Posts filed under ‘Knygos’

18 – oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Lietuvos medicinos bibliotekoje

LNBS baneris

„Nežinai? Pėdink į biblioteką!”, „Biblioteka – vienas pasaulis, daug istorijų…“, „Biblioteka: informacija ir žinios kiekvienam“, „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“, „Tu esi biblioteka“ – kiekvienais metais su vis nauju šūkiu priešakyje Lietuvos bibliotekos pasitinka pavasarį ir Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. 2018 metais Lietuvos medicinos biblioteka (LMB) 18-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Kartu mes kuriame ateitį“ pasitiko su vienos ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybės Vydūno (Vilhelmo Storosta) sveikatos filosofija „Daug svarbiau yra rūpintis savo sveikata negu ligų gydymu“. Šią pagrindinę Vydūno sveikatos filosofijos tezę LMB susiejo su konkursu „Mums receptas – Tau knyga“ facebook paskyroje. Vienas akivaizdžiausių sveikatos gerinimo būdų – sveika ir pilnavertė mityba, tad Lietuvos medicinos bibliotekos vartotojai buvo pakviesti pasidalinti savo mėgstamais, skaniais ir sveikais receptais.

Šie metai Lietuvos medicinos bibliotekoje dedikuoti Vydūno kūrybai, kadangi būtent 2018 m. minime Vydūno (Vilhelmo Storostos, 1868 m. kovo 22 d.) 150-ąsias gimimo metines. Nors Vydūnas pagal profesiją nebuvo gydytojas, vis tik, savo gyvenimą skyrė sveikatos saugojimo, stiprinimo klausimams, jų analizei, sveiko gyvenimo būdo propagavimui Lietuvoje. Sveikos gyvensenos propagavimas liktų tik idėjomis, jei nebūtų sutvirtinamos žiniomis bei  tinkama literatūra. Tai suvokdami Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojai parengė virtualią ir literatūros parodą bibliotekoje pavadinimu „Vydūnui – 150“. Virtualią parodą galima išvysti per bibliotekos svetainę, adresu: http://www.lmb.lt/expo/vydunui-150/, o leidinių paroda bibliotekoje veiks iki šių metų spalio 26 d. Šioje leidinių parodoje galima ne tik paimti leidinius į rankas, juos pavartyti rankose, bet ir paskaityti aprašymus, apibendrinimus, susipažinti su Vydūno biografija.

Sveika gyvensena neatsiejama nuo galimybės atsirinkti tinkamą informaciją. Pastebima, kad augant ir didėjant informacijos šaltinių gausai, itin sunku atsirinkti, kas yra patikima informacija. Bibliotekų savaitės metu buvo galima užsiregistruoti į nemokamus medicinos informacijos paieškos kursus, susipažinti su duomenų bazėmis, kurios skirtos gydytojams, medicinos studentams, o kurios pacientams. Akivaizdu, jog tai, kas lengvai suprantama medikui, nebūtinai bus informatyvu ir lengvai suvokiama paprastam žmogui, besidominčiam tam tikromis medicinos temomis (daugiau informacijos apie kursus http://www.lmb.lt/wp-content/uploads/2016/09/Inf-ja-apie-kursus.pdf ).

Kaip tampama gydytoju, kiek ir ko reikia žinoti, iš kur semtis žinių, panoro sužinoti Šv. Juozapo mokyklos pradinukai. Vietoj ligoninės, jie pasirinko Lietuvos medicinos biblioteką, kur būsimieji gydytojai ateina rinktis knygų ir kitos informacijos. Apie informacijos gausą, medicinos mokslą ir bibliotekininko profesiją norėjo išgirsti Šv. Juozapo mokyklos trečiokų klasė. Argi kas galėtų užginčyti, kad vaikai yra visų mūsų ateitis? Nacionalinės bibliotekų savaitės metu jiems buvo surengta ekskursija į biblioteką. Kalbėta, ką reikia žinoti, kad taptum gydytoju. Moksleiviams buvo parodytos didžiausios, mažiausios ir seniausios medicinos knygos. Papasakota, kaip keičiasi informacijos laikmenos, apie technologijų pokyčius ir biblioteką tų pokyčių kontekste. Taip pat kalbėta apie bibliotekininko vaidmenį. Ką jis veikia, kokios jo funkcijos ir su kokiais iššūkiais susiduria norėdamas padėti ieškantiems informacijos? Nesitikėta, kad trečios klasės moksleiviai gali taip domėtis savo šeimos ar artimųjų veikla. Kaip nuoširdžiai jie vartė katalogus, ieškodami įrašų apie savo artimuosius, klegėdami, kad ir vieno ir kito senelis ar močiutė buvo ar yra gydytojai, dantistai. Visus šiuos ir dar daugelį kitų klausimų buvo aptarta su labai smalsiais vaikais.

 

 

Vydūnas yra pasakęs, kad “žmogaus sveikata yra dėsnių palaikoma įvairių žmogaus buvimo gyvatų gyvenimas ir darnus jųjų santykiavimas”. Jau XX a. pradžioje Lietuvoje buvo siekama atkreipti dėmesį, kad bendrai žmogaus sveikatai svarbus darnus žmogaus organizmo funkcionavimas, tiek fizinis, tiek psichologinis, apibūdinamas kaip harmonija. Taigi, Lietuvos medicinos biblioteka dvasinio peno kvietė pasisemti iš spalvingos Kęstučio Skerio pieštukų kolekcijos parodos. Parodoje eksponuojama virš 800 pieštukų iš įvairių pasaulio šalių. Šios parodos pristatymo metu, kolekcijos savininkas pasakojo gausybę įvairių faktų apie pieštukus: kas išrado pieštukus, kodėl pirminį pieštuko modelį (apvalų) pakeitė briaunuoti pieštukai, kiek galima pagaminti pieštukų iš vieno medžio ir t.t. Plačiau apie pieštukų istoriją galima pasiskaityti Kęstučio Skerio parodos pristatyme „Pieštukų magija“ http://www.lmb.lt/wp-content/uploads/2018/04/Piestuku-magija.pdf

 

 

Kita, ne ką mažiau įspūdinga paroda – gydytojos Laimos Baltrūnienės tapybos ant šilko paroda „Sąskambiai“. Smagu, kad Lietuvos medicinos bibliotekoje gydytojai gali parodyti savo kitą – kūrybinę pusę. Kuriantys medikai – tai gražus liudijimas kaip gamtos mokslai ir menas dera tarpusavyje, jog net tokie, iš pirmos pažiūros, skirtingi dalykai gali derėti vienoje asmenybėje.

18-oji bibliotekų savaitė baigėsi renginiu-kūrybinėmis dirbtuvėmis „Ateities spalvos ir formos“, skirtu Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojams. Ši iniciatyva kilo iš noro sutelkti bibliotekos darbuotojus bendram tikslui. Anksčiau buvo minėta, kad žmogaus organizme turi būti darna, darna taip pat svarbi institucijos viduje, kai kiekvienas žmogus yra tam tikra organizacijos ląstelė. Taigi, kiekviena toji ląstelė ant drobės perkėlė savo sukurtą spalvų ir formų kombinaciją. Nors šių dirbtuvių pradžia buvo paženklinta frazės „tarp manęs ir meno nieko bendro“, jau po kelių minučių tapo „čia reikėtų dar geltonos spalvos, o čia…“. Bendras bibliotekos darbuotojų paveikslas šiandien džiugina ne tik pačius LMB darbuotojus, bet ir čia atėjusius svečius, skaitytojus, vartotojus.

 

 

Šiais metais mes kūrėme ateitį. Pradėjome nuo Vydūno sveikatos filosofijos, skatinome prisiminti šios iškilios Lietuvos asmenybės mintis, idėjas. Kvietėme dalintis sveikais receptais, nemokamai dalinome LIBIS skaitytojo pažymėjimus, kvietėme į renginius ir parodas. Kūrėme ir siekėme visi bendro tikslo bei griovėme mitus, kad bibliotekininkas yra tas žmogus kuris tik paduoda knygą ir sako „ššššš tylos!”. Mes kvietėme pokalbiui, diskusijai apie mus, apie Jus.

 

 

 Simona Ivaškevičienė

Reklama

gegužės 11, 2018 at 11:17 am Parašykite komentarą

Rimgaudo Virgilijaus Kazakevičiaus knyga „Medicinos atradimų istorijos“

Medicinos atradimu istorijos

Džiaugiamės, kad Lietuvos medicinos fondus papildė Rimgaudo Virgilijaus Kazakevičiaus knyga „Medicinos atradimų istorijos“. Ši knyga buvo pristatyta Knygų mugės metu, bet vis tik, dar norėtume priminti, jog tai knyga apimanti medicinos istoriją nuo seniausių laikų (Kinų civilizacijos, Mesopotamijos ir kt.) iki XXi a.

Knygoje pristatomi seniausi medicininiai veikalai, gydymo būdai, kūno sandaros pažinimo kaita, mediko vieta visuomenėje, itin reikšmingi atradimai, diagnostiniai laimėjimai.

Šią knygą rasite mūsų skaitykloje. Užsisakyti galima per LIBIS katalogą: http://libis.lmb.lt/lang.do?language=lt

Daugiau informacijos apie knygą: https://www.melc.lt/index.php?_route_=medicinos-atradimu-istorijos

 

 

balandžio 23, 2018 at 11:16 am Parašykite komentarą

18-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – “Kartu mes kuriame ateitį“

LNBS baneris

Lietuvos medicinos biblioteka 18-ąją Nacionalinę bibliotekų savaitę „Kartu mes kuriame ateitį“ pasitinka su vienos ryškiausios Lietuvos kultūros asmenybės Vydūno (Vilhelmo Storosta) sveikatos filosofija „Daug svarbiau yra rūpintis savo sveikata negu ligų gydymu“.

Pritardami šiai idėjai, siūlome savo vartotojams sveikatos rūpinimąsi pradėti nuo sveikos mitybos. Norėdami parodyti, kad sveikas patiekalas gali būti ne tik skanus, bet ir estetiškas, siūlome sudalyvauti LMB skelbiamame konkurse “Mums receptas – Tau knyga“.

Konkurso sąlygos:

  • Nufotografuoti savo pagamintą mėgstamą patiekalą.
  • Parašyti jo receptą (ingredientus ir gaminimo eigą).
  • Nurodyti savo vardą, pavardę ir el. pašto adresą.
  • Atsiųsti el. paštu ivaskeviciene@lmb.lt

Konkursas vyksta balandžio 23-29 d.

Laimėtojui padovanosime Beatos Nicholson knygą „Lengva kasdienybė: viskas suskaičiuota“. Laimėtojas bus paskelbtas gegužės 7 d. LMB Facebook paskyroje.

Taip pat siūlome susipažinti su Vydūno  sveikatos ir sveikos gyvensenos filosofija. Parengta virtuali paroda ir literatūros paroda bibliotekoje.

Kviečiame aplankyti gydytojos Laimos Baltrūnienės tapybos ant šilko parodą „Sąskambiai“ ir Kęstučio Skerio parodą „Pieštukų kolekcija“ .

Daugiau informacijos apie renginius ir akcijas rasite LMB tinklapyje http://www.lmb.lt/18-oji-nacionaline-lietuvos-biblioteku-savaite-kartu-mes-kuriame-ateiti/  

 

 

balandžio 23, 2018 at 9:19 am Parašykite komentarą

Meilė

colorful-3077112_1920.jpg

Meilė nuteikia kaip saulės spindulys po lietaus. (V. Šekspyras)

vasario 14, 2018 at 7:22 am Parašykite komentarą

Gyvenimo kelias

mussels-756488_1920

Visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. (Viktoras Hugo)

vasario 9, 2018 at 7:32 am Parašykite komentarą

Laimė

 

Jei galime žmogų padaryti laimingesnį ir linksmesnį, nepaisydami nieko turėtume taip ir elgtis.

Hermanas Hesė

sausio 23, 2018 at 10:18 am Parašykite komentarą

Eric Weiner „Laimės geografija: kaip vienas bambeklis ieškojo laimingiausių vietų pasaulyje“

JAV žurnalistas Ericas Weineris remdamasis Roterdamo Pasaulinėje laimės duomenų bazėje sukaupta visa įmanoma informacija apie tai, kas daro žmogų laimingą ir kodėl, ir kurios šalyse žmonės yra laimingiausi ir nelaimingiausi, nutarė tai patikrinti ir nukeliavo dešimtis tūkstančių mylių. Ištvėrė Islandijos vidurdienio tamsą ir tirštą Kataro kaitrą, skrupulingą šveicarų funkcionalumą ir visišką Indijos nenuspėjamumą. „Visame pasaulyje kasdien sklando begalė dvejonių „kas būtų, jeigu?“ Kas būtų, jeigu gyventum pasakiškai turtingoje šalyje, kurioje nereikia mokėti mokesčių? Kas būtų, jeigu gyventum šalyje, kurioje galima daryti klaidas? Jeigu gyventum tokioje demokratiškoje šalyje, kurioje balsuoti galima septynis kartus per metus? O jeigu gyventum šalyje, kurioje draudžiama per daug mąstyti? Ar tada būtum laimingas? Kaip tik tai aš ir ketinau išsiaiškinti.“

E.Weineris kiekvienoje šalyje gyvendavo tik pas vietinius žmones, stengdavosi kuo daugiau su jais bendrauti. Įspūdžiai pateikti labai patraukliu stiliumi – šiek tiek savikritikos, šiek tiek humoro, šiek tiek ( ne per daug) faktų. Knyga įdomi tiek keliautojams, tiek besidomintiems psichologija.

Autoriaus išvados apie laimingiausias ir nelaimingiausias aplankytas šalis:

…Šveicarai įsitempę, bet laimingi. Tailandiečiai atsipūtę, bet laimingi. Islandams džiaugsmo teikia nusigėrimas iki žemės graibymo. Moldavams viskas – vien kančia. Gal indų protas ir gali suvirškinti tokias prieštaras, bet manasis – ne.

….Skambinu vienam iš žymiausių laimės tyrinėtojų Johnui Helliwellui. „Viskas labai paprasta, – sako jis. – Į laimę veda daug kelių.“ Žinoma. Ir kaip galėjau apie tai nepagalvoti? Tolstojus veikiausiai apsivertė kape. Visos nelaimingos šalys panašios, o tos, kurios laimingos – laimingos kiekviena savaip.

… Nėra tokio dalyko kaip asmeninė laimė. Laimė priklauso nuo santykių. Mūsų laimė yra visiškai priklausoma nuo kitų žmonių: šeimos, draugų, kaimynų, bendradarbių. Laimė – nei daiktavardis, nei veiksmažodis. Tai – jungtukas. Jungiamasis audinys.

Laimės paieškos tampa labiau moksliškos. Bet ar dėl to jos tikslesnės nei buvo anksčiau?

lapkričio 2, 2017 at 1:00 pm Komentarų: 1

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. gegužės mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bal    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  

Statistika

  • 69,464