Posts filed under ‘Knygos’

Gera savijauta. Praktiniai patarimai medikams, kaip stiprinti emocinę sveikatą

Asmuo, patiriantis stresą, perdegimą ar bet kokią kitą psichikos sveikatos būklę, nėra dėl to kaltas.

Knygos autorė dr. Rachel K. Thomas yra psichikos sveikatos platformos „Gerovės gydytojas“ įkūrėja, Londone dirbanti gydytoja, savo knygoje pateikia daugybę įrodymais pagrįstų  įrankių kaip spręsti psichikos sveikatos ir gerovės problemas. Tai padės sumažinti potencialiai silpninti medikų išsekimą. Medikai  turi būti pasirengę veikti, kai to reikia – ar tai būtų 2 val. nakties, ar savaitgalis su minimaliu darbuotojų skaičiumi ar pietų metas, nes pacientams gali pablogėti staiga. O kur dar epidemijos. Covid-19 krizė išryškino faktą, kad sveikatos priežiūros sistemos turi apsaugoti ne tik pacientus, bet ir gydytojus bei kitus sistemoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus.

Tokios būklės, kaip perdegimas ir susižalojimas, gali įvykti ne dėl atskirų gydytojų nesėkmių, bet labiau dėl tokių veiksnių kaip per didelis darbo krūvis ar bendra darbo vietos kultūra. Pablogėjusi medikų sveikata susijusi su blogesne pacientų sveikata.

Pirmoje knygos pusėje analizuojami probleminiai veiksniai, turintys įtakos medikų psichinei sveikatai ir gerovei. Antroje knygos pusėje pateikiama informacija apie klinikos gydytojų apsauginius veiksnius, siekiant išsaugoti jų sveikatą ir gerovę. Pateikiami įrodymais pagrįsti metodai ir įrankiai, padėsiantys geriau atpažinti perdegimo simptomus, lėtinio streso padarinius bei išmokysiantys apie organizmo atsparumą bei atsigavimo elgesį. Nors visuotinai pripažinta, kad gydytojo darbas yra pilnas streso, jiems dažnai trūksta pagalbos priemonių, prieinamų kitoms profesijoms. Streso darbe šaltiniai yra paramos stoka, nerealūs reikalavimai, įvertinimo stoka ir disbalansas tarp pastangų ir atlygio. Atsakas į stresą gali būti ūmus ir lėtinis, o pasekmės gali apimti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą ir sukelti pokyčius endokrininėje, širdies ir kraujagyslių, nervų ir imuninėje sistemose. Ilgalaikis streso poveikis yra psichinės sveikatos ligų, pvz., depresijos, rizikos veiksnys. Ilgalaikis stresas taip pat gali pabloginti bipolinio sutrikimo ir šizofrenijos ir kitų ligų simptomus. JK 95 proc. darbuotojų apklausose nurodo, kad stresas akivaizdžiai paveikė jų gyvenimą, ir verčia patirti nerimą.

Knygoje pateikiamas psichikos sveikatos gerinimo priemonių rinkinys bei prieiga prie internetinių išteklių.

Parengė Daiva Širkaitė

Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų

23 gegužės, 2022 at 12:00 pm Parašykite komentarą

Būsenos : gyvenimas su vėžiu

Išgirdusi vėžio diagnozę dailininkė ir rašytoja Rima Sadauskienė, savo ligos patirtį, tartum dienoraštyje, aprašo knygoje. Šešių dalių pasakojime (“Žinia”, “Nuodai”, “Peilis”, “Sugyventinis”, “Šešėlis”, “Tyla”) kaskart atverčiamas naujas gyvenimo puslapis, kupinas nerimo, baimės, skausmo, liūdesio. Retkarčiais šias būsenas praskaidrina džiaugsmo ir šviesos spindulėlis. Autorė dalijasi savo išgyvenimais, ligos ir gydymo eiga, kasdieniniais iššūkiais ir naujomis patirtimis.  

  Vėžio diagnozė išverčia iš įprastinės kasdienybės ir ragina naujai pažvelgti į savo gyvenimą, padovanoja šimtus naujų potyrių ir kitokį laiko suvokimą. Laiko, srūvančio kaip smėlis tarp pirštų…Laiko, kuris kiekvienam yra suskaičiuotas. Autorės pasakojime juntama viltis ir bandymas prisijaukinti ligą, visavertiškai išgyventi kiekvieną padovanotą akimirką.

   Autorė sako: ”Jau žinau, kad mirčiai, kaip ir meilei, reikia pasiruošti ir subręsti. Kad ji neužkluptų netikėtai, kad nesutriktum ir žinotum, kaip elgtis, kad priimtum kaip dovaną ir sugebėtum džiaugtis tuo, ką gavai”.

   Susirgusi onkologine liga autorė suprato, kaip jai svarbu rašyti.

. “Rašymas-tai gyvenimas. Kartu ir išsigelbėjimas, padedantis suprasti, kas su manimi vyksta…Fiksavau visas patirtis iki smulkmenų, norėdama kaip galima aiškiau perduoti skaitantiems, kad pasisemtų drąsos ir pasitikėjimo, nes ši liga paveikia ne tik kūną.”

   Kaip teigia autorė, kūną gydo, bet susirgusiojo vidinė būsena, pojūčiai mažai kam rūpi. Vieni pasineria į depresiją, kiti atsiriboja nuo aplinkinių, bet pasiseka tiems, kurie turi mėgiamą darbą, užsiėmimą, hobį ir tai leidžia užsimiršti.

  ”Aš gražiausia sau, kai apie akis iš juoko apsiraizgo begalė raukšlelių, o akys spindi gyvenimo aistra. Ir nieko daugiau netrokštu, tik išlaikyti tą spindesį.”

  “Ką dar gero gavau iš Vėžio? Išmokau nedelsti.

Gimė idėja-įgyvendinau. Toptelėjo gera mintis-verčiu ją kūnu.”

  Turbūt nerasime tokios šeimos, kuri nesusidurtų su šia liga. Ji vis dažniau pagydoma, dedamos visos pastangos jos prevencijai ir vis daugiau sergančiųjų supranta, kad be paties pastangų, noro, žinių, pozityvumo nebus pasiektas geras rezultatas. Autorė savo pavyzdžiu įrodo, kad galima susidraugauti su Vėžiu, jis kaip šešėlis yra šalia, bet reikia gyventi ir eiti toliau.

Šie dienoraštiniai tekstai parašyti gyva kalba, žaismingai ir atvirai. Knyga gali tapti paguodos bei padrąsinimo ramsčiu ką tik išgirdusiems diagnozę- “vėžys”, sergantiems onkologine liga , o taip pat ir artimiesiems.  

Parengė Nijolė Sorakienė

Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų.

16 gegužės, 2022 at 12:09 pm Parašykite komentarą

TRAUMA IR IŠGIJIMAS. Prievartos pasekmės – nuo buitinio smurto iki politinio teroro

Citatos

„Nors nukentėjęs neatsako už jam padarytą žalą, jis atsako už savo išgijimą. Paradoksalu, bet nuo susitaikymo su tokiu tariamu neteisingumu prasideda galios atgavimas. Savo išgijimą pacientas gali imti kontroliuoti tik vienu būdu – tapdamas už jį atsakingu. Vienintelis būdas, kaip jis gali atverti nesunaikintas savo galias, tai jas panaudodamas“.

„Susitaikius su traumos paženklinta patirtimi, buvusiai aukai iškyla užduotis susikurti ateitį. Trauma patikrino ir visiems laikams pakeitė jos santykius su žmonėmis. Dabar auka privalo susikurti naujus. Senieji įsitikinimai, teikę jos gyvenimui prasmę, išklibinti, ji turi surasti naują tikėjimą, į kurį atsiremtų. Jau nėra priežasties, dėl ko toliau turėčiau blogai jaustis. Norėčiau jaustis saugus. Norėčiau sutelkti visas jėgas į tai, kas padėti šitaip jaustis, į tai, kas galėtų grąžinti man galią kasdieninio gyvenimo situacijose.“

„Kai traumą patyręs asmuo nusimeta aukos identitetą, jis gali apsispręsti atsisakyti ir tų savo dalių, kurios jam atrodė kone prigimtinėmis jo savybėmis. Nors praeities patirtis paliko neišdildomą atspaudą, savo ribotumą toks žmogus ima suvokti plačiau, kaip dalį žmogiškosios patirties. Jis ima suvokti, kad tam tikru mastu, kiekvienas žmogus yra savo praeities kalinys.“

——————————————————————————————————————–

Dr. Judith Lewis Herman – viena žymiausių pasaulyje traumų tyrėjų, Harvardo universiteto psichiatrijos profesorė ir Kembridžo ligoninės smurto aukų programos vadovė, daugelį apdovanojimų pelniusių knygų autorė.

Žmonės, išgyvenę siaubingus įvykius, kenčia nuo jiems padarytos psichologinės žalos. Egzistuoja spektras trauminių sutrikimų – nuo pavienio sukrečiančio įvykio padarinių iki labiau komplikuotų ilgalaikio daugkartinio smurto pasekmių. Įsitvirtinusios diagnozės, ypač sunkių asmenybės sutrikimų, dažniau diagnozuojamos moterims, į viktimizacijos poveikį paprastai neatsižvelgdavo.

Pirmoji šios knygos dalis apibrėžia žmogaus prisitaikymo prie trauminių įvykių spektrą ir suteikia naują diagnostinį pavadinimą psichologiniam sutrikimui, kuris diagnozuojamas asmenims, patyrusiems užsitęsusį daugkartinį smurtą. Kadangi traumos sindromai turi bendrų pagrindinių savybių, gijimo procesas taip pat rutuliojasi tuo pačiu keliu. Pamatinės išgijimo stadijos yra saugumo užtikrinimas, traumos istorijos atkūrimas, saitų tarp buvusių aukų ir jų bendruomenės atkūrimas. Antroji knygos dalis pateikia išgijimo proceso apžvalgą ir siūlo naują psichoterapinio darbo su traumuotais asmenimis teorinį kontekstą. Tiek trauminių sutrikimų ypatumai, tiek gydymo principai iliustruojami iš įvairios literatūros surinktais buvusių aukų liudijimais bei pacientų istorijomis.

Knygoje „Trauma ir išgijimas“ analizuojamas ryšio atkūrimas tarp viešojo ir asmeninio pasaulio, tarp individo ir bendruomenės, tarp vyrų ir moterų. Tai knyga apie bendrumą, kuris sieja prievartos aukas ir karo veteranus, smurtą patiriančias moteris ir politinius kalinius, žmones, kurie išliko po tautas valdžiusių diktatorių sumanytose koncentracijos stovyklose patirto siaubo, ir tų, kurie ištvėrė privačias, slaptas „koncentracijos stovyklas“, įkurtas namuose viešpataujančių tironų. Ši knyga – apie ištvėrusius tokias kančias. Apie sunkius ir ilgalaikius smurto padarinius. Apie daug kantrybės ir profesionalumo reikalaujantį traumų aukų gydymą.

Knygą TRAUMA IR IŠGIJIMAS galima užsakyti Lietuvos medicinos bibliotekoje

Parengė Daiva Širkaitė

11 gegužės, 2022 at 7:47 am Parašykite komentarą

Meilės ir šeimos psichologija: viskas, ko klausėte

Gediminas Navaitis yra 36 knygų, išverstų į lietuvių ir užsienio kalbas, bei daugelio mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių autorius. Knygoje „Meilės ir šeimos psichologija: viskas, ko klausėte“ jis pateikia skaitytojui paprastus ir aiškius atsakymus į sudėtingus klausimus apie bendravimą, santuoką, šeimą ir jos išsaugojimą, vaikų ugdymą.

Kaip pats autorius teigia, psichologija  domisi ir patarimų klausia vis daugiau žmonių. Prieš kelis dešimtmečius per metus išeidavo vos  viena kita knyga, o šiandien knygynuose ir bibliotekose populiariosios psichologijos knygoms skirti atskiri skyriai. Knygą autorius parengė pagal keletą metų „Valstiečių laikraščio“ rubrikoje „Klausk psichologo“ skelbtus atsakymus į skaitytojų klausimus.

Autorius dėlioja savo  atsakymus, cituodamas garsių psichologų mintis kaip elgtis pirmojo pasimatymo metu, kad nesugadinti pažinties nes  po flirto, pasimatymų, o kartais ir iš pirmo žvilgsnio ateina meilė.

 Šeimoje “mes“ svarbiau už „aš“ teigia autorius. Bendrumo jausmas šeimoje tampa vis didesne vertybe, nes  šiuolaikinė visuomenė labai pabrėžia individualumą. Jei šeimoje yra jausmas “mes“ abu sutuoktiniai suvokia save kaip visumą, vieno pasiekimai tampa kito pasiekimais, o nesėkmės bendromis nesėkmėmis. Šeima negyvena atsitvėrusi nuo pasaulio. Darbas, visuomeninė veikla, pomėgiai visa tai tenka suderinti su šeimos poreikiais. Psichologiniai tyrimai rodo, kad tie, kurie yra patenkinti šeimos gyvenimu dažniausiai sutaria su bendradarbiais ir vadovais, sėkmingiau  daro karjerą. Tiek pat teisinga pasakyti-patenkinti darbu dažniau džiaugiasi šeimynine darna.

Šalia šeimos problemų, atsakoma į klausimus apie darbą, kolektyvą, santykius su kolegomis ir viršininku, profesinę karjerą. Mūsų  laikmetyje egzistuoja smurtas šeimoje ir psichologinis smurtas kolektyve. Kaip jį atpažinti ir kaip su tuo kovoti?

Klausimas: “Kam šeimai vaikai?“ Atsakymas: „Laimei“. Be to, teigia autorius, jei nebūtų vaikų iš kur imtųsi anūkai? O anūkai beveik be išimčių daro senelių gyvenimą laimingesnį.

Kaip auginti vaikus, kad jie būtų mandagūs, žingeidūs, paklusnūs ir jaustųsi laimingi? Aišku, kad jiems turi padėti suaugę, per skaitymą, pasakas, pokalbius, paglostymus, kartais net pabarimus.  Būtina neužmiršti pagirti ir įvertinti vaiko pastangas. Čia autorius pateikia paprastą pavyzdį-jei katės neglostysime, jos kailis nutriuš. O jei psichologinių paglostymų-pripažinimo, pagyrimų-nesulauks žmogus? Patiems tėvams reikės daug ko išmokti, kol vaikai užaugs ir paliks tėvų namus.

Atskirame knygos skyriuje yra atskleista svarbiausia  laimingos šeimos kūrimo paslaptis-reikia planuoti ne tik materialinę gerovę, bet ir santykių tobulėjimą. Šeimoje egzistuoja tarpusavio supratimo sunkumai ir džiaugsmai, barniai, neištikimybė, pavydas, santykiai su antrosios pusės tėvais.  Jaunavedžiai viliasi, kad jų laimė bus begalinė ir dažniausiai tikisi, kad šeimyniniai nesklandumai baigsis ir viskas susitvarkys. Nepaisant šių gražių vilčių ir pastangų kasmet Lietuvoje išsituokia  vis daugiau porų. Profesionaliais patarimais autorius bando sušvelninti šį emocionaliai sunkų skyrybų laikotarpį. Juk skyrybos yra didelis stresas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams. Ne vienas ir ne viena teisiškai nutraukę santuoką turės dar ir psichologiškai išsiskirti.

Knygoje rasime atsakymus ar egzistuoja brandi laimė, ar įmanoma jaustis laimingam, sulaukus  šešiasdešimties?  Gyvenimas-linksmas ir laimingas, sudėtingas ir nelengvas. Ne viskas, bet tikrai daug kas priklauso nuo mūsų pasirinkimo. Galima pačiam kišti pirštus į ugnį ir įgyti patirties. Galima tarsi rūbą „pasimatuoti“ kitų žmonių problemas ir atpažinti savas nenaudingas nuostatas, savus nesėkmingo elgesio būdus arba pasidžiaugti, kad tokie rūpesčiai tikrai svetimi ir jų pavyko išvengti. Tam skiriama atskira knygos dalis.

  Savo atsakymus autorius, lyg apibendrindamas, užbaigia laimės sampratos svarstymais. Nors XX a. antroje pusėje laimę bandyta matuoti. Tai buvo tiriama laboratorijose, sukurti testai laimei matuoti. Autorius išskiria, kaip gana veiksmingą būdą įvertinti laimę-paklausti pačių žmonių, ar jie laimingi. Apklausus didesnę grupę žmonių galima pakankamai tiksliai įvertinti kas juos daro laimingais.

Susidūrėte su naujais gražiais jausmais, o gal kas nors patiria nusivylimą. Gal paauglys vaikas neranda bendros kalbos su savo tėvais ir ima maištauti, o gal stovite ant skyrybų slenksčio? Jums reikia aiškumo ar pagalbos, atsakymų ieškokite šioje knygoje, ir ją galima pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos.

Siūlome paskaityti ir kitas šio autoriaus knygas, esančias  bibliotekoje:

Laimėtojai : [monografija] / Gediminas Navaitis. – Vilnius : Versus, 2019. – 143, [1] p.

Psichologinis šeimos konsultavimas : teorijos ir metodai / Gediminas Navaitis. – 3-iasis patais. ir papild. leid.. – Vilnius : Šeimos centras “Ergo sum“ [i.e. Vilniaus šeimos centras], 2015. – 326, [2] p.

Psichologinė parama paaugliams ir jų tėvams / Gediminas Navaitis. – Vilnius : Kronta, [2007]. – 230, [1] p.

Psichologinė parama vaikams / G. Navaitis. – Vilnius : Kronta, 1998. – 183, [1] p.. 

Vėl nesutapo charakteriai / Gediminas Navaitis. – 2-asis papildytas leid.. – Vilnius : Vyturys, 1989. – 221, [2] p.

Parengė Nijolė Sorakienė

27 balandžio, 2022 at 7:50 am Parašykite komentarą

Mike Jones ,,Apie disleksiją paprastai“

Autorius pats būdamas disleksikas, patyrė visus su tuo susijusius sunkumus ir dabar dalijasi savo patirtimi,

padeda vaikams, turintiems šį sutrikimą. Kartu su motina įkūrė mokyklą vaikams, turintiems disleksiją,  parengė internetinę programą ,,Nessy“, į kurią įtraukė ir jam pačiam vaikystėje padėjusius mokymosi metodus. Šia programa jau naudojasi šimtai tūkstančių mokyklų visame pasaulyje. Padedami ,,Nessy“, milijonai vaikų išmoko skaityti ir rašyti.

Kas yra disleksija? Tai – neurologinis sutrikimas. Žmogaus, turinčio disleksiją, smegenys kitaip apdoroja rašomą ir sakomą informaciją. Kartais informacija pamirštama, iškreipiama arba dalis jos prarandama. Ji būdingas vienam iš penkių žmonių.

Disleksijos požymiai.

Sunku skaityti. Pametama skaitoma vieta, dažnai klystama, nesuprantama dalies perskaitytos informacijos.

Sunku rašyti. Pamirštama skyryba, sudėtinga rasti reikiamą žodį, keblu surikiuoti mintis.

Sunku prisiminti eilės tvarką. Sunku išmokti abėcėlę, telefono numerius, dienas ir mėnesius.

Ypač sudėtinga. Įsiminti vardus, laiku užbaigti užduotis, išlaikyti dėmesį.

Pamirštama. Kas sakoma, kas perskaitoma, kas užduota namų darbams.

Kas gerai sekasi žmonėms, turintiems disleksiją?

Jie geriau pastebi neįprastus reiškinius, mąsto vaizdiniais, geriau suvokia objektų ir erdvės santykius, turi kūrybišką ir originalų požiūrį į gyvenimą, todėl jų tarpe dažnai yra įžymių verslininkų, menininkų, sportininkų, aktorių, dainininkų, architektų, mokslininkų.

Kas geriausiai padeda turint disleksiją?

Drąsinimas ir gyrimas, kad stiprėtų pasitikėjimas savimi; struktūruotas mokymas; individuali mokymo programa, suskirstyta į smulkias temas, kurios turi būti dėstomos teikiant paprastus ir aiškius nurodymus bei pasitelkiant kitus pojūčius (ne tik klausą ir regą).

Svarbu išsiaiškinti kas, turinčiam disleksiją,  sekasi geriausiai ir pagal tai rinktis ateitį, kurioje laukia sėkmė.

Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų

Parengė Elena Kaminskaitė

20 balandžio, 2022 at 7:50 am Parašykite komentarą

Vaiko emocinis intelektas: kelionė po vaiko vidinius jausmus ir įgūdžius

Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė knygoje „Vaiko emocinis intelektas“ kviečia į kelionę po vaiko vidinius jausmus ir įgūdžius. Siūlo sužinoti, kaip:

–  mokyti vaikus pažinti savo ir kitų jausmus, tinkamai juos išreikšti, pažinti save ir kitą, jautriai spręsti konfliktus;

– ugdyti vaiko bendradarbiavimo įgūdžius, sveiką vaiko atsakomybę, empatiją, problemų sprendimo įgūdžius;

–  stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi.

Kas tai yra emocinis intelektas (EQ)? Tai Asmens savybių ir įgūdžių visuma, kuri leidžia jam gerai jaustis, būti savimi ir kartu būti sėkminga grupės/organizacijos/visuomenės dalimi.

                           Svarbu suprasti, jog emocinio intelekto įgūdžiai reikalingi ne tam, kad vaikas nekeltų rūpesčių tėvams, ugdymo įstaigai ar visuomenei, o tam, kad jis pats jaustųsi gerai.

                           Ugdant tik dalį emocinio intelekto įgūdžių vaikas ir visa šeima susidurs su nemažai sunkumų. Pavyzdžiui, jei susikoncentruosime tik į vaiko savo paties pažinimą, jausmų, poreikių, siekių ir kitų dalykų supratimą, pamatysime, jog tai neatves prie siekiamų tikslų, o veikiausiai ir priešingai – vaikas susidurs su daugybe įvairių sunkumų.

                           Kodėl taip nutinka? Visų pirma, dėl to, kad vaikas išmoko tokį elgesio modelį ir jam atrodys, jog tai yra normalu. O kai atsidurs grupėje tarp kitų bendraamžių, kurie bus su savais norais, jausmais, siekiais, natūralu, jog aplinkiniai bandys juos parodyti, o negavę tinkamo atsako, nustos bendrauti. Vaikas nesupras, kad vyksta ir kodėl. Gali imti manyti, jog pasaulis yra blogas, nesaugi vieta gyventi, kiti žmonės jo nemėgsta, yra blogi ir pan. Tad, jei ir toliau neugdysime vaikui reikiamų emocinio intelekto įgūdžių, jis gali tapti atstumtas, nesusirasti draugų, o tai darys neigiamą įtaką vaiko emocinei ir fizinei sveikatai. Tačiau, jei mes ugdysime tik vaiko empatiją, skatinsime nusileisti kilus konfliktui ar ignoruoti savo jausmus – sunkumai bus kitokie, tačiau taip pat skausmingi ir žalojantys vaiką.

                           Ugdant ir mokant vaiką, viso ko pagrindas yra ryšys su vaiku. Stengiantis palaikyti stiprų ryšį su vaiku, itin svarbu, jog jis jaustų besąlyginę tėvų meilę ir priėmimą, kad jaustųsi reikšmingas, įdomus, gebantis. Tai turėtume parodyti jam ne tik žodžiais, bet veiksmais: atidžiai klausydamiesi ir girdėdami vaiką; stengdamiesi suprasti; priimdami kilusius jausmus, padėdami juos išreikšti ir išgyventi; kokybiškai leisdami laiką kartu; pabūdami su vaiku jo pasaulyje; kalbėdamiesi apie tai, kas svarbu vaikui; drąsindami, skatindami ir t.t.

                           Kai vaikas ir jo tėvai, kiti svarbūs suaugusieji sukuria saugų ir artimą ryšį, vaiko smegenyse išsiskiria oksitocinas – tai vienas svarbiausių laimės hormonų. Tuomet mokytis kitų dalykų taip pat tampa gerokai lengviau, vaikas jaučiais ramesnis, laimingesnis.                

                           Siekiant auginti fiziškai ir emociškai sveiką vaiką itin svarbu, jog tėvai priimtų visus jo jausmus. Tik taip vaikas mokosi suvogti, kad visus jausmus jausti yra normalu ir sveika.

                           Kai jausmus įvardijame ir leidžiame jausti, jausmai silpnėja, ne taip stipriai mus veikia. O kuo smarkiau stengiamės juos nutildyti – tuo labiau mus veikia. Net jei sąmoningai to nejaučiame – užgniaužiame, jie niekur nedingsta, ima griaužti mus iš vidaus.

                           Sakoma, jog vaikai geriausi mūsų mokytojai. Jų padedami mes patys galime geriau pažinti, suprasti save. Pamatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, imti stipriosiomis džiaugtis, o su silpnosiomis – stengtis padirbėti. Eidami šiuo keliu nuosekliai, po kurio laiko pamatysime, jog jaučiamės geriau, pasitaisė santykiai su kitais artimaisiais ir aplinkiniais žmonėmis, galbūt atsisakėme toksiškų santykių, o į jų vietą atėjo tikresni, artimesni žmonės, pasiekėme sėkmės ir tapome laimingesni profesinėje srityje.

Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų

Parengė Elena Kaminskaitė

13 balandžio, 2022 at 7:50 am Parašykite komentarą

Tai, kaip valgai keičia gyvenimą

Knyga „Apie valgymą“ padės pakeisti mintis ir jausmus, susijusius su tuo, ką valgome, o juk daugeliui iš mūsų valgymas siejasi su kančia ar susilaikymu. Kiekviename puslapyje pateiktas lengvai suprantamas, trumpas sakinys išmokys pajusti, kad valgydami mes pasisotiname ir nusiraminame. Ši knyga nedaro stebuklų, bet atrodo tarsi darytų.

Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų

6 balandžio, 2022 at 9:00 am Parašykite komentarą

Psichologiniai kompleksai – ne liga ar sutrikimas, o psichologinių problemų atmaina

Psichologas Andrius Kaluginas savo knygoje aiškiai aprašo bendrus ir seksualinius  vyrų ir moterų kompleksus, jų priežastis ir pasekmes, atpažinimo būdus. Knyga skirta ne tik specialistams, bet ir plačiajam skaitytojų ratui.

Kompleksai kyla iš mūsų pačių neteisingų prielaidų apie save (atrodo, kad vadovas manęs nemėgsta; rodos, priešinga lytis nejaučia man simpatijų ir pan.). Mes patys kalti dėl savo kompleksų, nes toleruojame menką savivertę, įtarumą, nepasitikėjimą. Vienintelis būdas jų atsikratyti – keistis pačiam. Savivertė nekils, jei nebendrausite. Įsivardinkite pagrindinius tikslus, uždavinius ir numatykite veikimo priemones, terminus, vertinimo kriterijus. Tai gali būti numestų kilogramų skaičius, viešų pasisakymų planavimas, sumažintas vienu metu vykdomų projektų kiekis

Kaip atsiranda menkavertiškumo kompleksai

Energijos blokai, kur kas realesni už pasąmonę,  formuojasi žmogaus psichoenergetinėje sistemoje dėl užgniaužtų emocijų, minčių, norų. Jie atsiranda, kai žmogui nuolat draudžiama reikšti savo emocijas, ir tenkinti socialinius poreikius (saugumo, supratimo, meilės, priėmimo). Tuomet teigiamos emocijos sustingsta, užšąla. Atsiranda dramatiškas draudimas pačiam sau, kai neleidžiama būti savimi. „Aš“ tampa tarsi įkalintas energijos narve. Jo laisvę riboja susiformavęs išankstinis nusistatymas, kad esi nieko vertas. Būtent šie blokai išdarko vidinę žmogaus energijos sistemos visumą, jie yra susiję su gyvenimo kokybę prastinančiais psichologiniais ar fiziniais negalavimais. Energijos blokus galima lengvai atpažinti. Jie išlenda, kai atsiranda dažnai pasikartojanti tendencija – patiriamos įvairios nesėkmės, ligos, nekontroliuojamas  pyktis ar liūdesys, nuovargis, agresija, jautrumas, nerimas, nuoskaudos, dažna nuotaikų kaita, nemiga, valgymo sutrikimai, nepaliaujamas minčių srautas.

Kompleksuotas žmogus gyvena nuolatinių vidinių draudimų, pareigų ir bausmių nelaisvėje. Dėl to atsiranda neišsipildžiusių, neįgyvendintų norų energijos perteklius. Kompleksai blokuoja būtent šio pertekliaus realizavimą. Žmogus tarsi praranda sąlytį su savimi, pasiklysta tarp noriu, galiu, privalau ir reikia. Žmogui kyla vidinių konfliktų, kai jis susipainioja tarp išorinės (tėvų) perdėtos kontrolės ir savikontrolės (savo tikrų poreikių suvokimo). Perdėtą kontrolę iki pilnametystės patyrusiems žmonėms sunku priimti sprendimus, jie tikisi, kad viskas išsispręs savaime arba kas nors kitas sureguliuos. Jie yra itin jautrūs kritikai, bet kokias pastabas dramatizuoja, greitai susierzina ar supyksta. Dažnokai menkavertiškumo kompleksas glaistomas ir pasireiškia perfekcionizmu arba menkavertiškumo kompensavimo forma – darboholizmu, kai atrodo, kad kuo daugiau žmogus dirbs, tuo labiau jį vertins aplinkiniai. Gėdos pagrindas – baimė nepritapti. Dėl pasikartojančių nesėkmių kovojant už pripažinimą, pastangų paslėpti užgniaužti gėdą, baimę nepritapti, susiformuoja įpročiai ir mąstymo klaidos, kurios įtvirtina menkavertiškumą (nuolatinis įprotis lyginti save su kitais ar susigalvoti nepasiekiamą idealą, liguistas įprotis nuvertinti tai, ką turi: šeimą, draugai, beprasmis darbas).

Buridano kompleksas – negalėjimas apsispęsti

Kankinamiems Buridano komplekso kyla daug sunkumų apsispręsti ar pasirinkti vieną iš kelių įmanomų galimybių. Tai yra ambivalencija – jausmų dvilypumas, kai vienu metu tam pačiam objektui jaučiami priešingi jausmai, nuolatinis svyravimas – trokštu ir nenoriu vienu metu, negebėjimas pasirinkti tinkamiausio sprendimo, dažnai atsisakant apskritai priimti sprendimą. Vienu metu vyraujantis noras mėgautis laisve, lengvai bendrauti ir, iš kitos pusės – kaustanti to paties baimė. Varginančiai susipynę vidiniai draudimai ir potraukiai. Žmogus kankinasi, ar likti tokiam, koks yra, ar viską keisti. „Kas manęs laukia, kas bus, jei nepasiseks, penki „už“ ir tiek pat „prieš“. Varomoji komplekso jėga – didysis „bet“. Kausto negebėjimas peržengti trapią ribą tarp prisitaikėliško ir tikrojo savęs suvokimo. Dėl to apima baimė ryžtingai įveikti nereikalingumo slenkstį, išsivaduoti iš klaidingų stereotipų, nuomonių, vertinimų spąstų. Baimė ką nors keisti kovoja su nepasitenkinimu esama padėtimi: nenoru likti vienišam, nepripažintam, nemylimam. Kuo kompleksas stipresnis, tuo dažniau šioje kovoje laimi baimė ką nors keisti. Karaliauja skausmingas blaškymasis. Šis kompleksas universalus, todėl lengva jį pastebėti. Kompleksui būdingi požymiai – įkyrieji veiksmai, mintys, laukimo neurozė, dažna nuotaikų kaita, nerimo priepuoliai.

Buridano kompleksas blokuoja norų realizavimo energiją, silpsta sąlytis su savimi. Nuo kūdikystės žmogaus natūralaus vystymosi modelis yra toks: „Aš noriu ir gaunu tai, ko noriu“. Nukrypimai nuo šios normos būna dviejų tipų: „aš negaliu gauti to, ko noriu“ ir „Aš gaunu tai, ko nenoriu“. Pirmais variantas – negalėjimas gauti norimo – vadinasi draudimu, antrasis – priederme. Draudimų ir pareigų pažeidimas numato bausmes. Iš pradžių tai būna išorinės bausmės – tėvų priekaištai, papeikimai darbe. Ilgainiui ima formuotis vidinių, pasąmoninių bausmių sistema, kuri sudaro komplekso pagrindą. Žmogus gyvena nuolatinių vidinių draudimų ir bausmių nelaisvėje. Dėl to atsiranda neišsipildžiusių, neįgyvendintų norų energijos perteklius. Buridano kompleksas blokuoja būtent šio pertekliaus realizavimą. Žmogus tarsi praranda sąlytį su savimi, pasiklysta tarp noriu, galiu, privalau ir reikia.

Visi turi galybę priežasčių kompleksuoti, tačiau vieni to neakcentuoja, kiti – tik apie tai galvoja ir atkreipia aplinkinių dėmesį. Nereikia kovoti su kompleksais – verčiau juos atpažinti ir įveikti. Tam padės praktinės taisyklės – meilė sau, savo norų paisymas, išmokimas atsiriboti, savęs nelyginimas su kitais žmonėmis, kritikos nepaisymas, nusiteikimas pozityviai ir t.t. Svarbiausia pamatyti, kokiu melu apie save tu tiki, atmesti žlugdančią baimę, kad neva, nieko nesugebu, man nepavyks, esu niekam neįdomus, negražus – tai kompleksų ir stereotipinio mąstymo vergija, kurioje gyvena daugelis. Atmetus gėdą, abejones, nusivylimą, atsiduoti teigiamiems pojūčiams, tvirtai sau tarti: „Tu gali!“

Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų

Parengė Daiva Širkaitė

30 kovo, 2022 at 7:50 am Parašykite komentarą

Spontaniško išgijimo istorijose –  kūno sugebėjimas pasveikti

Knygos autorius Jeffrey Rediger, praktikuojantis gydytojas, Harvardo medicinos mokyklos dėstytojas per pastaruosius penkiolika metų matė daugybę stulbinančių išgijimų, spontaniškų remisijų. Knygoje aprašomi išgijimai, kurių kiekvienas – unikalus, nėra vieno išgijimo recepto. Skaitant knygą norėjosi greičiau sužinoti, kokie veiksniai nulėmė kiekvienos istorijos herojaus išgijimą.  Bet šios knygos negalėčiau įvardinti vien tik laimingų istorijų rinkiniu. Kiekvienoje istorijoje daugiau ar mažiau paliečiami keturi pagrindiniai dalykai, nuo kurių priklauso remisija ar išgijimas- mityba, imuninė sistema, reakcija į stresą ir  savo tapatybę. Šioje knygoje aprašyti nepagydomas ligas išgyvenusieji rado būdą judėti į priekį sau pripažindami – taip, gyvenimo pabaiga ateis, bet  kol kas jie pragyvens kuo geriausią, tikriausią ir daugiausia pasitenkinimo teikiantį gyvenimą. Jei tai reiškė, kad teks pertvarkyti gyvenimą, to ir ėmėsi, jei reikėjo nutraukti žalingus santykius, taip ir padarė. Jie klausė savęs, kokią savo gyvenimo istoriją pasakoja, ir kas joje yra netiesa. Šitai darydami jie taisėsi. Ištaisė savo elgesį su savo kūnais, ištaisė savo atsaką į gyvenimo iššūkius ir stresą, pakeitė nuodijančius įsitikinimus apie save ir pasaulį ir galiausiai perrašė savo istorijas. Tai buvo proto ir dvasios kova, – pasakojo apie savo išgijimą viena iš knygos herojų. – Kūnas prisidėjo vėliau.

Autorius drąsina imtis pokyčių vardan savo sveikatos. Pokyčiai gali būti įvairių kenksmingų sveikatai įpročių atsisakymas, požiūrio į save, savo gyvenimą ir pasaulį pakeitimas. Pavyzdžiui, išgirdus vėžio diagnozę, atsisakyti įprastos žalingos mitybos, rūkymo, alkoholio ir t.t. Iš pradžių gali motyvuoti keisti įpročius baimė, bet tokia motyvacija toli nenuves, nes protas pavargs laikytis disciplinos ir gundys viską mesti, kad užpildytų sielos tuštumą. Didžiausia motyvacija imtis pokyčių – savo sveiko kūno ir normalaus gyvenimo jame matymas. Knygoje pateikiamos žmonių patirtys, kaip jiems pavyko atsisakyti įpročių ir priklausomybių. Įdomu, kad vieni staiga pakeitė mitybą ir prie senosios niekada negrįžo, kiti – pamažu klausėsi savo kūno, mokėsi tenkinti gilesnius savo poreikius, kad senas, žalingas elgesys imtų nykti savaime.  Tokie žmonės pildo sielos tuštumą, kurią mėgindavo malšinti žalingais įpročiais. Pamažu atsirandant naujiems įpročiams smegenys kuria naują neuronų tinklą. Tai trunka 45 dienas. Palyginus su viso gyvenimo trukme, ne taip jau ir ilgai. Tas 45 dienas reikia su savim elgtis kaip Pavlovas su šunimi. Verta apdovanoti save už bet ką – atpažinus ribojančias mintis, tam tikrą laiką atsisakius uždegimą skatinančio maisto ir t.t. Padeda mąstymas, kad kelio atgal nebėra.  Aišku, kad protas darys spaudimą viską mesti, bet tam galima pasiruošti iš anksto atsakius sau į klausimus – kas mus galėtų tiek įkvėpti, kad norėdami tai pasiekti, paaukotume neatidėliotiną malonumą? Kas mus provokuoja? Koks žmogus galėtų mane palaikyti? Kokį atlygį galiu sau skirti už atkaklų tikslo laikymąsi?

Medicinai reikia vilties. Viltis slypi įveikusiųjų nepagydomas ligas istorijose. Ji rusena gydytojuose, slaugytojuose, praktikuojančiuose vilties mediciną. Ieškokime išskirtinių atvejų, ieškokime diagramos pakraščiuose išsimėčiusių taškelių. Neleiskime vidurkiui jų paslėpti. Jų yra – ir daugiau nei mums atrodo,- teigia J.Rediger. Patikėkime, kad iš tikrųjų panorėję galime tapti vienu iš jų. Pokyčiai vyksta tada, kai žmonės pradeda garsiai apie tai kalbėti, kai išrėkia savo istorijas iš tribūnų.

Kiekviena knygoje pateikta istorija apipinta daugybe medicininių faktų, autoriaus pamąstymų ir išvadų. Knyga motyvuoja susimąstyti, perkratyti savo gyvenimo įpročius, atkreipti dėmesį, kokia svarbi yra emocinė sveikata.

Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų

Parengė Daiva Širkaitė

23 kovo, 2022 at 7:50 am Parašykite komentarą

Knyga vaikams apie koronavirusą

Knyga vaikams apie koronavirusą / Elizabeth Jenner, Kate Wilson ir Nia Roberts ; [lengvai suprantamą tekstą parengė Jūratė Žeimantienė] ; [iš anglų kalbos išvertė Audronė Gendvilienė] ; iliustracijų autorius Axel Scheffler ; konsultantas Graham Medley. – [Vilnius] : Lietuvos aklųjų biblioteka, [2020]. – 27, [1] p. : iliustr.

Tai praktinis ir informatyvus šaltinis, padedantis paaiškinti pokyčius, kuriuos visi dabar patiriame. Knygelėje aiškiai ir paprastai pasakojama apie koronavirusą, jo poveikį žmonių sveikatai ir kasdieniniam šeimos gyvenimui.
Mažieji skaitytojai ras atsakymus į klausimus: ką reiškia naujas žodis ,,koronavirusas“, kas yra koronavirusas, kaip šiuo virusu užsikrečiama, kas nutinka užsikrėtus, kodėl bijoma užsikrėsti, kodėl dėl koronaviruso užsidarė daug lankomų vietų, ką reiškia visą laiką būti namuose, ar yra gydymas nuo koronaviruso.
Patraukliai iliustruota knygelė baigiama viltingai, kad šis keistas laikas baigsis.
Knygelė skirta vaikams, tačiau rekomenduojama ją turėti kiekvienų namų knygų lentynoje.

Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos www.lmb.lt, o elektroninę jos versiją rasite Lietuvos aklųjų bibliotekos tinklalapyje wwww.labiblioteka.lt

Parengė Janina Valančiūtė

21 kovo, 2022 at 7:50 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2022 m. gegužės mėn.
Pr A T K Pn Š S
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031  

Statistika

  • 111 080