Posts filed under ‘Paaugliai’

Kristine Barnett „Mano mažasis genijus“: Motinos pasakojimas apie nepaprastai gabaus autistiškų savybių turinčio vaiko ugdymą

Kristine Barnett

„Mano mažasis genijus“: Motinos pasakojimas apie nepaprastai gabaus autistiškų savybių turinčio vaiko ugdymą.

2014

 

 

 

Lietuvos medicinos bibliotekos rekomenduotos knygos apie autizmą sulaukė skaitytojų susidomėjimo. Dalinamės vieno jų įspūdžiais apie JAV edukologės Kristine Barnett knygą „Mano mažasis genijus“. Barnett yra autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko mama, vaikų darželio „Gilių kalnelio akademija“ įkūrėja, labdaringo bendruomenės centro „Pas Džeikobą“ skirto autistiškiems ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams vadovė.

Knygos autorė atskleidžia savo asmeninę patirtį auginant vaiką, kuriam buvo diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas – Aspergerio sindromas, tačiau kartu ir ypatingai aukštas intelektas, pagal kurį vaikas yra vunderkindas. Nepaisant aukšto vaiko intelekto gydytojų prognozės buvo liūdnos – berniukui nebuvo lemta nei išmokti skaityti, nei pačiam apsirengti. Kol Džeikobo mama, kuri vienintelė pastebėjo, kad vaikas įvairių terapinių užsiėmimų metu tiesiog nuobodžiauja, ryžosi atsiimti berniuką iš specialiosios mokyklos-darželio ir lavinti jį pati, kartu leisdama jam būti savimi, užsiimti tuo kas jį domina. Mamos nuojauta pasitvirtino. Supratusi, kad vaiką domina astronomija ji nusivežė Džeiką į observatoriją, kur paskaitos metu apstulbusi moteris kartu su pilna auditorija studentų išgirdo savo trimečio pirmąjį tikrą dialogą, kuriame be kita ko darželinukas atsako į klausimą, į kurį negalėjo atsakyti nei vienas iš suaugusių klausytojų. „Tai buvo ilgiausias Džeiko dialogas per visą jo gyvenimą, bet vėl gi, niekada nebandžiau su juo kalbėtis apie Marso palydovus“ – prisimena autorė. Knygoje taip pat pasakojama apie „Švieselės“ programos, skirtos autistiškų vaikų parengimui pradinei mokyklai, sukūrimą ir metodus padėjusius įvairiems autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, bei daugelį kitų iššūkių, kuriuos įveikė Barnettų šeima, įskaitant antrajam jų sūnui Vesui diagnozuotą reflekcinę simpatinę distrofiją, autorės patirtą insultą ir ekonominę recesiją, dėl kurios dauguma šeimų, jų tarpe ir autorės neteko darbo.

„Mano mažasis genijus“ – tai įtraukianti, sudominanti, įkvepianti ir išskirtinė istorija apie ilgą mamos ir vaiko nueitą kelią nuo nekalbančio darželinuko iki devynmečio pakviesto studijuoti universitete ir penkiolikmečio sėkmingai siekiančio kvantinės fizikos diplomo ir plėtojančio naują teoriją reliatyvumo srityje. Bet, kaip pati autorė rašo: „nepaprastas Džeiko protas yra dar nuostabesnis dėl to, jog tik per plauką nebuvo prarastas“.

Joana Kašubaitė

 

2 gruodžio, 2020 at 11:52 am Parašykite komentarą

Kate Wilde „Autistiško vaiko kasdiena: vadovas tėvams apie vaikų migdymą, įniršio priepuolius, drausmingumą, naudojimosi tualetu įgūdžius ir kitus kasdienius iššūkius“

Kate Wilde

„Autistiško vaiko kasdiena: vadovas tėvams apie vaikų migdymą, įniršio priepuolius, drausmingumą, naudojimosi tualetu įgūdžius ir kitus kasdienius iššūkius“

2020

 

 

Dalies Lietuvos viešųjų bibliotekų duris lapkritį papuošė išskirtinis ženklas – spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad nuo šiol bibliotekos tampa dar labiau atviros autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims. Ši iniactyva ypač svarbi tokius vaikus auginantiems tėvams. Pastarieji dažnai privengia lankytis viešose vietose, nes neretai sulaukia piktų replikų ar nemalonių žvilgsnių. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Reaguojant į tai, konsultuojantis su specialistais, kūrybinių industrijų atstovais, tėvais, auginančiais Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus, Lietuvos viešosioms bibliotekoms buvo parengtos ir įdiegtos priemonės, palengvinančios šių žmonių lankymąsi bibliotekose. Palaikydami šią kolegų iniciatyvą, parengėme rekomenduojamų knygų apie autizmą sąrašą. Šį kartą išsamiau pristatome didelę darbo su autistiškais vaikais patirtį turinčios Kate Wilde vadovą „Autistiško vaiko kasdiena“, kuriame skaitytojai ras daug naudingų, praktiškų, šeimos gyvenimą palengvinančių patarimų tėvams.

Kate Wilde knygos pradžioje papasakoja savo gyvenimo istoriją. Ji dar būdama trylikos pažiūrėjusi filmą „Sūnaus prikėlimas: meilės stebuklas“ (Son-Rise: A Miracle of Love) nusprendė dirbti su autizmo paliestais vaikais. Tai tapo pradžia – pirmąja pažintimi su ją labai sudominusiu ir tiesiog užbūrusiu autizmo reiškiniu. Filmas padėjo suprasti, kad meilė ir susitaikymas su tikrove suteikia stipriausią impulsą sveikti ir keistis. Šis filmas tikra Samahria Kaufman ir Bears gyvenimo istorija apie jų aštuoniolikos mėnesių sūnui diagnozuotą sunkų autizmą bei tėvų pastangas jam padėti. XX a. aštuntajame amžiuje autizmo gydymo priemonių buvo nedaug, nes sutrikimas buvo diagnozuojamas vos vienam iš dešimties tūkstančių. Tuomet sunkiam gydymui diagnozuoti buvo taikomos drastiškos priemonės, viena iš jų – elektrošokas. Gydytojai patarė atiduoti sūnų į specializuotą įstaigą. Užuot taikę gydytojų siūlomus tuo metu prieinamus gydymo būdus, tėvai tai priėmė kaip jiems skirtą gyvenimo dovaną ir nusprendė patys dirbti sūnumi. Tuo metu galiojusią nuostatą – vaiko plasnojimo rankomis ir kūno lingavimo jie nelaikė tragišku sutrikimo ženklu, o patys pradėjo bendrauti su vaiku jam pritardami, įsijausdami į vaiko padėtį. Kartu su juo plasnojo rankomis, kai jis lingavo pirmyn ir atgal, jie darė taip pat. Įeidami į vaiko pasaulį, tėvai galėjo užmegzti ryšį su vaiku. Su savo sūnumi tėvai dirbo 12 valandų per dieną trejus su puse metų. Šiandien, nerodydamas jokių būsenos požymių, jų sūnus keliauja po pasaulį skaitydamas paskaitas apie autizmą ir propaguodamas Son-Rise programą. Jis, trylikametės Kate Wilde matyto filmo pagrindinis herojus, jau dvidešimt trejus metus yra jos draugas.Nuo lemtingos filmo peržiūros darbas su autistiškais vaikais tapo Kate Wilde svajone. Paauglystėje dalyvaudama užklasinės veiklos programose tikėjosi sutikti ypatingų vaikų, autistų. Labai apsidžiaugė, kai būdama penkiolikos sutiko pirmą tokį vaiką. Antras susitikimas buvo su šeimos draugo trejų metų vaiku. Jai pavyko užmegzti ryšį, įsitraukti į jų veiklą. Įstojusi studijuoti muzikos ir edukologijos į koledžą Surrey universitete norėjo tapti muzikos terapeuate, kad galėtų daugiau pasiekti gydant vaikų autizmą. Buvo pasiryžusi tuojau pat pradėti gydyti vaikus individualiai. Tačiau nusivylė sužinojusi, kad ilgai teks laukti tam leidimo. Palikusi universitetą Kate Wilde nuėjo dirbti pas Šiaurės Londono vaikų centro steigėją dr. Rachel Pinney, taip pat dirbusią su autistiškais vaikais. Kartu mokėsi pagal Son-Rise programą Autizmo gydymo centre Amerikoje. Įgijo šia programa paremtą vaikų ugdymo konsultantės ir mokytojos kvalifikaciją. Dabar Kate Wilde yra šios programos direktorė.

Son-Rise programoje taikoma speciali, įsitraukimo į vaiko veiklą, metodika, naudojama siekiant užmegzti ryšį su vaiku, jam panirus į monotoniškų judesių elgsenos būseną.

Remdamasi šia metodika ir norėdama padėti autistiškus vaikus auginančioms šeimoms Kate Wilde parašė knygą. Autorė tikisi, kad knyga padės pasiekti harmoniją su vaiku ir labai palengvins kasdieniuose reikaluose. Ji aišikna kaip skaityti šią knygą ir rekomenduoja nepraleisti pirmųjų skyrių, nes čia išdėstyta medžiaga padės suprasti ir praktiškai įsisavinti strategijas, pateikiamas kituose skyriuose. Kiti skyriai skirti specifiniams dalykams: kaip susidoroti su įniršio priepuoliais, vaiko drausminimu, kaip ugdyti tualete reikalingus įgūdžius, kaip migdyti, mokyti pačiam apsitarnauti ir pratinti prie naujo maisto. Siekiama padėti keistis požiūriui į vaiką ir reakcijai į jį, o taip pat – parodyti, kaip pačiam vaikui įgyti naujų gebėjimų. Tai yra labai svarbu. Kiekvieno skyriaus pradžioje analizuojamos tėvų reakcijos ir mintys apie vaiko elgesį. Išsamiai aprašomi praktiniai veikimo būdai. Pateikiami patarimai, kurie padės mokymo procese. Daugumos skyrių pabaigoje yra veiksmų suvestinė, kad informaciją skaitytojas rastų vienoje vietoje.

Knygos autorė ramina ir ragina nenuleisti rankų, jeigu vaikui ko nors nepavyksta išmokti per savaitę. Vaikai gyvena kitu ritmu nei suaugę, jiems kartais reikia daugiau laiko suvokti. Pasak Kate Wilde, svarbu suprasti, kad laikas yra tai, ką jūs galite jiems duoti.

Knygos patarimais galės pasinaudoti ne tik tėvai bei kiti šeimos nariai, bet ir gydytojai, mokytojai.

Parengė Janina Valančiūtė

27 lapkričio, 2020 at 11:17 am Parašykite komentarą

Wolfgang Bergmann, Gerald Hüther „Priklausomybė nuo kompiuterio : kuo vaikus taip traukia modernios informacijos priemonės“

Garsūs vokiečių psichologai  pasakoja apie tai, kuo vaikus traukia kompiuteriai. Knygoje, skirtoje tėvams ir pedagogams,  informacija apie medijas, smegenyse vykstančius pokyčius ir priklausomybę nuo kompiuterio išdėstyta visiškai kitaip nei internete. Knygos tikslas nėra pranešti ką nors sensacingo, ji skirta padėti suprasti, kuo gi toks patrauklus modernusis medijų pasaulis ir kaip kompiuteris veikia vaiko kūną ir sielą.

Vienas garsiausių vokiečių vaikų ir šeimos psichologų Wolfgangas Bergmanas kartu su kolega Geraldu Hütheriu teigia, kad nors realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už kompiuterinį, dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko augančiai kartai reikia norint atsiskleisti: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, struktūrų, kurios suteiktų paramą, ir žmonių, kurie suteikia globą, vertina, pripažįsta, padrąsina ir stiprina pasitikėjimą. Autoriai įsitikinę, kuo turtingesnis ir saugesnis yra vaikų gyvenimas, tuo atsparesni jie tampa virtualaus pasaulio vilionėms.

7 rugsėjo, 2017 at 9:25 am Parašykite komentarą

Jay Asher „Trylika priežasčių kodėl”

cdb_Trylika-priezasciu-kodel_p1Asher Jay – žmogus, sukūręs šį New York Times bestselerį, kuris sudrebino ne vieno paauglio širdis.  Autorius teigia mintį, jog “labai svarbu suvokti, kaip mes elgiamės su kitais“ ir ar koks mūsų pokalbis, ar žodis nebus paskutinis lašas kito žmogaus kančių taurėje. Romane pasakojama apie tai, kaip paauglys, vardu Klėjus Džensenas, vieną dieną, grįžęs iš mokyklos, prie durų randa atremtą batų dėžės dydžio paketą. Jo viduje – septynios audio juostos su trylika jose įrašytų pasakojimų. Vaikinukas namuose susiranda garaže dulkantį seną stereogrotuvą ir įdeda pirmąją kasetę. Iš kolonėlių ima sklisti prieš kelias savaites nusižudžiusios klasės draugės – Hanos Beiker – balsas. Kiekviena kasetė – tai atskiras pasakojimas, skirtas konkrečiam asmeniui iš mokyklos, kurio poelgis pastūmėjo Haną lemiamam žingsniui. Siuntinį gauna tik Hanos sudarytame sąraše esantys asmenys. Tai lyg žymė, kurią ji palieka trylikos žmonių gyvenime po savo mirties. Knygos veiksmas prasideda tuomet, kai Hanos jau nebėra. Audiokasetės – jos palikimas, savotiškas atsisveikinimo laiškas, likusiems šiame pasaulyje. Jay Asher savo knygai pasirinko nepaprastai jautrią, skaudžią, pačiais įvairiausiais jausmais bei išgyvenimais apipintą temą – savižudybę. Iki šiol mes nejaukiai susigūžtame išgirdę apie savižudybę, juo labiau – jauno žmogaus. Širdį užlieja gailestis, baimė, gėda, pasipiktinimas. Ir mes nutylame. Bijome pakelti akis, pažvelgti į aplinkinius, užkalbinti juos. Savu noru iš gyvenimo pasitraukęs žmogus kelia aplinkiniams begalinį nerimą, sujaukia įprastą, nusistovėjusį gyvenimą ir verčia stabtelėti, susimąstyti apie tai, kokį pėdsaką paliekame aplinkinių gyvenimuose

25 rugpjūčio, 2016 at 9:31 am Parašykite komentarą


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2021 m. vasario mėn.
Pr A T K Pn Š S
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728

Statistika

  • 103 015