Posts filed under ‘Medicinos naujienos’

Startuoja nauja interneto karštosios linijos svetainė

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) informuoja, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pataisos, kurios reglamentuoja pranešimų apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją pateikimo ir nagrinėjimo bei tokios informacijos pašalinimo tvarką.

Naujoje tvarkoje numatyta, kad sužinoję apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje atvejį smurtaujančio bei smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti RRT. Be to, kaip ir iki šiol, visi interneto naudotojai apie neteisėtą (draudžiamą skelbti) ar žalingą (neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį) turinį galės pranešti interneto karštąja linija, kurios naujas adresas yra draugiskasinternetas.lt. Pranešimus galima teikti ir anonimiškai.

Nauja specializuota RRT svetainė draugiskasinternetas.ltskirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, t. y. kibernetines patyčias, vaikų seksualinį išnaudojimą, pornografiją, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį, smurtą ar kitą neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją. RRT interneto karštosios linijos ekspertai, gavę specialią anketą, kurią užpildyti gali kiekvienas interneto naudotojas, operatyviai įvertina pranešimo turinį ir imasi reikalingų veiksmų. Nustačius, kad pranešimas pagrįstas ir neteisėta (draudžiama skelbti) informacija yra patalpinta Lietuvos tarnybinėse stotyse, apie tai informuojamos kompetentingos institucijos (Policijos departamentas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba) ir,  bendradarbiaujant su jomis, paslaugų teikėjais ir pranešimą pateikusiu asmeniu, bus siekiama kuo skubiau pašalinti neteisėtą turinį. Jeigu pranešimas yra susijęs su žalinga (neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia) informacija, kuri yra patalpinta Lietuvos tarnybinėse stotyse, susijusi informacija bus kuo greičiau perduodama tolesniam tyrimui pagal kompetenciją atitinkamoms Lietuvos institucijoms – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai ar pan. Tais atvejais, kai interneto svetainė, kurioje skelbiamas neteisėtas turinys, yra patalpinta kitų šalių tarnybinėse stotyse, pranešimai yra persiunčiami kitų šalių interneto karštosioms linijoms INHOPE narėms. RRT taip pat turi teisę duoti privalomus nurodymus Lietuvoje veikiantiems paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą neteisėtą informaciją arba galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą.

RRT specialistai taip pat teikia konsultacijas socialinių tinklų naudotojams dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės informacijos, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, tinkamų saugumo ir privatumo nustatymų socialiniuose tinkluose. Klausimus galima užduoti svetainėje www.esaugumas.lt arba siunčiant elektroniniu paštu esaugumas@rrt.lt.

Apie interneto karštąją liniją

RRT interneto karštosios linijos veikla Lietuvoje vykdoma nuo 2007 m. pagal Europos Komisijos finansuojamą „Saugesnio interneto“ projektą. 2016 m. Europos Komisija pritarė „Saugesnio interneto“ projekto pratęsimui, tad projekto „Saugesnis internetas“ konsorciumo partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras (ITC), RRT, asociacija „Langas į ateitį“ ir VšĮ „Vaikų linija“ pradėjo naują projekto etapą, kurį įgyvendins iki 2018 m. pabaigos. Konsorciumas, kartu su viešojo ir privačiojo sektoriaus partneriais, planuoja toliau įgyvendinti įvairias visuomenės skatinimo atsakingai elgtis internete iniciatyvas ir  vykdyti neteisėto bei žalingo turinio elektroninėje erdvėje prevenciją.

Šiuo metu 45 pasaulio šalyse veikia 51 interneto karštoji linija, kurias jungia tarptautinė INHOPE asociacija. RRT interneto karštoji linija yra INHOPE narė nuo 2008 m.

Daugiau informacijos apie saugų ir atsakingą elgesį internete rasite interneto svetainėse www.draugiskasinternetas.lt ir www.esaugumas.lt.

Naujienos šaltinis http://psichika.eu/blog/startuoja-nauja-interneto-karstosios-linijos-svetaine/

Reklama

rugsėjo 26, 2017 at 10:37 am Parašykite komentarą

Krūtinės chirurgijos Lietuvoje pradininkui, profesoriui, habilituotam medicinos mokslų daktarui Antanui Sučilai parengta bibliografijos rodyklė

Lietuvos medicinos biblioteka profesoriaus Antano Sučilos 100 – ojo jubiliejaus proga parengė bibliografijos rodyklę, kurioje surinkti profesoriaus per gyvenimą parašyti darbai ir nuopelnai. Džiaugiamės, kad šiuo leidiniu ateinančioms kartoms perduosime profesoriaus atsidavimo profesijai pavyzdį, pacientų pelnytą pagarbą. Kaip fakelo liepsna iš širdies į širdį lai keliaus gražus profesoriaus atminimas.

Bibliografijos rodyklę galima skaityti Lietuvos medicinos bibliotekos tinklalapyje issuu paskyroje.

Lietuvos medicinos bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia profesoriaus Antano Sučilos artimuosius ir visus, kurių širdis palietė jo mirtis.

Profesoriaus biografijos faktai:

A.Sučila gimė 1917 m. vasario 20 d. Pušaloto valsčiaus Dikonių kaime, Panevėžio apskrityje.

1942 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą.

Dirbo Baisiogaloje, o nuo 1944 m. gegužės mėn. Panevėžio ligoninės chirurgijos skyriuje.

1945 m. Sveikatos apsaugos komisaro įsakymu A.Sučila buvo paskirtas į Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės chirurgijos skyrių.

1946 m. sausio mėn 1 d. išrinktas Vilniaus universiteto Fakultetinės chirurgijos katedros asistentu. Dėstė chirurgijos, urologijos, traumatologijos, karo lauko disciplinas, vadovavo disertantams ir studentams, dirbantiems mokslinį darbą.

1954 – 1963 m. dirbo Respublikinio tuberkuliozės instituto chirurgijos skyriuje gydytoju, vėliau – vedėju.

1964 m. apgynė kandidatinę disertaciją tema „Porezekcinių bronchinių fistulių priežastys ir profilaktika“.

1973 m. – habilituoto daktaro disertaciją „Eksperimentiniai ir klinikiniai plaučių rezekcijos minėjimai“.

1965 m. jam suteiktas docento, o 1976 m. profesoriaus vardas.

1972 – 1988 m. A.Sučila vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto II chirurgijos katedrai.

1988 – 2008 m. –  Vilniaus universiteto Krūtinės chirurgijos centro profesorius.

Yra paskelbęs apie 200 mokslinių straipsnių krūtinės ir pilvo organų chirurgijos temomis. Vienas ir su bendraautoriais parašė ir išleido knygas „Plaučių patologija ir jų chirurginis gydymas“ (1977), „Chirurgija“ (1984), „Ūminės chirurginės pilvo ligos“ (1987), „Deontologija chirurgijoje“ (1998).

Aktyvus Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos narys, Vilniaus chirurgų mokslinės draugijos valdybos narys, pirmininko pavaduotojas.

1965 m. jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio gydytojo vardas, 2006 m. – nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas, 2010 m. – Vilniaus miesto I – ojo laipsnio medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ ir kiti apdovanojimai.

birželio 19, 2017 at 12:31 pm Parašykite komentarą

Kodėl neverta ieškoti ligų simptomų internete?

Į paieškos sistemą suvedę frazę „bendras silpnumas“, kuris būdingas 80 proc. ligų, žmonės randa pačias baisiausias – dėl to reikia gilintis į save, o ne internetinius šaltinius. Taip sako skubiosios pagalbos gydytojas rezidentas Andrius Černauskas. Pasak Vilniaus universiteto profesorės ir sveikatos psichologės Laimos Bulotaitės, Lietuvos gyventojų medicininis raštingumas gana žemas, prie to prisideda ir tai, kad gydytojai nemoka bendrauti, vartoja daug medicininių terminų.

Svarbus medicininis raštingumas

Natūralu, kad žmonės domisi sveikata, sako L. Bulotaitė. Kaip tikina ji, nuėjus pas gydytoją, šis ne visada turi pakankamai laiko mus išklausyti, o ir ne visi žmonės eina pas gydytoją: „Kol simptomai nėra ryškūs, natūralu, kad informacijos ieškoma internete – norisi nusiraminti, daugiau sužinoti, pasitikrinti, kad vėliau gydytojas nepasakytų, jog be reikalo eita.“

Anot L. Bulotaitės, galima sakyti, kad vyrauja didelė žinių stoka. „Pastaruoju metu naudojamas terminas „medicininis raštingumas“. Lietuvos gyventojų medicininis raštingumas, palyginti su kitomis šalimis, gana žemas. Tai reiškia, kad žmonės nelabai supranta informaciją, kuri jiems pateikiama, negali pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis sveikatos priežiūros sistemoje“, – aiškina pašnekovė.

Daugiau skaitykite>>

kovo 28, 2017 at 6:51 am Parašykite komentarą

Tyrimas – knygos ilgina gyvenimą

Becca R. Levy su kolegomis analizavo 12 metų trukusio tyrimo duomenis, kuriame dalyvavo daugiau nei 3,6 tūkst. 50 metų ir vyresnių asmenų. Nustatytas įdomus ryšys – kuo daugiau žmogus skaitydavo knygų, tuo ilgiau gyvendavo. Apskaičiuota, kad asmenys, kurie per savaitę skaitymui skirdavo 3,5 valandos, turėjo 17 proc. mažesnę tikimybę numirti per ateinančius 12 metų, o daugiau nei 3,5 valandos skaitę senjorai – net 23 procentais. Knygų mėgėjai vidutiniškai išgyvendavo dvejais metais ilgiau nei neskaitantys asmenys. Pastebėta, kad daugiausia knygas skaitė moterys, išsilavinę ir pasiturintys asmenys. Nors žurnalus ir laikraščius skaitę tiriamieji taip pat gyvendavo ilgiau nei išvis neskaitantys žmonės, knygų poveikis buvo stipresnis. Neaišku, kodėl knygos turi tokią didelę įtaką mūsų ilgaamžiškumui, tačiau mokslininkai spėja, kad skaitymas teigiamai veikia mūsų smegenis.

A. Bavishi, M. D. Slade, B. R. Levy. A chapter a day: Association of book reading with longevity. Social Science & Medicine, September 2016.

Daugiau skaitykite http://www.psichologijatau.lt/3890-2/

kovo 24, 2017 at 6:51 am Parašykite komentarą

Neuroinfektologija – ateities karo frontas?

Ne vieną amžių pagrindinis žmogaus priešas buvo infekcinių ligų sukėlėjai. Dauguma jų, prieš atrandant antibiotikus, buvo itin mirtini. XX amžiuje Gerhardui Domagkui ir Aleksandrui Flemingui padarius infektologijos mokslo perversmą – atradus antibiotikus, dauguma tuometinių ligų dabar mums kelia tik juoką.

Tačiau bėgant laikui evoliucionuoja ir protingėja ne tik žmonės. Bakterijos, virusai, pirmuonys ir grybeliai žengia su mumis sparčiu žingsniu. Žmogus su laiku tapo vis mažiau priklausomas nuo fizinių gebėjimų, raumenų masės ir labiau pradėjo naudotis savo smegenimis (t. y. – neurosistema). Įvairūs patogeniški organizmai netrukus tai pastebėjo ir paleido visus savo biologinius mechanizmus tam, kad prisitaikytų pakenkti ir pasinaudoti šia sistema.

Šiame darbe keliama hipotezė, kad ateityje, nesusipratęs dabartinis žmogus vėl grįš į baisų karą su infekcinėmis ligomis, tačiau šįkart jis bus labai specifiškas – karo lauku taps neurosistema. Reikia, kad kiekvienas iš mūsų suprastų, jog antibiotikai ir antivirusiniai vaistai – ne vitaminai, o gydytojų rekomendacijos – ne žaidimo instrukcija. Kol ne vėlu, negalima leisti šiems patogenams įsisiautėti. Kad būtų aiškiau, kokie padariniai mūsų gali laukti, toliau pristatomos ligos, pasižyminčios tiek letalumu, tiek keistu veikimu.

Atsižvelgiant į prof. Jeroslavo Flegrio, prof. Josepho Prandota ir kitų gydytojų bei biologų tyrimą, atliktą 88 valstybėse, toksoplazmozės sukėlėjais Toksoplasma gondii užsikrėtę nuo 30 iki 50 proc. pasaulio gyventojų, tačiau ne visiems jiems pasireiškia klinikiniai simptomai.

Šis pirmuonis plinta per blogai apdorotą mėsą, užterštą vandenį, tačiau pagrindinis jo nešiotojas – katės. T. gondii parazituoja kačių žarnyne, kur lytiškai dauginasi. Ten formuojasi oocistos, kurios vėliau su išmatomis patenka į aplinką. Kačių savininkai dažniausiai oocistų įkvėpia tvarkydami kraiko dėžutes.

Kaip ir minėta anksčiau, klinikiniai požymiai dažnai nepasireiškia, tačiau kartais pasireiškia psicho ir neuropatologiniai simptomai, kurie yra labai savotiški. Bandymuose su graužikais pastebėta, kad duodant rinktis iš dviejų pavojingų aplinkų (narvelis su triušio feramonais ir kambarys su kate), pastarieji pasirinkdavo kambarį su katėmis.

Tai reiškia, kad jie tampa lengviau prieinami plėšrūnui, kuriame kaip tik ir dauginasi T. gondii. Užkrėstose žiurkėse taip pat pastebimas ir agresyvumas, baimės nebejautimas, aklas bėgimas link plėšrūno. Tačiau dar keistesni požymiai pastebimi užsikrėtusiuose žmonėse. Atlikus tyrimą Čekijoje paaiškėjo, kad vairuotojai, kurių serologiniuose tyrimuose aptinkama antikūnių prieš šią ligą, į eismo įvykius papuola 2,65 karto dažniau, nei sveiki žmonės. Liga taip pat siejama su depresijos ir psichopatologijų atsiradimu. 2013 metais publikuotame prof. Joanne P. Webster ir kitų mokslininkų darbe rašoma, jog toksoplazmozė koreliuoja su sergamumo šizofrenija rodikliais. Taip pat žmonės, užsikrėtę šiuo parazitu yra daug labiau linkę į savižudybę, o moterų, kurių amžius yra 60 m. ir daugiau, savižudybių atvejai stipriai susiję su užsikrėtimu šiuo parazitu.

Nežinia, kaip žmonėms parazito sukeliamos psichologinės patologijos padeda jam pačiam išlikti, tačiau ši paslaptis, ko gero, greit bus įminta.

Artėjant žiemos sezonui, visi per televizorių ir kitus informacijos šaltinius nuolat girdime, jog iš kažkur ateina virusas, kad nuo jo reikia skiepytis ir kad tam tikruose rajonuose skelbiamos epidemijos. Ilgą laiką atrodė, kad gripo virusas – tik patogenas, pažeidžiantis ir išbandantis mūsų imuninę sistemą, tačiau pribloškiantys atradimai buvo padaryti 2010 metais.

Binghamtono universitete prof. Chriso Reiberio vadovaujamas tyrimas analizavo nuo gripo paskiepytų žmonių socialinį elgesį. (Pastaba: kadangi tyrimas vykdytas atliekant imunizaciją, jo rezultatus prilyginu tiesioginiam viruso poveikiui, nors iš tikrųjų veikė tik nuslopinta jo versija). Atrasta, jog virusas gali manipuliuoti žmonių elgesiu, t.y., jis išprovokuoja „nešiotojo socializaciją“. Tiriamų žmonių susitikimo su kitais žmonėms skaičius, juos paveikus virusu, išaugo nuo 54 per dieną iki 101, o vidutinio pokalbio trukmė staiga krito nuo 33 min. iki 2,5 min. Kitaip tariant, jeigu per dieną įprastai susitinkate su 54 žmonėmis ir kalbatės su jais maždaug apie pusvalandį, tai sirgdami gripu jūs stipriai, pats to nejusdamas, padidinate žmonių, su kuriais susitikote, skaičių iki 101, bet su jais kalbate trumpiau. Taip virusas sparčiau plinta. Kas nustebino dar labiau, tai jog tiriamieji, kurie buvo ne itin socialūs ir komunikabilūs, užsikrėtę staiga pajuto poreikį nueiti į barą ar vakarėlį.

Keliama teorija, jog ebolos virusas taip pat pradeda vystyti šitokį savęs platinimo mechanizmą, kadangi latentinėje ligos stadijoje pastebimas ypatingai padidėjęs citokinų kiekis (citokinai – medžiagos, stiprinančios imuninės sistemos atsaką), o tai reiškia, kad užsikrėtusieji gali ilgiau platinti ligą, kai jos simptomai dar reiškiasi silpnai.

Aptikus šiuos virusų veikimo mechanizmus, tapo dar labiau akivaizdu, kad infekcinės ligos ieško kelių plisti, paveikdamos nebe fizinę, o psichinę ir neurologinę žmogaus sistemą.

Liga, dar geriau žinoma kaip miegligė, sukeliama įkandus musei cėcė, kai per įkandimo vietą į organizmą patenka pirmuonis Trypanosoma brucei. Tai vienas iš nedaugelio patogenų, gebantis įveikti kraujo-smegenų barjerą, ir ten pradėti parazituoti laiko suvokimo zonoje. Manoma, kad šiuo metu liga serga apie 30000 gyventojų, kurių apie 80 proc. – Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Ligos letalumas gana aukštas: gali siekti iki 22,7 proc.. T. brucei į smegenis patenka ne iškart – priklausomai nuo pirmuonio porūšio, iki smegenų jis keliauja nuo 3 savaičių iki 2 metų. Kol parazitas keliauja, žmogui pasireškia simptomai, tokie kaip sąmonės aptemimas, koordinacijos sutrikimas, stiprūs galvos skausmai. Smegenyse T. brucei pradeda gaminti inhibitorius, stabdančius nakties ir mieguistumo pojūtį, todėl sutrinka žmogaus laiko suvokimas. Kai liga pasiekia šią stadiją, ji praktiškai nebepagydoma.

Ligos simptomatika labai keista ir įdomi. Pasireiškia laiko inversija: dieną žmogus jaučiasi labai mieguistas ir aptingęs. Tada atsiranda ir kitų rizikos faktorių, tokių kaip avarijos, incidentai darbe. Mieguistumas būna toks stiprus, jog užkrėstasis gali užmigti bevalgydamas. Baigiantis dienai ir artėjant nakčiai, žmogų užplūsta maniakinis aktyvumas, dažnai besibaigiantis net agresijos priepuoliais. Tai gali lydėti į naktinius užpuolimus ir net savižalojimus. Pasibaigus maniakiniam aktyvumui žmogus vėl tampa mieguistas ir apsnūdęs. Galų gale ligoniui pasireiškia koma, o po to – mirtis.

Kad ir kaip bebūtų gaila, istorija ne vieną kartą parodė, jog žmogus niekada nepasimoko iš savo klaidų. Manau, atėjo laikas bent vieną kartą suprasti, kad praeitis nelygu užmarščiai. Vis platėjančios tendencijos nesiskiepyti, auginti vaikus hiperhigieniškoms sąlygomis, gyvulius šerti antibiotikais rodo mūsų užmiršimą, trumpą atmintį. O palyginus, visai neseniai mūsų protėviai mirdavo nuo tuberkuliozės, maro, poliomielito. Bakterijos ir virusai niekada nesnaudžia. Štai po truputį jie randa kelius paveikti mūsų smegenis ir mąstyseną. Kiekvieno mūsų pareiga – užkirsti tam kelią. Tai galime daryti ir rašydami peticijas dėl maistinių gyvulių laikymo sąlygų griežtinimo, ir skiepydamiesi, ir nevartodami antibiotikų kaip saldainių. Nepamirškime skaudžios žmonijos praeities.

Tadas Alčauskas | lrt.lt
Iliustracija: Reuters/Scanpix

Straipsnis yra LRT.lt, „Mokslo sriubos“ ir „Konstanta 42“ rašinių konkurso dalis.
Šaltiniai

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3963851/
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1690701/
3. http://ijpa.tums.ac.ir/index.php/ijpa/article/view/214/213
4. http://journals.lww.com/jonmd/pages/articleviewer.aspx?year=2011&issue=07000&article=00003&type=abstract
5. http://www.indiana.edu/~ecolab/pubs/Reiber_Shattuck_et_al_2010.pdf
6. https://www.cdc.gov/parasites/sleepingsickness/epi.html

sausio 19, 2017 at 10:11 am Parašykite komentarą

Lapkričio 8-oji – Tarptautinė radiologijos diena

Lapkričio 8-ąją minima Tarptautinė Radiologijos diena. Šie metai skirti krūties diagnostiniams tyrimams.

Daugiau informacijos rasite International Day of Radiology tinklalapyje.

Apie žymius Lietuvos radiologus skaitykite:

lapkričio 8, 2016 at 10:43 am Parašykite komentarą

SPALIO 19 D. NETEKOME EKSLIBRISŲ KŪRĖJO IR PARODŲ ORGANIZATORIAUS, KNYGŲ ILIUSTRATORIAUS, GRAFIKO VALERIJONO VYTAUTO JUCIO

Spalio 19 d. netekome ekslibrisų kūrėjo ir parodų organizatoriaus, knygų iliustratoriaus, grafiko Valerijono Vytauto Jucio (1930 12 18 – 2016 10 19)

Velionis bus pašarvotas spalio 22 d. (šeštadienį) nuo 13 val. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo patalpose (Paco g. 4, Vilnius), 2 salėje. Lankymas – šeštadienį 13-20 val. Sekmadienį 10-13 val. Laidotuvės vyks spalio 23 d. (sekmadienį) Kairėnų kapinėse. Urna išnešama 13 val.

Iki lapkričio 11 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g.7, Vilnius) veiks Valerijono Vytauto Jucio bibliotekai dovanotų medicinos ekslibrisų paroda.

Dailininko 85 – mečio proga LMB darbuotojos parengė katalogą “Lietuvos medicinos bibliotekai dovanotų Valerijono Vytauto Jucio ekslibrisų kolekcija“, kuris yra patalpintas ISSUU paskyroje https://issuu.com/…/docs/lietuvos_medicinos_bibliotekai_dova

spalio 21, 2016 at 12:41 pm Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Statistika

  • 72 264