavyje, jog net tokie, iš pirmos pažiūros, skirtingi dalykai gali derėti vienoje asmenybėje.

18-oji bibliotekų savaitė baigėsi renginiu-kūrybinėmis dirbtuvėmis „Ateities spalvos ir formos“, skirtu Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojams. Ši iniciatyva kilo iš noro sutelkti bibliotekos darbuotojus bendram tikslui. Anksčiau buvo minėta, kad žmogaus organizme turi būti darna, darna taip pat svarbi institucijos viduje, kai kiekvienas žmogus yra tam tikra organizacijos ląstelė. Taigi, kiekviena toji ląstelė ant drobės perkėlė savo sukurtą spalvų ir formų kombinaciją. Nors šių dirbtuvių pradžia buvo paženklinta frazės „tarp manęs ir meno nieko bendro“, jau po kelių minučių tapo „čia reikėtų dar geltonos spalvos, o čia…“. Bendras bibliotekos darbuotojų paveikslas šiandien džiugina ne tik pačius LMB darbuotojus, bet ir čia atėjusius svečius, skaitytojus, vartotojus.

 

 

Šiais metais mes kūrėme ateitį. Pradėjome nuo Vydūno sveikatos filosofijos, skatinome prisiminti šios iškilios Lietuvos asmenybės mintis, idėjas. Kvietėme dalintis sveikais receptais, nemokamai dalinome LIBIS skaitytojo pažymėjimus, kvietėme į renginius ir parodas. Kūrėme ir siekėme visi bendro tikslo bei griovėme mitus, kad bibliotekininkas yra tas žmogus kuris tik paduoda knygą ir sako „ššššš tylos!”. Mes kvietėme pokalbiui, diskusijai apie mus, apie Jus.

 

 

 Simona Ivaškevičienė

gegužės 11, 2018 at 11:17 am Parašykite komentarą

Rimgaudo Virgilijaus Kazakevičiaus knyga „Medicinos atradimų istorijos“

Medicinos atradimu istorijos

Džiaugiamės, kad Lietuvos medicinos fondus papildė Rimgaudo Virgilijaus Kazakevičiaus knyga „Medicinos atradimų istorijos“. Ši knyga buvo pristatyta Knygų mugės metu, bet vis tik, dar norėtume priminti, jog tai knyga apimanti medicinos istoriją nuo seniausių laikų (Kinų civilizacijos, Mesopotamijos ir kt.) iki XXi a.

Knygoje pristatomi seniausi medicininiai veikalai, gydymo būdai, kūno sandaros pažinimo kaita, mediko vieta visuomenėje, itin reikšmingi atradimai, diagnostiniai laimėjimai.

Šią knygą rasite mūsų skaitykloje. Užsisakyti galima per LIBIS katalogą: http://libis.lmb.lt/lang.do?language=lt

Daugiau informacijos apie knygą: https://www.melc.lt/index.php?_route_=medicinos-atradimu-istorijos

 

 

balandžio 23, 2018 at 11:16 am Parašykite komentarą

18-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – “Kartu mes kuriame ateitį“

LNBS baneris

Lietuvos medicinos biblioteka 18-ąją Nacionalinę bibliotekų savaitę „Kartu mes kuriame ateitį“ pasitinka su vienos ryškiausios Lietuvos kultūros asmenybės Vydūno (Vilhelmo Storosta) sveikatos filosofija „Daug svarbiau yra rūpintis savo sveikata negu ligų gydymu“.

Pritardami šiai idėjai, siūlome savo vartotojams sveikatos rūpinimąsi pradėti nuo sveikos mitybos. Norėdami parodyti, kad sveikas patiekalas gali būti ne tik skanus, bet ir estetiškas, siūlome sudalyvauti LMB skelbiamame konkurse “Mums receptas – Tau knyga“.

Konkurso sąlygos:

  • Nufotografuoti savo pagamintą mėgstamą patiekalą.
  • Parašyti jo receptą (ingredientus ir gaminimo eigą).
  • Nurodyti savo vardą, pavardę ir el. pašto adresą.
  • Atsiųsti el. paštu ivaskeviciene@lmb.lt

Konkursas vyksta balandžio 23-29 d.

Laimėtojui padovanosime Beatos Nicholson knygą „Lengva kasdienybė: viskas suskaičiuota“. Laimėtojas bus paskelbtas gegužės 7 d. LMB Facebook paskyroje.

Taip pat siūlome susipažinti su Vydūno  sveikatos ir sveikos gyvensenos filosofija. Parengta virtuali paroda ir literatūros paroda bibliotekoje.

Kviečiame aplankyti gydytojos Laimos Baltrūnienės tapybos ant šilko parodą „Sąskambiai“ ir Kęstučio Skerio parodą „Pieštukų kolekcija“ .

Daugiau informacijos apie renginius ir akcijas rasite LMB tinklapyje http://www.lmb.lt/18-oji-nacionaline-lietuvos-biblioteku-savaite-kartu-mes-kuriame-ateiti/  

 

 

balandžio 23, 2018 at 9:19 am Parašykite komentarą

Meilė

colorful-3077112_1920.jpg

Meilė nuteikia kaip saulės spindulys po lietaus. (V. Šekspyras)

vasario 14, 2018 at 7:22 am Parašykite komentarą

Gyvenimo kelias

mussels-756488_1920

Visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. (Viktoras Hugo)

vasario 9, 2018 at 7:32 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Rgs    
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031  

Statistika

  • 74 436