Tikrosios depresijos priežastys ir netikėtos išeitys

22 vasario, 2022 at 11:39 am Parašykite komentarą

Johann Hari knyga „Nutrūkę ryšiai. Tikrosios depresijos priežastys ir netikėtos išeitys“ apie dabartinį mūsų visuomenės gyvenimo būdą, kuris gniuždo psichikos sveikatą. Įdomiai parašyta, lengvai skaitoma, pilna ne tik asmeninių faktų, bet ir patraukliai pateiktų mokslinių tyrimų išvadų knyga, nagrinėjanti depresijos ir nerimo priežastis. Autorius į depresiją žvelgia per visuomenės, o ne vien per medicinos prizmę.

Depresija ir nerimas gali atsirasti dėl trijų priežasčių – biologinių, psichologinių ir socialinių. Jos visos yra tikros ir nė vienos negalima būtų pavadinti cheminių medžiagų pusiausvyros stoka. Ilgai į socialines ir psichologines priežastis niekas nekreipė dėmesio, nors be jų, regis, biologinės priežastys nė nepradeda veikti. Žmogus nėra mechanizmas su sugedusiomis dalimis. Žmogus – tai gyva būtybė su nepatenkintais poreikiais. Jam reikia bendruomenės, prasmingų vertybių, o ne menkaverčių, kurios brukamos, kad manytų, jog laimė priklauso nuo pinigų ir perkamų daiktų. Jam reikia prasmingo darbo, jaustis gerbiamam, suprasti, kad ateityje jausis saugiu. Jam reikia atsikratyti bet kokios gėdos, kurią galbūt jaučia todėl, kad su juo buvo elgiamasi blogai. Šiuos poreikius turi kiekvienas žmogus, tik nemoka jų tenkinti ir todėl patiria kančią dėl socialinės ir dvasinės pusiausvyros stokos gyvenime. Kaltas ne serotoninas, o visuomenė, ne smegenys, o vidinis skausmas. Autorius, trylika metų sirgęs depresija, suprato, kad savo sielvartą gali susieti su jį supančiu pasauliu. Suprato, kad jo depresija nėra tik jo reikalas ir kad nereikia visos atsakomybės už skausmą prisiimti pačiam asmeniškai. Skausmo šaknys – įsišaknijusiose kultūrinėse tendencijose, susvetimėjime. Jei depresija – kolektyvinė problema, tampa akivaizdu, kad ir sprendimai iš esmės turi būti kolektyviniai.

Depresija – signalas, kuriuo pasakoma, kad neturėtum šitaip gyventi. Tai – simptomas kažko gilesnio, su kuo reikėtų susitvarkyti. Daugelio iš mūsų viduje dega namas, o mes visą dėmesį sutelkiame į dūmus. Daug mokslininkų teigia, kad depresija – tai nepaaiškinamas mūsų smegenų arba genų sutrikimas, bet kai kurie JAV gydytojai depresiją laiko ne liga, o tinkamu atsaku į netinkamas gyvenimo patirtis. Ši mintis verčia neapsiriboti teiginiu, kad sergu depresija dėl serotonino, dopamino ar dar bala žino ko pusiausvyros stokos. Sergant depresija iš tikrųjų organizme vyksta procesai, bet tai „ne priežastis, o būtinas tarpinis  mechanizmas“. Žmogui susirgus depresija arba nerimo sutrikimu, smegenys pasikeičia, o atsikračius šių bėdų, jos ir vėl pasikeičia. Smegenys visada keičiasi, reaguodamos į signalus, gaunamus iš išorinio pasaulio. Būdamas vienišas, pakeisi savo smegenis. Bet svarbiausia, kad užmezgus santykius su žmonėmis, jos ir vėl pasikeis. Kančia dėl išorinio pasaulio ir pokyčiai smegenyse patiriami vienu metu.Vaistai atlieka savo vaidmenį, bet jie nėra pats svarbiausias dalykas, padedantis visiems laikams atsikratyti ligos.  Taip, kaip ir kovojant su nutukimu, pirmiausia reikia išspręsti tuos dalykus, dėl kurių pradėta liguistai daug valgyti.

Yra žinoma, kad psichologinė žala nebūtinai turi būti tokia didelė kaip vaikystėje patirtas smurtas, kad paveiktų iki širdies gelmių. Jeigu žmona savo sutuoktinį apgaudinėja su jo paties geriausiu draugu, depresijos negalima laikyti smegenų veiklos sutrikimu. Tai yra didelio psichologinio skausmo priežastis, galinti sukelti depresiją ir nerimo sutrikimą. Depresija yra gedėjimo forma dėl visokių santykių, kurių mums reikia, bet mes jų neturime.

Skausmas yra reikalingas. Tai žinutė, kurios privalome klausytis. Skausmas sako, kad kažkoks ne toks yra mūsų gyvenimo būdas. Turime liautis tą skausmą slopinti, tildyti, vadinti patologija. Turime jo klausytis ir į jį atsižvelgti. Tik klausydamiesi savo skausmo, galėsime atsekti ištakas ir, tik nukakę ten bei suvokę tikrąsias skausmo priežastis, pradėsime sveikti.

Informaciją parengė Daiva Širkaitė

Entry filed under: Depresija, Knygos.

Maistas – ligų priešas Knyga apie psichologinį atsparumą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Trackback this post  |  Subscribe to the comments via RSS Feed


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2022 m. vasario mėn.
Pr A T K Pn Š S
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28  

Statistika

  • 111 080

%d bloggers like this: