Posts filed under ‘Netikėtumai bibliotekose’

Debesų kompiuterija bibliotekose

Debesų kompiuterijos elementai jau anksčiau buvo naudojami teikiant įvairias bibliotekų paslaugas, kuriant institucines talpyklas, teikiant paiešką elektroniniuose kataloguose ir pan. Tačiau bibliotekos tradiciniai darbo procesai tokie kaip fondų komplektavimas, katalogavimas, cirkuliacija buvo atliekami naudojant integralias bibliotekų sistemas (ILS – Integrated Library Systems), kurios veikė lokaliuose serveriuose.
Debesijos bibliotekų sistemoms apibūdinti naudojamas terminas „Bibliotekos paslaugų platforma“ (LSP – Library Services Platform), kuris apibrėžia bibliotekos išteklių valdymo sistemą, turinčią esminių skirtumų nuo ILS, naudojamos šiuo metu Lietuvos bibliotekose.
LSP leidžia bibliotekoms komplektuoti ir valdyti savo išteklių kolekcijas, kurios gali būti įvairiausio turinio formato – tiek fizinių išteklių, tiek elektroninių. LSP turi produktus (paslaugas), kurie leidžia organizuoti įvairias išteklių įsigijimo procedūras, taip pat, kai įsigyjami nuolatiniai ištekliai, ar licencijuojami bei prenumeruojami ištekliai, ar tiesiog atviros prieigos ištekliai. LSP pateikia metaduomenų valdymo įrankius, palaikančius bent jau MARC ir DublinCore standartų metaduomenis. LSP turi integruotą paieškos paslaugą (Discovery Service), palaiko atskirą atvirą sąsają API ir kitus suderinamumo (interoperability) protokolus. LSP paprastai leidžia visą darbuotojo–vartotojo funkcionalumą vykdyti interneto naršykle.

Daugiau apie debesų kompiuteriją skaitykite leidinyje „Debesijos bibliotekų sistemų apžvalga“, kurį rasite mūsų bibliotekos el. kataloge.

Reklama

spalio 4, 2017 at 8:35 am Parašykite komentarą

17-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė – „Kurkime biblioteką kartu“

Praūžė 17-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šių metų tema kvietė bibliotekos lankytojus, bendruomenės narius, partnerius ir rėmėjus dalintis nuomonėmis ir idėjomis, kokios bibliotekos jiems reikia šiandien, kokia ji galėtų būti bei kaip kiekvienas galėtų prisidėti ir kurti šiuolaikinę biblioteką kartu. Kiekvieno nuomonė – tai įkvėpimas bibliotekoms keistis. Bibliotekose vyko bendruomenių renginiai, susitikimai su rašytojais, leidėjais, politikais, žiniasklaidos atstovais. Visi kartu galėjo diskutuoti apie bibliotekų vaidmenį, svarbą ir ateitį.

Lietuvos medicinos biblioteka šiam tikslui savo Facebook profilyje sukūrė įvykį „Kuriu Lietuvos medicinos biblioteką“, kuriame visi norintys galėjo dalintis idėjomis ir svajonėmis apie medicinos biblioteką. Pagal gautus atsakymus, galima teigti, jog Lietuvos medicinos biblioteka turėtų būti šviesi ir erdvi, su individualaus ir grupinio darbo kambariais, modernia mokymosi erdve (naujais stacionariais ir nešiojamais kompiuteriais, anatomijos pamokoms skirtais muliažais ir pan.), sėdmaišiais, vandens, kavos aparatais ir t.t.

Apsilankę bibliotekoje, kiekvienas turėjo progą pasigrožėti medicinos studentės Eglės Stukaitės surengtos parodos „Déjà vu…“ tapybos darbais, taip pat galėjo patyrinėti senųjų XVIII – XIX a. medicinos knygų, leistų Vilniuje, nuosavybės ženklus. Taip pat kiekvienas galėjo pasinaudoti kasmet skelbiamomis bibliotekos akcijomis ir nemokamai užsiregistruoti į medicinos informacijos paieškos kursus, grąžinti knygas nemokant delspinigių, naujai užsiregistravę lankytojai, nemokamai gavo skaitytojo pažymėjimą, taip pat buvo galima pasiimti knygą iš dovanojamų knygų fondo.

Taip sutapo, kad bibliotekų savaitės metu buvo minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena (balandžio 28 d.), pasufleravusi dar vieną renginį, kurio metu bibliotekos darbuotojai – Jūratė, Kristina ir Indrė, surengė paskaitėlę apie sveikatos saugojimą, dirbant sėdimą darbą. Visų pirma, pademonstravo pratimus, kuriuos galima atlikti paprasčiausiai atsistojus nuo kėdės –  nepasitraukiant iš darbo vietos. Tai įvairūs raumenų tempimai ir lengvi pratimai, kuriuos gali padaryti kiekvienas. Iš pažiūros paprasti pratimai gali atnešti daug naudos sustingusiems kūno raumenims, taip išvengiant nugaros skausmų ar kitų sveikatos negalavimų, susijusių su sėdimu darbu. Įvairių lengvesnių ar sudėtingesnių pratimų kombinacijų galima rasti patiems Youtube kanale. „Dirbant su kompiuteriu, itin varginame akis, dėl to gali atsirasti akių išsausėjimas, sukeliantis nemalonius pojūčius, be abejo, gali nusilpti regėjimas, tad nepamirškime atlikti pratimų, skirtų akims“  – ragino bibliotekos darbuotoja. Minutė, kita, skirta akių pratimams atlikti ar kas kelias minutes padaromas vienas pratimas, gali padėti išvengti nemalonumų.

Judėjimas ir aktyvesnis gyvenimo būdas svarbus, norint išlaikyti energiją ir sveikatą, o kas gali būti paprasčiau už ėjimą? Todėl buvo prastatyta ir viena iš laisvalaikio veiklų – šiaurietiškas ėjimas su tam skirtomis specialiomis lazdomis. Ėjimo techniką galite pažiūrėti internete. Po renginio buvo vaišinamasi sveikuoliškais valgiais, dalinamasi receptais, nes maistas taip pat labai svarbus gerai savijautai.

Renginiai vyko ir už Lietuvos medicinos bibliotekos ribų. Šįkart Informacijos skyriaus vedėja Regina mažuosius Nacionalinės bibliotekos skaitytojus „Rytmečio skaitymuose“ supažindino su Daktaru Aiskauda – kitaip tariant, Cemachu Šabadu, realiai Vilniuje gyvenusiu ir ypatingai sergančius vaikus globojusiu, gydytoju.

Pasibaigus bibliotekų savaitei nenustokime kurti bibliotekos kartu, nes kiekviena idėja gali tapti įkvėpimo šaltiniu ir paskatinimu judėti į priekį.

gegužės 9, 2017 at 9:47 am Parašykite komentarą

Apie meilę knygoms

Karštai trokštamas išminties ir žinių lobynas, kurio iš prigimties siekia visi žmonės, daugybę kartų pranoksta visus pasaulio turtus: prieš jį nublanksta brangakmeniai, sidabras virsta moliu, o išgrynintas auksas – saujele smilčių, prieš jo spindesį beregint aptemsta saulė ir mėnulis, prieš jo nuostabią saldybę apkarsta medus ir mana. O laikui bėgant nemažėjantis išminties turte, o nuolat žydinti dorybe, gebanti apsaugoti nuo bet kokių nuodų. O dangiškoji dieviško dosnumo dovana, nužengianti nuo šviesybių Tėvo, kad pakylėtum žmogaus sielą iki pat dangaus! Tu esi dangiškas proto maistas: kas jį valgo – dar labiau alksta, kas jį geria – dar labiau trokšta.

Griūva bokštai, išnyksta valstybės, sudūlėja triumfo arkos. Nė vienam karaliui nei popiežiui niekas tvirčiau nelaiduos amžinybės, kaip knygos. Parašyta knyga atsilygina autoriui: kol ji gyva, tol autorius bus nemirtingas.

Iš knygos “Philobiblon arba Apie meilę knygoms“

birželio 6, 2016 at 12:45 pm Parašykite komentarą

Koja kojon su laiku ir el. knyga

Pripažinkime, esame šiek tiek išlepinti. Rinka pilna visokių naujovių, gėrybių, tik turėk galvą ir mokėk atsirinkti. Jeigu kalbėsime apie informaciją, tai dar ir kantrybės nė lašelio neturime, nes norime ją gauti čia ir dabar. Turime gerą naujieną tiems, kas dar nežinojo! iBiblioteka.lt portale galite čia ir dabar skaityti el. knygas. Kas, kaip ir kada sužinosite perskaitę šį trumpą straipsniuką.

“Ibiblioteka.lt„ portalas – koja kojon su laiku ir el. knyga

interaktyvi-biblioteka2016 metai paskelbti Bibliotekų metais. Tikriausiai nėra nė vieno abejingo bibliotekoms, nes vieni skolinasi ir skaito knygas, kiti kremta mokslo duoną, o treti skeptiškai nusiteikę ir nemato bibliotekos egzistencijos prasmės. Kai šiandien apstu el. informacijos, bibliotekų fondai taip pat kinta, greta spausdintų knygų atsirado ir elektroninės versijos. Jau ne pirmus metus veikiantis portalas „Interaktyvi biblioteka“ teikia nemažai el. bibliotekinių paslaugų, viena iš jų – galimybė skaityti el. knygas.

Elektroninėje knygų lentynoje galite rasti lietuvių kalba išleistas el. knygas. Tai daugiausiai grožinė literatūra, tačiau galite rasti ir istorinių, politinių, medicinai, kraštotyrai, ekonomikai, švietimui ir religijai skirtų knygų. Visą sąrašą el. knygų galima pamatyti atlikus išplėstinę paiešką, atitinkamuose langeliuose pažymėjus „Išleistas“ ir „El. knygų fondas“. Skaityti gali bet kas iš savo namų kompiuterio ar mobiliojo įrenginio, tereikia turėti bet kurios LIBIS sistemai priklausančios bibliotekos (visos viešosios, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo, ir Lietuvos medicinos biblioteka) skaitytojo pažymėjimą arba prisiregistruoti portale, patvirtinant savo tapatybę per valdžios vartus. Tapatybės identifikavimas leidžia skolintis, rezervuoti ir skaityti el. knygas. Vienu metu galima skaityti dvi knygas, skaitymo terminas – 14 kalendorinių dienų. Apie pasibaigiantį terminą pranešama el. paštu. Laiške taip pat nurodoma skaitymo pratęsimo galimybė. Nesureagavus į laišką, prieiga prie knygos nutraukiama automatiškai.

El. knygų skaitymo langą galima pritaikyti pagal individualų poreikį, pakeičiant fono spalvą ir šrifto dydį, taip pat kai kuriose knygose galima atlikti paiešką. Vartotojo paskyroje galima susikurti žymas ir kolekcijas, tai palengvina knygų paiešką ir leidžia susikurti sistemingą asmeninę biblioteką ir efektyviai suvaldyti skaitymo procesą.

Kviečiame naudotis „Interantyvios bibliotekos“ paslaugomis ir skaityti el. knygas. Atminkite, kad kitame portale „ePaveldas“ galite rasti suskaitmenintus Lietuvos kultūros paveldui svarbius objektus – meno kūrinius, knygas, laikraščius, rankraščių tekstus, žemėlapius, garso įrašus. Lietuvos medicinos bibliotekos išleistus el. leidinius galite rasti ISSUU el. leidinių platformoje. Kilus klausimams skambinkite arba rašykite.

 

Inf. parengė I. Bučionytė

kovo 18, 2016 at 6:45 am Parašykite komentarą

Juozo Stankevičiaus aistra metalui

IMG_2283„Mane visuomet traukė metalas ir jo grožis. Į kiekvieną dirbinį įdedu dalelę širdies. Gal būt todėl jie būna tokie mieli ir traukia it medus“, – sako tautodailininkas Juozas Stankevičius. Rugsėjo 9 d. – spalio 2 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje jis pristatė kryždirbystės ir metalo plastikos parodą. Vasarą tapybos darbus bibliotekoje eksponavo sūnus Paulius Stankevičius.

Juozas Stankevičius gimė 1954 m. Kapčiamiestyje. Polinkis į meną atsiskleidė dar vaikystėje. Juozas drožinėjo kaukes iš medžio. Jo gimtajame miestelyje kažkada buvusi kalvė, kurioje kaldino ašis geležinkelio vagonų ratams. Aname šimtmetyje sudegusios kalvės metalo kaltinių vietos gyventojai dar rasdavo Baltosios Ančios upėje. Tie radiniai, tikriausiai, ir nulėmė J.Stankevičiaus pasirinkimą. Baigęs vidurinę mokyklą dirbo restauratoriumi Vilniaus paminklų konservavimo ir restauravimo institute. Pirmasis jo darbas buvo Šv. Jonų bažnyčios restauracinės detalės. Stoti į tuometinį Vilniaus dailės institutą nesiryžo, ir 1973 m. pasirinko dailiojo metalo apdirbimo specialybę Telšių taikomosios dailės technikume. Baigęs technikumą su pagyrimu įsidarbino „Plastos“ gamykloje dailininku apipavidalintoju. Jam teko projektuoti ir gaminti prizus bei suvenyrus – žvakides, laikrodžius, telefonus, medalius. Laisvalaikiu tapė, ir 1979 m. gamykloje surengė personalinę tapybos parodą. Lietuvos kino studijoje filmams „Šienapjūtė“, „Mėnulio pilnaties metas“, „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“ ir kt. gamino rekvizitą – senovinius šarvus, šalmus, ginklus, papuošalus, dekoro elementus.

Daugiau kaip trisdešimt metų J.Stankevičius dirba meninės kalvystės srityje. Jis yra sukūręs įvairiausiųIMG_2194 kalvystės gaminių – apkaustų, vyrių, židinio įrankių, žvakidžių, šviestuvų, žibintų, kabyklų, kryžių ir plastiškų metalo skulptūrėlių. Domisi tradicine lietuvių kryždirbyste. „Kalviški kryžiai – vieni iš įdomiausių lietuvių kultūros kūrinių. Tai mažosios architektūros ir kalvystės istorijos dalis. Kryžiuose ne tik gausu senovinės simbolikos, religinių ir mitologinių motyvų, bet ir įvairiausių meninių elementų. Kurdamas laikausi senovės meistrų tradicijų, siekiu meninės išraiškos, įvairumo. Modeliuodamas metalą naudoju tradicinės kalvystės priemones – kūjį, priekalą ir žaizdrą. Mano kūriniams, kaip ir senovės lietuvių kalvių darbams, būdingi gyvybės medžio, dangaus skliauto, saulės ir žvaigždžių, gamtos ir augalų, širdies ir šventųjų motyvai,“ – pasakoja metalo meistras. Jis atliko kalvystės darbus (šviestuvai, kabyklos, karnizai, turėklai, židinio apdaila, baro elementai) „Amatininkų užeigoje“, „Vilniaus bastėjoje“, „Adrijoje ir kt. kavinėse, restoranuose bei Belmonto pramogų centre.

J.Stankevičius prisidėjo restauruojant Vilniaus senamiesčio objektus, Vilniaus Arkikatedrą baziliką (gamino durų vyrius, rankenas, apkaustus, žvakides, koplytėles, požemio duris), Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios kryžius, šv. Dvasios (Domininkonų) bažnyčios kryžius. Taip pat gamino antkapių tvoreles, kryžius Rasų, Antakalnio kapinėse. Kartu su architektais, skulptoriais ir kt. menininkais dalyvavo įvairiuose projektuose („Laisvės kelias“, „Valdovų rūmai“ ir kt.). Bendradarbiavo su skulptoriumi Tadu Gutausku kuriant skulptūrą „Dvyniai“. Juozas Stankevičius kalvystės meno išmokė ir kitus. Sūnus Paulius taip pat susidomėjo metalo meistryste. Kalvystės darbus pristato įvairiose mugėse ir virtualioje erdvėje www.metalomagija.lt

Į parodos atidarymą Lietuvos medicinos bibliotekoje atėjusi LTS Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė įteikė padėką autoriui. J.Stankevičius – Tautodailininkų sąjungos narys nuo 1986 m. Dalyvavo įvairiose jungtinėse parodose. Pirmąją personalinę kalvystės parodą surengė 1986 m. „Kuparo“ galerijoje. 2000 m. gruodžio 1 d. – 2001 m. sausio 5 d. – kalvystės darbų paroda „Naujųjų skliautų“ galerijoje. Nuo 2009 m. – sertifikuotas Tautinio paveldo amatų meistras kryždirbystės ir mažosios architektūros elementų srityje.

 

                                                                                                                             Janina Valančiūtė
Lietuvos medicinos biblioteka

sausio 19, 2016 at 11:40 am Parašykite komentarą

Radybos Lietuvos medicinos bibliotekoje

Kartais bibliotekos fonduose darbuojasi ne maža dalis bibliotekos darbuotojų, nes reikia peržiūrėti seną literatūrą, nurašyti dubletus ir pan. Dažnai tarp senų ir jau seniai dulkių sluoksniu nuklotų leidinių puslapių randame raštelių, saldainių popierėlių, laiškų, gėlių, vaistų ir kitų smulkmenėlių. Labai pradžiugina laiškai rašyti 1954 m., sudžiuvę pakalnutės 1929 m. žurnale. Radybų džiaugsmu dalinamės ir su jumis!

Radybu lobiai

spalio 24, 2015 at 10:15 am Parašykite komentarą

Vaistai nuo rugsėjo mėnesio. Rekomenduoja Lietuvos medicinos biblioteka

Lietuvos medicinos bibliotekos siūlomus vaistus reikia vartoti nuo rugsėjo mėnesio, kad mokslo metai būtų lengvesni, išradingesni ir įdomesni!:)
Su naujais mokslo metais!!

P.S. receptą skaitykite apačioje

Vaistai rugsejui-page-002

rugsėjo 11, 2015 at 7:48 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Statistika

  • 72 264