Posts filed under ‘Medicina ir istorija’

Profesorių Stasį Biziulevičių prisimenant

 

2019 m. gegužę buvo paminėtas prof. Stasio Biziulevičiaus 100-metis. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka parengė leidinį „Profesorius Stasys Biziulevičius. Gyvenimo ir veiklos apžvalga. Bibliografija“.

Pratarmėje leidinio sudarytojai pabrėžia: „Darbštus ir talentingas mokslininkas visą savo gyvenimą paskyrė medicininiams parazitologiniams tyrimams ir šios mokslo šakos istorijos tyrinėjimams, domėjosi lietuvių kalba, istorija, pedagogika, tautosaka. Jo darbai paliko gilų pėdsaką Lietuvos mokslo istorijoje“.

Šiandien profesoriaus 101-sis gimtadienis ir knygą apie prof. S. Biziulevičių galima skaityti internete  https://bit.ly/2AIYnmt

18 gegužės, 2020 at 11:43 am Parašykite komentarą

Profesoriaus, habil. dr. G. Česnio 80-ties metų sukaktį minint

Šių metų balandžio 23-iąją profesoriui, habilituotam biomedicinos mokslų daktarui, gydytojui anatomui, antropologui Gintautui J. Česniui būtų sukakę 80. Profesorius buvo įdomi, plataus akiračio, didelės erudicijos asmenybė, kurią kolegos, studentai itin vertino ir gerbė, todėl, net ir išėjęs Anapilin, iki šiol yra šviesiai jų prisimenamas.

Česnys didelę savo gyvenimo dalį paskyrė medicinai. Baigęs Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojęs į Vilniaus universitetą, jis iš karto pasuko mediko keliu. Po studijų savo gyvenimą daugiausia siejo su Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra, išbandė joje visas pareigas – nuo asistento, docento, mokslo ir studijų organizatoriaus iki profesoriaus ir katedros vedėjo. Per tą laiką mokslininkas stažavosi Maskvos ir Prahos universitetuose. 1989–2000 m. dirbo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, aktyviai dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos ir mokslo tarybos veiklose, buvo ir Nacionalinės sveikatos tarybos narys.

Profesoriaus interesai neapsiribojo vien medicina ir moksline veikla. Dirbdamas keliose srityse, kiekvienoje jų paliko vertingų darbų ir atradimų. Jo bibliografinis palikimas – aštuonios knygos, dvi monografijos, 300 mokslinių straipsnių, daugybė mokslo populiarinimo darbų, kurie iki šiol cituojami. Jam nesvetima buvo ir aktyvi visuomeninė veikla, kultūra, menas. Rūpinosi Vinco Kudirkos atminimo įamžinimu ir paveldu. Apie save gydytojas juokais yra sakęs: „Baigiau mediciną, bet tapau antropologu – žymiausiu istoriku tarp medikų ir žinomiausiu mediku tarp istorikų bei archeologų“. Sykiu prisipažino, kad buvo linkęs ir į teatrą bei muziką, studijų metais dainavo. Mokslininkas buvo ir vienas lietuvių etninės antropologijos kūrėjų, vykdė Lietuvos praeities gyventojų bioantropologinius tyrimus, už kuriuos 1989 m. apdovanotas valstybine premija. O 2005 m. už pagalbą identifikuojant Estijos prezidento Konstantino Petso palaikus jam įteiktas Estijos valstybinis apdovanojimas – ordinas „Terra Mariana“. G. Česnys mirė 2009 m. rugsėjo 28 dieną. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

Daugiau informacijos apie šį gydytoją galite rasti knygoje Tarnauta mokslui ir gimtajam kraštui: mediką antropologą, profesorių Gintautą Česnį prisimenant.

Bei Lietuvos medicinos bibliotekos parengtoje bibliografijos rodyklėje.

 

 

23 balandžio, 2020 at 1:32 pm Parašykite komentarą

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena, skirta slaugytojams ir akušeriams

Balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena. Jos minėjimą nuo 1950 metų inicijuoja Šveicarijoje įsikūrusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į sveikatą, skatinant imtis bendrų veiksmų  sveikatos apsaugos problemoms spręsti, užtikrinti sveikatos informacijos ir paslaugų prieinamumą. Kasmet pasirenkama vis kita aktuali sveikatos tema. PSO, prisimindama legendinę anglų medicinos seserį, slaugytojo profesijos pradininkę Florenciją Naitingeil, 2020-uosius paskelbė slaugytojų ir akušerių metais. Slaugos sektoriuje dirbančių specialistų trūkumas kelia susirūpinimą, todėl šiemet siekiama skirti jiems daugiau dėmesio, populiarinant šią specialybę, keliant jos prestižą, skatinant dirbančiuosius ir suteikiant jiems palankesnes darbo sąlygas. Tad ir 2020-ųjų Pasaulinės sveikatos dienos šūkis – skatinimas įvertinti juos ir padėkoti: „Slaugytojai ir akušeriai padeda mums gyventi laimingesniame, sveikesniame pasaulyje. Skirkite jiems minutę pasakyti „ Ačiū“.

Nors slaugytojų veikla neretai vis dar nepelnytai nuvertinama, tačiau per pastaruosius keliasdešimt metų stipriai pasikeitė tiek požiūris į ją, tiek jos praktika: per šį laiką savanoriška neformali veikla tapo inovatyvia, kryptinga, nuoseklia ir sisteminga mokslo žiniomis pagrįsta profesija. Dabartiniai slaugytojai – savarankiški, išsilavinę specialistai, kuriems nuolat tenka kelti savo kompetenciją ir organizacinius gebėjimus ne tik klinikinės slaugos, bet ir psichologijos, socialinių mokslų srityse. Koronaviruso pandemijos metu didelis slaugos specialistų poreikis ir įtemptas jų darbas tampa įrodymu, kokį svarbų vaidmenį jie atlieka, saugodami pacientų sveikatą. PSO ragina pasaulio lyderius ir visuomenę atkreipti dėmesį į jų darbą ypač šiuo itin sudėtingu metu. Slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai atsiduria kovos su COVID-19 pandemija priešakyje – užtikrindami pagarbų elgesį, teikia aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, deda visas pastangas, jog bendruomeniškai išsklaidytų kylančias baimes ir išspręstų neaiškumus, prireikus, renka duomenis klinikiniams tyrimams.

Šiais slaugytojų ir akušerių metais Pasauline sveikatos diena siekiama pabrėžti probleminę slaugos būklę ir imtis visų reikiamų priemonių, padėsiančių užtikrinti šios srities darbuotojų gerovę. Šios pastangos  gyvybiškai svarbios, jei iš tiesų norime įvykdyti nacionalinės ir pasaulinės sveikatos politikos tikslus, susijusius su visuotine sveikatos apsauga, motinos ir vaiko sveikata, infekcinėmis ir lėtinėmis neužkrečiamomis ligomis, įskaitant psichikos sutrikimus, taip pat su pasirengimu ekstremalioms situacijoms ir reikiamu reagavimu į jas bei pacientų saugumą. Išanalizavę pastarojo meto slaugos politiką, gerąją patirtį bei probleminius atvejus, PSO ir jos partneriai, parengė  seriją rekomendacijų, siūlančių priemones slaugos ir akušerių darbui pagerinti. Prisidedame prie šios jų labai reikalingos iniciatyvos, kviesdami padėkoti slaugytojams ir akušeriams bei tardami nuoširdų AČIŪ už jų sunkų ir pasiaukojantį darbą.

Parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos medžiagą. Daugiau naudingos informacijos galite rasti šiuose šaltiniuose:

Lietuvos slaugos specialistų asociacijos svetainė: https://www.lsso.lt/
Lietuvos akušerių sąjungos svetainė:  https://akuseriusajunga.com/
Lietuvos akušerių asociacijos svetainė:  https://www.akuseriuasociacija.eu/
Knyga „Lietuvos slaugos istorija 1918–2018“: lmbtau/docs/knyga_lietuvos_slaugos_istorija

Chirurgas Jonas Stanaitis su žmona ir kolegėmis,  Stanaičių šeimos archyvo nuotrauka

7 balandžio, 2020 at 2:02 pm Parašykite komentarą

Dokumentinis filmas „El Padre Medico“

Rež. Vytautas Puidokas

„El Padre Medico“

2019

 

Pernai metais lietuviško kino pasaulį ir medicinos istorijos mylėtojus pasiekė džiugi žinia – Šiaurės Amerikoje, Kamdeno tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje, įvyko režisieriaus Vytauto Puidoko filmo „El Padre Medico“ premjera. Šių metų vasario mėnesį šis filmas, dar prieš jam pasirodant, sulaukęs susidomėjimo ir sukėlęs nemažai diskusijų, pasiekė ir Lietuvos kino teatrų žiūrovus.

„El Padre Medico“ – tai intriguojanti ir mįslinga istorija apie gydytoją, misionierių, Antrojo pasaulinio karo pabėgėlį iš Lietuvos Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį (1919–1998), gydžiusį indėnus ir kitus egzotiškosios Amazonės gyventojus, kūrusį plaukiojančias ligonines. Režisierius,  pradžioje ketinęs kurti herojišką, kilniais darbais garsėjusio gydytojo istoriją, pavadinimu „Aleksandras Didysis“, ir pats gerai nenumanė, kuo ji pavirs ir kaip galų gale kūrybinis detektyvas baigsis. Bet kokiu atveju tai buvo išties sėkmingas siužetinis posūkis.

Poetinės lietuviškos dokumentikos kontekste tai išsiskiriantis ir retas filmas, kurį tikrai verta pamatyti. Pagrindiniai jo šaltiniai – žmonių, susidūrusių su Padre, liudijimai bei archyvinė medžiaga. Jame aptariamos ne tik kultūrinės, bet ir socialinės, visuomeninės problemos – kriminalinė veikla, vergovė ir kitoks išnaudojimas. Atrodytų, seniai praėjusios ir tolimos ar nutylimos, bet staiga priartėjančios ir įtraukiančios. Sykiu šis filmas – režisieriaus, bei visos kūrybinės grupės sėkmės ir netikėtų atradimų istorija: keliaujant džiunglėse išgirstas legendinis pasakojimas, mitologinis herojiškas personažas, autentiški liudijimai, gyvi artimieji Lietuvoje, darni komanda ir ilgas kūrybinis kelias iki žiūrovų širdžių. Tai paveiki istorija, kuri įtraukia ir nuo pat pradžių kelia daug svarbių klausimų, tačiau nepateikia atsakymų. Filme kiekvienas juos turi atrasti pats.

 

 

 

11 vasario, 2020 at 3:28 pm Parašykite komentarą

Jono Stanaičio knyga „Usnynas“

 

Jonas Stanaitis

 „Usnynas“

Vilnius, 2019

 

 

2019 m. spalio 4 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje vyko chirurgo, habilituoto medicinos mokslų daktaro Jono Stanaičio 100 metų jubiliejui skirtas minėjimas „Gydyti be stebuklų ir daryti stebuklus be žodžių“. Gydytoją šiltai prisiminė bibliotekoje susirinkę jo artimieji, kolegos, pažįstami.

J. Stanaitis (1919 09 20, Matarnai–1997 04 16, Vilnius) – dramatiško likimo chirurgas, habilituotas medicinos mokslų daktaras, mokslininkas ir išradėjas, patyręs karo, sovietmečio žiaurumus. Renginio metu pristatyta ir pakartotinai perleista paskutinė jo knyga „Usnynas“. Tai autoriaus prisiminimai apie dramatiškus pokario Lietuvos įvykius: bandymus trauktis, bėglio patirtį, partizaninį karą, gydytojo darbą provincijos ambulatorijoje. Tuo metu daug gydytojų pasitraukė į Vakarus, buvo išvežti į Sibirą, o J. Stanaitis liko, nuolat keisdamas darbo vietas, gydydamas po tardymų, karo traumų sužalotus kraštiečius. Jam teko ne tik operuoti, bet ir įkurti chirurgijos skyrius, operacines, gauti įrangos, laikinai slėpti partizanus, rizikuoti savo ir savo artimųjų gyvybėmis.

Knyga „Usnynas“ papildyta vaikų, kurie ir pabaigė rengti knygą, atsiminimais, komentarais. Netrukus skaitytojų laukia dar viena naujiena – jau spalio mėnesį pasirodys J. Stanaičio bibliografija.

 

8 spalio, 2019 at 11:16 am Parašykite komentarą

Prof. Antano Sučilos prisiminimų knyga „60 metų chirurgijos keliais“

 

 

Antanas Sučila

„60 metų chirurgijos keliais“

Vilnius, 2019

 

Džiugi naujiena medicinos ir chirurgijos istorijos mėgėjams – prof. Antano Sučilos (1917–2017) prisiminimų knyga „60 metų chirurgijos keliais“. A. Sučila daugeliui jaunesniųjų kolegų buvo autoritetas profesinėje ir bendražmogiškų vertybių srityje. Jį itin mėgo ir pacientai.

Autobiografinė knyga primena metraštį, kuriame profesorius aprašo savo mokslinę veiklą, šeimos gyvenimą ir kasdienybę, dalinasi per devyniasdešimt metų sukaupta darbine patirtimi ir prisiminimais. Perskaičiusieji knygą, įgis ne tik teorinių, bet ir praktinių medicinos žinių, sužinos, kuo skyrėsi mediko darbas karo, pokario laikotarpiu ir dabar. Leidinio pabaigoje skaitytojai ras beveik 200 bibliografijos šaltinių, apimančią 1956–1988 m. A. Sučilos gyvenimo ir darbų laikotarpį, bei daugiau nei 100 atsiliepimų spaudoje, televizijoje sąrašą. Lietuvos medicinos biblioteka 2017 m. buvo sudariusi jubiliejinę jo bibliografijos rodyklę, kuri skelbiama LMB issuu paskiroje https://issuu.com/lmbtau/sucila_antanas.

Knygą jau galite rasti mūsų bibliotekoje, o rudenį planuojame surengti ir jos pristatymą.

 

 

28 rugpjūčio, 2019 at 12:58 pm Parašykite komentarą

Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas

 

Albinas Bagdonas, Remigijus Bliumas

Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas 

Vilnius, 2019

Lietuvos medicinos bibliotekoje dar vienas naujas leidinys – neseniai pasirodęs naujas Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Lietuvos psichologijos istorijoje tai jau antras toks leidinys. Mokslo ir enciklopedijų leidykla dar 1993 metais parengė lietuvišką Psichologijos žodyną. Jame buvo aiškinama apie 1300, o naujajame – apie 2300 terminų, iš kurių aprašyta apie 2000 terminų. Skaitytojas čia ras ne tik sukirčiuotų pagrindinių terminų straipsnius, bet ir jų atitikmenis anglų ir rusų kalbomis, tarptautinių terminų kilmės aiškinimus. Dėl ribotos apimties į Žodyną tik minimaliai įtraukti neuropsichologijos, neurofiziologijos, psichofiziologijos, psichogenetikos, lyginamosios psichologijos ir kitų ribinių sričių terminai.

Lietuvos psichologijos raida gana dinamiška, jai vystantis, neretai atsiranda žmogaus psichikos bei jos reiškinių sampratų skirtumų. Tad šis Žodynas prisideda prie nacionalinės psichologijos terminijos plėtojimo ir vienodinimo, taip pat ir prie psichologinės kultūros plėtros, visuomenės švietimo bei lietuvių kalbos praturtinimo.

Šis leidinys pirmiausia skirtas psichologijos studentams, doktorantams, dėstytojams, praktikams, mokslininkams ir mokslo populiarintojams, rašantiems tekstus profesiniais klausimais. Bet jis gali būti naudingas ir gretimų sričių specialistams – psichiatrams, logopedams, pedagogams, socialiniams darbuotojams. Jį galite rasti mūsų bibliotekoje.

20 gegužės, 2019 at 1:00 pm Parašykite komentarą


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2020 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Statistika

  • 96 175