Posts filed under ‘Knygos pagal receptą’

Tautvilė Šliažaitė „Balansas kasdienybėje“

Tautvilė Šliažaitė

„Balansas kasdienybėje“

2018

Balansas kasdienybėje – nauja gera knyga apie mitybą

Natūropatinės mitybos specialistė T. Šliažaitė pateikia daug naujos naudingos informacijos apie mitybą ir jos subalansavimą. Subalansuota mitybą – tai vengimas griežtų dietų, kraštutinumų, tiesiog žinojimas, kas naudinga mūsų organizmui, o ko vengti. Ką reiškia ta natūropatinė medicina? Tai reiškia, kad keičiant mitybą ir mūsų gyvenimo įpročius, kartais naudojant net ir kokius nors papildus, mes galime pagerinti savo sveikatą.

Knygoje paneigta gausybė mitų apie mitybą ir sveiką gyvenimo būdą. Pasak T. Šliažaitės, turėtume nustoti mitybos klausimus sieti vien tik su svoriu. Specialistė skeptiškai vertina žurnaluose aprašomas dietas ar super produktų vaikymąsi. Šiuo metu itin populiarios tik vienos kategorijos produktų dietos, pavyzdžiui, grikių ar vaisių, organizmui atneša daugiau žalos negu naudos. Knygoje akcentuojama, kad sveikos ir subalansuotos mitybos pagrindas yra įvairovė, o ne apribojimai, tuo metu super maistas yra bet koks maistas, turintis daug naudingų maistinių medžiagų.

Knygoje taip pat skatinama atsigręžti į tėvų ir senelių valgymo įpročius. Pavyzdžiui, namuose ruoštas sultinys – tikra mikroelementų ir amino rūgščių bomba, o štai net mažoje kepenėlių porcijoje yra labai daug naudingų medžiagų. Į knygą T. Šliažaitė įtraukė ne vieną įžvalgą, kurias papildo subalansuoti receptai ir jos asmeninės virtuvės paslaptys.

 

Reklama

lapkričio 22, 2018 at 12:37 pm Parašykite komentarą

Prof. Alain Golay knyga “Lieknėjimo filosofija“


Prof. Alain Golay

“Lieknėjimo filosofija“

2018

 

 

 

Profesorius Alain Golay yra tarptautinio lygio mokslininkas tyrėjas ir dėstytojas, 13 knygų autorius, Lėtinėmis ligomis sergančių pacientų terapinės edukacijos skyriaus vadovas, Ženevos universitetinės ligoninės gydytojas, endokrinologas-diabetologas.

„Lieknėjimo filosofija“ – knyga apie tai, kaip numesti svorio… ugdant savo asmenybę. Svoris ir vidinis gyvenimas susiję.

Pasitelkdamas filosofiją, prof. A Golay teigia, jog norint sulieknėti visų pirma reikia išmokti sutarti su savimi, pamilti save ir į pasaulį žvelgti ramiai bei filosofiškai. Atsikratyti neigiamų minčių, pasiekti vidinę pusiausvyrą ir svarbiausia – ją išlaikyti. „Gyvenkite savo gyvenimą, lieknėkite, ir jus aplankys laimė“, sako autorius. Tačiau kaip išmokti taikiai gyventi su savimi, patobulinti savo asmenybę ir numesti svorio? Apie tai keletas minčių iš knygos:

  • Viena iš nutukimo priežasčių – frustracijos netoliaravimas. Jei nemoki pasitenkint mažu, tada nieko niekad nepakaks.
  • Nebūkite maksimalistais, kai siekiama visko, nedaroma nieko! Daug trokšdami pradedame gyventi taip, kad psichinei ir fizinei pusiausvyrai iškyla pavojus. Kinų medicinos požiūriu, pusiausvyros sutrikimai galiausiai sukelia daug lėtinių ligų. Troškimas – iracionalus norėjimas. Kaip nustoti norėti? Jei sugebėsi nesijausti pasaulio centru, mažiau jaudinsies dėl to, ko neturi . Kovoti su savo ego beprasmiška, todėl jį reikia paleisti.
  • Stokos baimė – pasąmoninė baimė, kad maisto neužteks – viena iš antsvorio priežasčių. Arba baimė, kad gyvenime visko, ko norime, negausime, skatina jaustis taip, tarsi mums iš tiesų stigtų visko.
  • Malonumų siek protingai. Mat nesamų dalykų troškimas sugadina tuos malonumus, kuriuos jau turi, ir kuriais gali džiaugtis dabar. Jei ko nors įtamptai nori, tai sukels nepasitenkinimą ir galiausiia kompulsyvų valgymą.
  • Tikrieji, tinkami troškimai kyla iš mūsų vidaus, pavydžiui, troškimas sulieknėti –  tai tik ledkalnio viršūnė, o aukščiausias sielos troškimas – širdies gilumoje žmogus trokšta įsilieti į gyvenimą, būti gyvybingesnis. Ieškoti gelminio vidinio troškimo turėtų būti gyvenimo pašaukimas, viso gyvenimo projektas, mano kaip žmogaus darbas.
  • Spinoza: „Mano gyvenimo projektas – siekis pasveikti – susijęs ne su ateitim, o su šia akimirka.
  • Tu sveikas tiek, kiek įmanoma būti sveikam turint tokį antsvorį.
  • „Mums padeda ne tiek draugų parama, kiek mūsų kliovimąsis šia parama“ . Malonumas turėti tikrą draugą, kuriuo pasitiki, padeda kompensuoti daug gyvenimo frustracijų ir nepamesti galvos valgant.
  • Gydant nutukimą, svarbu savim rūpintis kaip augalu. Juk jei perlaistome augalą, jis supūva.
  • Atsakykime sau į klausimą, ar kančia, kurią patiriame, tikrai ne mūsų pačių sukurta.

 

Pagal Prof. Alain Golay knygą “Lieknėjimo filosofija” (2018)parengė D.Širkaitė

Knygą galima užsisakyti viešosiose bibliotekose.

lapkričio 20, 2018 at 7:46 am Parašykite komentarą

Gintarė Jankauskienė “Panikos priepuoliai: išsivaduok iš nerimo ir baimių“

Gintarė Jankauskienė

 “Panikos priepuoliai: išsivaduok iš nerimo ir baimių“

 

2018

Psichoterapeutų komentarai, pokalbiai su specialistais, patarimai artimiesiems, savipagalbos būdai, atviros išpažintys – knyga „Panikos priepuoliai“ kenčiantiems nuo šio sutrikimo padės geriau suprasti save, nebesijausti vienišam su šia problema ir pagerinti savijautą. Panikos priepuolius išgyvenančiųjų artimiesiems knyga suteiks daug svarbios informacijos ir, svarbiausia, padės suprasti, kas vyksta su žmogumi ir kaip galima jam pagelbėti.

Knygoje pateiktas tikras  4 žmonių istorijas komentuoja gydytoja psichoterapeutė A. Kirvaitienė. Nerimo sutrikimų užuomazgos slypi šeimoje. Žmogus pasveiksta tada, kai sąmoningai ima geriau pažinti save. Pasveikimas yra procesas.

Patarimais kaip padėti segančiam artimajam dalijasi psichologė – psichoterapeutė A. Šapranauskienė. Svarbu užjausti, nekritikuoti, tačiau nereikia prisiimti visos atsakomybės už artimojo sveikimą. Kitaip tai bus vaiko ir suaugusio, o ne dviejų suaugusiųjų ryšys.

Kitose knygos dalyse autorė užduoda 90 klausimų aštuoniems psichikos sveikatos specialistams. Kaip atpažinti panikos priepuolį? Kas priepuolio metu vyksta organizme? Ar šis nerimo sutrikimas paveldimas? Kaip atskirti širdies infarktą nuo labai stipraus nerimo, nes kartais simptomai būna labai panašūs? Koks poilsis geriausias išsekusiai psichikai ir kūnui? Kaip išmokti sustoti, neskubėti ir pasimėgauti dabarties akimirkomis? Kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri? Kodėl svarbu kasdien rūpintis psichologine šeimos gerove?

Labai dažnai mes patys savo mintyse susikuriame stresą, sukeliantį nerimą, nemigą, pervargimą, nervinį išsekimą. Beveik 80 proc. oro linijų keleivių jaučia baimę prieš skrydį, nors tikimybė patekti į lėktuvo katastrofą 2017 m. buvo 1 iš 127,5 milijonų. Norint sveikti, būtina keisti savo mąstymą, jausmus ir elgesį. „Pasveikimas dažniausiai priklauso nuo paties žmogaus, jo meilės ir dėmesio sau“, – sako psichiatrė A. Stankūnienė.

liepos 16, 2018 at 8:02 am Parašykite komentarą

Klaus Bernhardt “Gyvenimas be nuostatų, baimės ir nerimo: paremta naujausiais smegenų tyrimais“

Klaus Bernhardt

Gyvenimas be nuostatų, baimės ir nerimo: paremta naujausiais smegenų tyrimais

Vilnius, 2018

 

Psichoterapeutas K. Bernhardtas, remdamasis ilgamete savo patirtimi, atskleidžia sėkmingai praktikoje išbandytą metodą, kaip susigrąžinti psichologinę bei fizinę sveikatą, išsilaisvinti iš nuostatų ir neigiamų emocijų.

Remdamasis šiuolaikiniais smegenų veiklos tyrimais, autorius kviečia sužinoti, kas ir kaip veikia mūsų smegenis,  kaip mes galime daryti įtaką savo savijautai ir elgesiui ir atsisakyti išankstinių įsisenėjusių nuostatų. Aiškiai ir suprantamai išdėstyti metodai, kaip sustabdyti baimes bei panikos priepuolius . Autorius moko atpažinti organizmo siunčiamus signalus ir išsiaiškinkiti tikrąsias baimės priežastis. Atskleidžiamos  penkios taisyklės, kurios keičia vidinę minčių kalbą. Knygoje pateikiami pavyzdžiai iš psichoterapeuto klinikinės praktikos, įrodantys, kad galima gyvenkite be nuostatų, baimės ir nerimo, nebėgant nuo pokyčių.

liepos 2, 2018 at 5:28 am Parašykite komentarą

Reakcija į diagnozę

depression-2912424_1280

Daugeliui žmonių pirmosios savaitės po diagnozės apie lėtinę ar onkologinę ligą yra labai sunkios. Neretai sutrinka psichologinė pusiausvyra, miegas ir apetitas, darosi sunku susikaupti, mąstyti, apninka įvairūs jausmai, negatyvios mintys. Atrinkti specialistų parašyti straipsniai bei knygos, kuriose aptariami streso įveikimo, socialinės atskirties ir kiti psichologiniai aspektai, su kuriais susiduria sunkiomis ligomis susirgę žmonės.

 

Knygos lietuvių kalba

Pacientų mokymas stebėti ir valdyti ligą : naujas požiūris į lėtines ligas / Anne Lacroix, Jean-Phillipe Assal. – Kaunas, 2009. – 177, [1] p.

Gyvenimas su liga ir kančia/  Nick Donnelly.- Vilnius, 2012

 

Knygos anglų kalba

Hrepsime Gulbenkoglu and Nick Hagiliassis.Anger management : an anger management training package for individuals with disabilitie, London : Jessica Kingsley, 2006. 169 p.

Gill Green, The end of stigma? : changes in the social experience of long-term illness, London ; New York (N.Y.) : Routledge ; Taylor & Francis Group, c2009. xi, 156 p.

Health beliefs and coping with chronic diseases / Ajit K. Dalal, Sage Publications, 2015. xii, 244 p.

The illness narratives : suffering, healing, and the human condition / Arthur Kleinman. [New York] [N.Y.] : Basic Books, c1988.

Handbook of stress, coping, and health : implications for nursing research, theory, and practice / editor Virginia Hill Rice.Thousand Oaks (Calif.) ; London ; New Delhi : SAGE Publications, 2000. xiv, 590 p.

Medical and psychosocial aspects of chronic illness and disability / Donna Falvo. Sudbury (Mass.) [etc.] : Jones and Bartlett, c2005. xxiii, 572 p.

Coping with chronic illness and disability : theoretical, empirical, and clinical aspects / edited by Erin Martz, Hanoch Livneh New York (N.Y.) : Springer, c2010. xxv, 430 p.

Straipsniai lietuvių kalba

Subjektyviai vertinamos sveikatos, sirgimo lėtine liga ir psichologinės gerovės ryšiai. Pakalniškienė, Vilmantė ; Vilniaus universitetas ; Kairys, Antanas ; Vilniaus universitetas ; Bagdonas, Albinas ; Vilniaus universitetas ; Liniauskaitė, Audronė ; Klaipėdos universitetas. Visuomenės sveikata. 2013, Nr. 4 (63). p. 87-95.


Subjektyvi socialinė atskirtis kaip lėtinės ligos patirties aspektas.
Baltrušaitytė, Giedrė ; Vytauto Didžiojo universitetas. Leonavičius, Vylius ; Vytauto Didžiojo universitetas. Kultūra ir visuomenė : socialinių tyrimų žurnalas. 2014, nr. 5(2). p. 128-147.


Depresija ir cukriniu diabetu sergančių asmenų pozityvus požiūris į ligą sociodemografinių rodiklių atžvilgiu.
Gustainienė, Loreta ; Vytauto Didžiojo universitetas. Kerpaitė, Audronė ; Vytauto Didžiojo universitetas. Visuomenės sveikata,  2013, nr. 1(60). p. 89-97.


Lėtine liga sergančio asmens šeimos suaugusiųjų narių pasitenkinimo gyvenimu ir jo išteklių ypatumai.
Aušiūraitė, Sigita ; Vytauto Didžiojo universitetas. Pileckaitė-Markovienė, Margarita ; [Pileckaitė, Markovienė Margarita] ; Lietuvos edukologijos universitetas. Visuomenės sveikata = Public health : mokslo darbai. 2013, Nr. 1 (60). p. 106-114.

 

Gyvenimo susirgus lėtine liga įprasminimas. Butkutė, Rūta ; KMU psichiatrijos klinika. Perminas, Aidas ; Vytauto Didžiojo universitetas. Lietuvos bendrosios praktikos, 2005, T. 9, Nr. 11. p. 760-762.

Lėtinėmis ligomis sergančių ir sveikų suaugusiųjų sveikatos kontrolės lokuso ir vidinės darnos ypatumai.Petrulytė, Ala ; Lietuvos edukologijos universitetas. Pileckaitė-Markovienė, Margarita ; [Pileckaitė, Markovienė Margarita] ; Lietuvos edukologijos universitetas ; Lazdauskas, Tomas ; Lietuvos edukologijos universitetas. Psichologija. 2007, [T.] 35. p. 32-41.

 

Ar dažnai lėtinės ligos sukelia depresijos epizodus? / Greta Šalčiūtė, Dovylė Žiupsnienė, Kazys Simanauskas, Vytautas Kasiulevičius, Virginijus Šapoka // Sveikatos mokslai. – T. 25, Nr. 2 (2015), p. 61-69.

Depresijos pasireiškimas sergant lėtinėmis ligomis: diagnostikos problemos ir perspektyvos / Rytis Leonavičius, Virginija Adomaitienė // Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. – T. 15, Nr. 8 (2011), p. 612-615.

Internetiniai straipsniai:

Reakcija į diagnozę: http://www.psichoterapijoskabinetas.lt/straipsniai/reakcija-diagnoz

Psichologinės reakcijos į ligos diagnozę ir efektyvios reagavimo strategijos (Provizorius.lt informacija)

Reakcija į ligos diagnozę http://rutabutkute.lt/paslaugos/informacija-susidurus-su-liga/reakcija-i-ligos-diagnoze

Bratikaitė L.Ką daryti, jei išgirdote diagnozę – vėžys? http://www.pola.lt/socialine-kampanija-vezys-ne-nuosprendis/ka-daryti-jei-isgirdote-diagnoze-vezys/

 

 

 

Parengė D. Širkaitė

birželio 12, 2018 at 12:38 pm Parašykite komentarą

Alexander Lowen „Depresija ir kūnas. Planas įveikti“

Dr. Aleksandro Loveno nuomone, depresijos apimtas žmogus yra praradęs ryšį su realybe, o ypač su savo kūnu. Savo knygoje autorius nagrinėja priežastis, kodėl taip atsitinka. Turėdamas milžinišką darbo su depresija sergančiais patirtį, autorius pateikia paprastų, bet labai efektyvių pratimų kompleksą, kurie padės sužadinti įgimtą savo energiją, išreikšti meilę ir savąjį unikalumą, atgaivinti dvasingumą ir tikėjimą gyvenimu. Knyga skirta tiek profesionalams, tiek ir nespecialistams.

Keletas minčių iš knygos

Pagal polinkį į depresiją žmones galima suskirstyti į dvi kategorijas – orientuotas į kitus ir į save. Iš tiesų, nemažai žmonių atsiduria tiesiog per vidurį, bet dauguma priklauso vienai ar kitai kategorijai. Orientuoti į kitus – labai jautrūs depresinėms reakcijoms, tuo tarpu – į kitus – daug mažiau. Orientuotas į save žmogus stipriai ir giliai jaučia save, aplinkos pokyčiai nekaip lengvai paveikia jo elgesį ir požiūrį. Tokia asmenybė turi tvirtą savimonės ir savęs priėmimo pagrindą Ji tvirtai stovi ant kojų ir žino, kur stovi. Orientuotam į kitus būdinga stipri priklausomybė, dėl ko būtina kitų emocinė parama. Kai šioji dingsta, susergama depresija. Orientuotas į save tiki tik savimi. Orientuotas į kitus pasitiki kitais žmonėmis ir taip rizikuoja nuolat nusivilti. Jis nuolat ieško ko nors, kuo galėtų pasitikėti: žmogaus, tikėjimo, sistemos, veiklos ir pan. Jis įsitraukia į veiklą, tarnauja kitiems, ir tikisi, kad kiti pripažins jo vertę ir atsakys meile, pripažinimu, parama. O orientuotas į save žmogus veikia ir dirba sau. Pirmiausia jis tapatinasi sus avimi, kaip asmenybe, o savo veikla išreiškia tai, kas jis yra.

Save suvokiantis žmogus, užuot skaudinęs mylimuosius, sakytų: „Negaliu mylėti. Manyje per daug priešiškumo“.

Kai kūnas, įsitempęs, žmogus negali  atsiverti meilei. Jis negali nei duoti, nei imti, tik imituoja gyvenimą.

Savo kūno nejaučiantis žmogus nežino, kad yra užsisklendęs. Jis kalbės apie meilę, net bandys ją įrodyti, bet į veiksmus neįdės širdies. Jis stengsis siekti meilės, kurios jam reikia. Kitiems jis stengsis padėti nesuvokdamas, kad projektuoja savo paties poreikius. Būdamas užsisklendęs, savo problemas matys išoriniame pasaulyje, o ne savyje. Tokiam žmogui savi pasikimai bus Ego pamaloninimas, jis jaus nepasitenkinimą, pats nesuprasdamas priežasties. Būdamas užsisklendęs, negalės atsiverti kitiems žmonės, tad atrodys, kad nepakankamai stengiasi jie.  Gebėjimas atsiverti tampa naujo tikėjimo savimi ir savo jausmais pagrindu. Vėl atradus ryšį su savo kūnu, pradedama labiau save suprasti ir palengva tai virsta savęs priėmimu. Atsiranda gebėjimas palaikyti ryšį su kitais. Mylėti – tai palaikyti ryšį su kitais. Meilė apibrėžiamas kaip troškimas būti artimam su kažkuo. Asmenybės atsivėrimas reiškia žmogaus širdies atsivėrimą, t.y. asmens gebėjimą išreikšti ir priimti meilę

Depresija – beviltiškumas, duobė. Depresija – kai esi tarsi paraližuotas, netekęs savigarbos.

Svarbu atpažinti savo jausmus, įvardyti juos. Nusivylimas, liūdesys – dar ne depresija. Įvardink juos. Depresiją sukelia jausmų slopinimas. Tada organizmo vidinės galios prarandamos. Jausmas toks – tarsi iš baliono būtų išleistas oras.  Tada veiksmų, impulsų sumažėja. Tada žmogus neturi jėgų į nieką reaguoti. Žmogus pasyvus dėl išsikvėpusios dvasios.

Gerai yra verkti ir taip išreikšti savo jausmus. Vaikystėje slopinamas pyktis ir priešiškumas. Iš pradžių būna raudos, bet laikui bėgant, vaikas, kuris negauna meilės, tampa geras ir paslaugus motinai. Toks vaikas net suaugęs sunkiai reiškia priešiškus jausmus. Tokie žmonės bando įrodinėti, kad yra verti meilės. Tik vieni vertę įrodinėja pasiekimais, kiti- savęs aukojimu. Bet gyvenimo energija tada nukreipiama ne kūrybai, o gyvenimo būdui, kuris sukelia nepasitenkinimą.

Patarimas: negavus meilės vaikystėje, pamirškite tai. Sulaukus pilnametystės šis klausimas netenka prasmės.

Energija ir jaudulys – sinonimai.  Jaudulys ir depresija – priešingybės. Kai žmogus jaudinasi, jis nėra depresavus.

Kai nėra malonumo – mažėja motyvacija judėti į priekį.

Depresija – meilės šauksmas. Galima išverkti tai.

Kartais depresija susergama siekiant nerealaus tikslo – pvz., visišką saugumą teikiančių santykių arba būti tobula mama ir žmona ir pan. Perfekcionizmo siekis pasmerktas žlugti. Mes daug savo energijos išeikvojame siekdami nerealių tikslų.

Smurtas ir depresija – dvi reakcijos į bejėgiškumo jausmą. Trečiasis kelias – alkoholis ir narkotikai. Bet išgelbėjimas slypi tikėjime, kuris yra antipodas beviltiškumui.

Šiuolaikinio gyvenimo leitmotyvas – kad save išreiškiame veikdami. Tai iškart galime priešpriešinti gyvenimo būdui, kuomet save išreiškiame būdami. Tai galime padaryti būdami šilti, suprantantys, užjaučiantys, gyvybingi, energingi, linksmi ar liūdni ir t.t. Save galima išreikšti ir būnant atsidavusia motina, ir pamaldžiu tikinčiuoju ar geru prekybininku. Šios esminės saviraiškos formos, tarp kurių yra ir susijusių su vyro ar moters vaidmeniu, paprastai suteikia gilesnį pasitenkinimą. Iš kitos pusės, kai gyvenimo prasmę siekiame rasti tik veiklos teikiamame pasitenkinime (Ego), galime papulti į bėdą. Veiklos teikiamas pasitenkinimas yra tarsi padažas ant mėsos – buvimo teikiamas pasitenkinimas. Mėsa be padažo numalšins alkį; padažas be mėsos visiškai nepasotins. Ir būtent, kad nepasotina, žmogus linkęs intensyviau įsitraukti į veiklą ir dar labiau domėtis pasauliu. Reikalavimas daryti daugiau ignoruoja paprastą tiesą, kad egzistuoti gali tik būdamas tuo, kas esi iš tikrųjų. Reikalavimas išnaudoti savo potencialą, nesuteikia žmogui ramybės, verčia žmogų varžytis patį su savimi. Tai pražūtinga filosofija, nes ji taikoma mažiems vaikams dar tuomet, kai jie neturėjo progos būti savimi dėl gausybės tėvų reikalavimų.  Savo vaikus priekin stumiame taip pat, kaip ir save, menkai tesuprasdami, kad šis raginimas augti ir veikti gali kenkti jų tikėjimui ir sukelti per didelę stimuliaciją, o tuomet žmogui labai sunku atsipalaiduoti. Tada norisi dar daugiau stimuliacijos, kad sumažinti nemalonią būseną. Susiformuoja užburta spiralė.. Dėl per didelio stimuliavimo žmogaus kūnas tampa svetimas, sutrinka vidinis ritmas ir harmonija. Žmogaus negebėjimas nusėdėti vietoje, būti vienam, kitais žodžiais tariant, būti savimi rodo, kad žmogus ieško netikro susijaudinimo.

Pagal knygą Depresija ir kūnas, Vilnius, 2014

lapkričio 8, 2017 at 1:22 pm Komentarų: 1

Wolfgang Bergmann, Gerald Hüther „Priklausomybė nuo kompiuterio : kuo vaikus taip traukia modernios informacijos priemonės“

Garsūs vokiečių psichologai  pasakoja apie tai, kuo vaikus traukia kompiuteriai. Knygoje, skirtoje tėvams ir pedagogams,  informacija apie medijas, smegenyse vykstančius pokyčius ir priklausomybę nuo kompiuterio išdėstyta visiškai kitaip nei internete. Knygos tikslas nėra pranešti ką nors sensacingo, ji skirta padėti suprasti, kuo gi toks patrauklus modernusis medijų pasaulis ir kaip kompiuteris veikia vaiko kūną ir sielą.

Vienas garsiausių vokiečių vaikų ir šeimos psichologų Wolfgangas Bergmanas kartu su kolega Geraldu Hütheriu teigia, kad nors realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už kompiuterinį, dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko augančiai kartai reikia norint atsiskleisti: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, struktūrų, kurios suteiktų paramą, ir žmonių, kurie suteikia globą, vertina, pripažįsta, padrąsina ir stiprina pasitikėjimą. Autoriai įsitikinę, kuo turtingesnis ir saugesnis yra vaikų gyvenimas, tuo atsparesni jie tampa virtualaus pasaulio vilionėms.

rugsėjo 7, 2017 at 9:25 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2019 m. balandžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Vas    
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
2930  

Statistika

  • 83 313