Apie valsą, grūdinimąsi karštu vandeniu ir besipurtantį šunį

Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija (LVIA) vienija senjorus, kurie ne tik propaguoja sveiką mitybą ir gyvenseną, bet ir toliau aktyviai domisi savo profesine sritimi, rengia mokslinius straipsnius ir skaito paskaitas, daug keliauja. Jų veiklumas ir optimizmas įrodo, jog ilgaamžiškumas gali būti visavertis. Akademijos nariai sausio pabaigoje surengė seminarą, kuriame aptarė kai kuriuos organizmo sveikatinimo ir profilaktikos bei alternatyvius ligų diagnostikos metodus.

Pasak LVIA prezidentės prof. Aldonos Bartusevičienės, dabartinis žmogus labai skuba gyventi, todėl dažnai daro ne tai, ką turėtų, ne visada spėja ir nori domėtis savo sveikata, pirmenybę dažniausiai teikia darbui, karjerai ir malonumams. Dėl chaotiško gyvenimo būdo ir neigiamo aplinkos poveikio atsiranda ligos, prarandamas darbingumas, kartu ir gyvenimo džiaugsmas.

„Navikinių organizmo pakitimų pasitaiko dažniau, ypač tai pasakytina apie krūties, plaučių ir storosios žarnos vėžį. Dabar vis dažniau ieškoma netradicinių, alternatyvių ligų diagnostikos ir gydymo metodų, visuomenėje plačiau kalbama apie pagalbą sau, todėl šias temas nusprendėme aptarti plačiau“, – seminaro programą pristatė LVIA prezidentė.

Skaitykite daugiau VLmedicina portale

Pažintis su Algirdu Jackevičiumi

2016 metų rugpjūčio 3 dieną profesoriui sukako 90 metų. Ta proga ir noriu pasidalinti prisiminimais, kuriuos patyriau bendraudama su jų šeima.

Profesorius tuomet buvo dar jaunas gydytojas. Aš dirbau medicinos seserimi terapiniame skyriuje 2-oje Vilniaus miesto ligoninėje. Skyriui vadovavo jo žmona Marytė. Artėjo 1963-ji metai. Naujuosius metus sutikome Dainavos restorane. Ponia Marytė atėjo su savo vyru p. Algirdu. Tada aš ir pamačiau pirmą sykį būsimąjį profesorių. Abu buvo jauni, gražūs. Mūsų kompanija nebuvo didelė, tačiau panelių buvo daugiau nei vyrukų. Todėl p. Algirdui teko šokdinti visas iš eilės. Linksmas, geras šokėjas paliko gerą įspūdį. Vėliau mūsų keliai išsiskyrė.

Tik tuomet, kada Lietuva atgavo nepriklausomybę, vėl suvedė likimas, kuomet prie Antakalnio poliklinikos profesoriaus A. Jackevičiaus žmonos iniciatyva buvo įkurtas dieninis stacionaras. Sykį iš Strasbūro su dviejų žmonių palyda buvo atvežta labdara: medikamentai, perrišamoji medžiaga, kraujo perpylimo sistemos, švirkštai. Nors profesorius kalbėjo angliškai, bet svečiai šios kalbos nemokėjo. Jie kalbėjo vokiškai bei prancūziškai. Buvau pakviesta vertėjauti ir kadangi svečiai buvo apsistoję ponų Jackevičių namuose, jau ir po darbo vakarus leidau visą savaitę pas juos. Profesorius stengėsi kaip galima daugiau supažindinti svečius su Lietuva, aplankėme Trakus, buvome nuvykę ir į profesoriaus sodybą Užilgio kaime prie ežero. Profesorius vaišino mus savo gamybos vynu ir supažindino su nemaža šaukštų kolekcija. Visą tą laiką profesorius buvo linksmas, malonus. Pasakojo apie Sąjūdį bei vykstančias permainas Lietuvoje.

Atmenu ir tą laikotarpį,  kuomet medikų grupė, į kurią įėjo ir profesorius su žmona, sudarė iniciatyvinę grupę V. Kudirkos  fondą – paminklo statybai. Jie rinkdavosi pasitarti Nacionaliniame muziejuje.

Su malonumu skaitau profesoriaus Algirdo Jackevičiaus straipsnius apie keliones, perskaičiau jo knygą apie tėvą “Gyvenimo vingiai“. Profesorius kaip ir aš, esame panevėžiečiai.

Teko į profesorių kreiptis ir tuomet, kai netikėtai krūtyje apčiuopiau sukietėjimus. Sutiko jis mane  maloniai, paguldė aukštielninką ir ėmė palpuoti. Man atrodė, jog per ilgai ir aš ėmiau aiškinti, jog reikia tikrinti gulint ant šono. Profesorius neįsižeidė, maloniai nusišypsojo ir tepasakė: “Tai tu mane mokai, kaip aš tave turiu tikrinti“. Susigėdusi nutilau. “Miozitas“,- pasakė profesorius. Išrašė vaistų, kurie stebuklingai padėjo. Kartą jis lankėsi mano namuose ir išvydęs seną mano tėvą, pabendravo su juo, nepagailėjo pasakyti jam gražių žodžių.

Jubiliejaus proga linkiu profesoriui neblėstančios energijos, kūrybinės kibirkšties ir kuo daugiau malonių senjorystės akimirkų.

Ramutė Mikutytė

Algirdas Jackevičius “Viešnagė Tailande 2016-01-08-15“

Iš Stokholmo vėlai išskridom, nes lėktuvas vėlavo tris valandas. Tačiau lėktuve man buvo neblogos sąlygos ilsėtis. Iš aerouosto teko važiuoti taksi virš valandos iki mes pasiekėme Gražinos pasirinktą viešbutį. Ši sala vadinama Phuket. Viešbutis susideda iš atskirų namelių, todėl tenka ilgokai eiti į valgyklą. Patiekalai yra įvairūs. Mano gėdai sugrįžti į kambarį teko prašyti tarnautojų pagalbos. Phuket yra šilta, apie trisdešimt laipsnių.Tarnautojai yra malonūs ir nuveda paklydėlį į reikiamą vietą. Viešbutis gražioje vietoje, matosi palmės, aplinkui padaryti baseinai, kur teka vanduo. Bandžiau pasimaudyti jūroje, tačiau giliau nebridau, nes bangos neša smulkius akmenukus, todėl sunku bristi giliau. Aš išsimaudžiau baseine kaip kadaise Maroke, kur bangos plaukėją gena į gilumą. Rytoj esame sutarę pamatyti Budos šventyklą. Iš susirinkimo vietos viešbučio raštinės, iš kurios poilsiautojus iš ryto dvylika dvidešimt autobusiukas vežė apie trisdešimt minučių į Khaolak miestelį. Miestelyje iš abiejų gatvės pusių išsidėsčiusios krautuvės, kuriose pilna suvenyrų, vyrauja Budos statutėlės, drambliukai, įvairūs moterų papuošalai. Tenka pastebėti, kad įdomi azijietiška prekyba, kurios metu pirkėjas derasi dėl prekės nupiginimo. Neretai pavyksta su pardavėju susitarti net iki 30-40 proc. mažesnės pirminės kainos.

Mes su Gražina buvome nuvažiavę apžiūrėti Budos šventyklų. Tenka pripažinti, kad turistui jos nepalieka to įspūdžio, kaip teko matyti kitose Azijos Valstybėse, kaip Vietname, Kinijoje ar Japonijoje. Šioje saloje matėme labai išblizgintas Budos statulas, tačiau nebuvo turistams jokios informacijos apie jas, matėsi vaikščiojančių vienuolių, apsirengusių gelsvais drabužiais. Mes taip pat nuvažiavome Takuapa miestelį, kur pavaikščiojom po turgavietę. Pardavėjai praeiviams siūlo įvairių valgių, pabandžiau kalmarų, kurie buvo užpilti labai aitriu padažu, labai deginusiu man lūpas.

Tenka pripažinti, kad visi tarnautojai labai pagarbiai elgiasi su senjorais, visada siūlo savo paslaugas. Gražina pakeitė viešbučio kambarį ir dabar šalia mūsų kambario išėjus į balkoną yra baseinas, kuriame aš ryto ir apie pietus išsimaudau. Tenka pripažinti, kad Sentido viešbutyje poilsiautojui siūlo įvairias pramogas. Aš du kartus buvau kūno lavinimosi pratybose, kur nemokamai dariau įvairius judesius ant įvairių prietaisų, kurie padeda miklinti senyvą organizmą.   Trečią dieną iš ryto po pusryčių nuėjau prie jūros, kur pravedė meditacijos kursą. Meditacijos metu ant kilimėlio atsisėdęs kartu su berniuku kartojau jo rodomus judesius, meditacijos metu daugiausia teko kilnoti rankas, plaštakas į įvairias puses. Po meditacijos nuėjau į jūrą pasimaudyti, nes nebuvo smulkių akmenukų.

Jojam ant dramblio maudytis

Aš ant dramblio maudausi ežerėlyje

Sentido viešbučio pliaže. Einu maudytis į jūrą

Gražina maudosi su drambliu ežerėlyje

Po jodinėjimo Gražina maitina dramblį bananu

Takuopos Budos šventykla

Užeiga Takuapa miestelyje

Pradžios mokyklos mokinys aukojo statant tautos Šventovę

This slideshow requires JavaScript.

Vartydamas senus dokumentus, suradau 1937 metų Tauragės Mokytojų seminarijos pradžios mokyklos mokinio Algirdo Jackevičiaus Prisikėlimo bažnyčios statybai aukų lapą. Tuo metu Lietuvoje vyko didelė akcija Lietuvos gyventojų tarpe siekiant atstatyti Prisikėlimo bažnyčią Kaune. Aš prisimenu, kad mums mokiniams mokytojas pasakojo apie numatoma grandiozinę statybą Kaune. Buvo išleisti specialūs aukų lapai, kur buvo klijuojamos perkamos markės su statomos bažnyčios atvaizdu. Taigi, net tolimoje Tauragėje buvo pravesta ši akcija ir aš siunčiau Prisikėlimo bažnyčiai skirtą aukų lapą.

Algirdas Jackevičius

Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos nariai minėjo 20 – metį

Spalio pabaigoje vykęs Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos (LVIA) narių susirinkimas Lietuvos medicinos bibliotekoje buvo neeilinis. Senjorai, didžioji dauguma nuolatiniai bibliotekos skaitytojai nuo bibliotekos įkūrimo laikų, minėjo akademijos 20 – ies metų sukaktį. Biblioteka ta proga paruošė parodą, skirtą akademijos narių veiklai nušviesti.

Jubiliejinis susitikimas prasidėjo akademijos prezidentės Aldonos Bartusevičienės sveikinimo kalba, kurioje netrūko šiltų žodžių ir ateities įžvalgų LVIA veiklai, naujų narių pritraukimui, taip pat atsižvelgta į indėlį Lietuvai. Senjorus taip pat pasveikino Lietuvos medicinos bibliotekos direktorė Salvinija Kocienė. Ji pasidžiaugė ilgamete draugyste su daugeliu akademijos narių, kurie yra ištikimi bibliotekos skaitytojai dar nuo studijų laikų – šioje bibliotekoje jis lankėsi studijų metais, vėliau rašė mokslo darbus, ieškojo naujausios informacijos paskaitoms ir užsiėmimams. Todėl nereikia stebėtis, kad savo veiklai senjorai rado prieglobstį būtent šioje bibliotekoje.

Sveikindama LVIA su jubiliejumi, Lietuvos medicinos biblioteka įteikė specialią dovaną –parodą. Informacijos skyriaus vedėja Regina Vaišvilienė pristatydama parodą susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į tai, kas atsispindi šioje ekspozicijoje. Be LVIA narių veiklos, jos istorijos ir tikslų norėta išskirti akademijos prezidentų asmenybes. Ir ne tik dėl to, kad jie prezidentai, bet dėl to, kad pirmojo LVIA prezidento ir idėjos autoriaus profesoriaus Marijono Krikštopaičio (1914-2003) šimto metų sukaktis buvo pernai, o profesorius Kazys Ambrozaitis liepos mėnesį šventė 104 metų sukaktį, profesorė Aldona Bartusevičienė spalio 16 d. atšventė 91 metų sukaktį. Tai tik parodo, kad akademijos nariai yra verti žodžio „ilgaamžis“, o veiklią ilgaamžystę atspindi jų teikiamos žinios visuomenei ir gebėjimas vėlyvą gyvenimo tarpsnį išnaudoti gražiai bei naudingai. Parodą papildo nedidukė M. Krikštopaičio dailės darbų paroda, iliustruojanti kaip kūrybingai daugelis narių geba išnaudoti laisvalaikį – vieni tapo, kiti keliauja, rašo knygas. Parodą galima apžiūrėti iki gruodžio 10 d.

Apie LVIA. Pagrindinis akademijos tikslas – propaguoti sveiką mitybą, gyvenseną ir visavertį ilgaamžiškumą, skatinti sveiką gyvenimo būdą. Akademijos nariai stengiasi užtikrinti geresnę vyresnio amžiaus žmonių socialinę integraciją į visuomenę, skatinti jų efektyvų, produktyvų ir turiningą gyvenimą, palaikyti darbingumą, fizinį aktyvumą, kelti žinių ir kultūros lygį. Vykstančiuose susirinkimuose LVIA ugdo gebėjimą bendrauti tarp kartų, kuris padeda sukurti gyvenimo darną, pagyvenusio žmogaus ir aplinkos harmoniją, kuria sąlygas gerai emocinei būsenai ir palaikančiai atmosferai. Ne mažiau svarbu apibendrinti kitų veiklių ilgaamžių patyrimą įvairiais mokslo ir sveikos gyvensenos klausimais. Visus šiuos siekius LVIA nariai apibūdina naujai pasirodžiusioje knygelėje „Senjorų almanachas“ (2015), kurią susitikimo metu pristatė akademijos prezidentė prof. habil. dr. Aldona Bartusevičienė.

Visi, kurie linkę turiningai leisti laiką, maloniai kviečiami įsijungti į Lietuvos veiklios ilgaamžystės narių gretas. Susirinkimai vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį 14 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje.

Iš Santaros žinios

Algirdas Jackevičius “Mintys apie savo gyvenimą“

Per vasarą sunokinome gerb. Algirdo Jackevičiaus rankraštį – paėmėme ir parengėme daugiau mažiau panašų į knygą: šiek tiek paredagavome, šiek tiek pamaketavome. Kalbos netaisėme – palikome, tegul jaučiasi gerb. Algirdo kalbos stilius ir maniera.

Taigi kviečiame nusikelti į II pasaulinio karo ir sovietmečio laikotarpį kartu su Lietuvos chirurgu onkologu, habilituotu biomedicinos mokslų daktaru Algirdu Jackevičiumi!

Kviečiame skaityti. Spauskite ant šios nuorodos.

Straipsniai apie Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademiją ir jos narius

Visada smagu rasti straipsnius apie bibliotekai žinomus ir svarbius asmenis, veiklas. Tad kviečiame ir Jus paskaityti apie mūsų senjorus.

Prof. habil. dr. Aldona Bartusevičienė: „Išsimiegoti nėra taip svarbu kaip tinkamai maitintis“ – VLMEDICINA.LT

Veiklūs šviesuoliai tikina, kad senatvė – vertingiausias amžiaus tarpsnis – Sidabrinė gija