Posts filed under ‘Knygos pagal receptą’

Alexander Lowen „Depresija ir kūnas. Planas įveikti“

Dr. Aleksandro Loveno nuomone, depresijos apimtas žmogus yra praradęs ryšį su realybe, o ypač su savo kūnu. Savo knygoje autorius nagrinėja priežastis, kodėl taip atsitinka. Turėdamas milžinišką darbo su depresija sergančiais patirtį, autorius pateikia paprastų, bet labai efektyvių pratimų kompleksą, kurie padės sužadinti įgimtą savo energiją, išreikšti meilę ir savąjį unikalumą, atgaivinti dvasingumą ir tikėjimą gyvenimu. Knyga skirta tiek profesionalams, tiek ir nespecialistams.

Keletas minčių iš knygos

Pagal polinkį į depresiją žmones galima suskirstyti į dvi kategorijas – orientuotas į kitus ir į save. Iš tiesų, nemažai žmonių atsiduria tiesiog per vidurį, bet dauguma priklauso vienai ar kitai kategorijai. Orientuoti į kitus – labai jautrūs depresinėms reakcijoms, tuo tarpu – į kitus – daug mažiau. Orientuotas į save žmogus stipriai ir giliai jaučia save, aplinkos pokyčiai nekaip lengvai paveikia jo elgesį ir požiūrį. Tokia asmenybė turi tvirtą savimonės ir savęs priėmimo pagrindą Ji tvirtai stovi ant kojų ir žino, kur stovi. Orientuotam į kitus būdinga stipri priklausomybė, dėl ko būtina kitų emocinė parama. Kai šioji dingsta, susergama depresija. Orientuotas į save tiki tik savimi. Orientuotas į kitus pasitiki kitais žmonėmis ir taip rizikuoja nuolat nusivilti. Jis nuolat ieško ko nors, kuo galėtų pasitikėti: žmogaus, tikėjimo, sistemos, veiklos ir pan. Jis įsitraukia į veiklą, tarnauja kitiems, ir tikisi, kad kiti pripažins jo vertę ir atsakys meile, pripažinimu, parama. O orientuotas į save žmogus veikia ir dirba sau. Pirmiausia jis tapatinasi sus avimi, kaip asmenybe, o savo veikla išreiškia tai, kas jis yra.

Save suvokiantis žmogus, užuot skaudinęs mylimuosius, sakytų: „Negaliu mylėti. Manyje per daug priešiškumo“.

Kai kūnas, įsitempęs, žmogus negali  atsiverti meilei. Jis negali nei duoti, nei imti, tik imituoja gyvenimą.

Savo kūno nejaučiantis žmogus nežino, kad yra užsisklendęs. Jis kalbės apie meilę, net bandys ją įrodyti, bet į veiksmus neįdės širdies. Jis stengsis siekti meilės, kurios jam reikia. Kitiems jis stengsis padėti nesuvokdamas, kad projektuoja savo paties poreikius. Būdamas užsisklendęs, savo problemas matys išoriniame pasaulyje, o ne savyje. Tokiam žmogui savi pasikimai bus Ego pamaloninimas, jis jaus nepasitenkinimą, pats nesuprasdamas priežasties. Būdamas užsisklendęs, negalės atsiverti kitiems žmonės, tad atrodys, kad nepakankamai stengiasi jie.  Gebėjimas atsiverti tampa naujo tikėjimo savimi ir savo jausmais pagrindu. Vėl atradus ryšį su savo kūnu, pradedama labiau save suprasti ir palengva tai virsta savęs priėmimu. Atsiranda gebėjimas palaikyti ryšį su kitais. Mylėti – tai palaikyti ryšį su kitais. Meilė apibrėžiamas kaip troškimas būti artimam su kažkuo. Asmenybės atsivėrimas reiškia žmogaus širdies atsivėrimą, t.y. asmens gebėjimą išreikšti ir priimti meilę

Depresija – beviltiškumas, duobė. Depresija – kai esi tarsi paraližuotas, netekęs savigarbos.

Svarbu atpažinti savo jausmus, įvardyti juos. Nusivylimas, liūdesys – dar ne depresija. Įvardink juos. Depresiją sukelia jausmų slopinimas. Tada organizmo vidinės galios prarandamos. Jausmas toks – tarsi iš baliono būtų išleistas oras.  Tada veiksmų, impulsų sumažėja. Tada žmogus neturi jėgų į nieką reaguoti. Žmogus pasyvus dėl išsikvėpusios dvasios.

Gerai yra verkti ir taip išreikšti savo jausmus. Vaikystėje slopinamas pyktis ir priešiškumas. Iš pradžių būna raudos, bet laikui bėgant, vaikas, kuris negauna meilės, tampa geras ir paslaugus motinai. Toks vaikas net suaugęs sunkiai reiškia priešiškus jausmus. Tokie žmonės bando įrodinėti, kad yra verti meilės. Tik vieni vertę įrodinėja pasiekimais, kiti- savęs aukojimu. Bet gyvenimo energija tada nukreipiama ne kūrybai, o gyvenimo būdui, kuris sukelia nepasitenkinimą.

Patarimas: negavus meilės vaikystėje, pamirškite tai. Sulaukus pilnametystės šis klausimas netenka prasmės.

Energija ir jaudulys – sinonimai.  Jaudulys ir depresija – priešingybės. Kai žmogus jaudinasi, jis nėra depresavus.

Kai nėra malonumo – mažėja motyvacija judėti į priekį.

Depresija – meilės šauksmas. Galima išverkti tai.

Kartais depresija susergama siekiant nerealaus tikslo – pvz., visišką saugumą teikiančių santykių arba būti tobula mama ir žmona ir pan. Perfekcionizmo siekis pasmerktas žlugti. Mes daug savo energijos išeikvojame siekdami nerealių tikslų.

Smurtas ir depresija – dvi reakcijos į bejėgiškumo jausmą. Trečiasis kelias – alkoholis ir narkotikai. Bet išgelbėjimas slypi tikėjime, kuris yra antipodas beviltiškumui.

Šiuolaikinio gyvenimo leitmotyvas – kad save išreiškiame veikdami. Tai iškart galime priešpriešinti gyvenimo būdui, kuomet save išreiškiame būdami. Tai galime padaryti būdami šilti, suprantantys, užjaučiantys, gyvybingi, energingi, linksmi ar liūdni ir t.t. Save galima išreikšti ir būnant atsidavusia motina, ir pamaldžiu tikinčiuoju ar geru prekybininku. Šios esminės saviraiškos formos, tarp kurių yra ir susijusių su vyro ar moters vaidmeniu, paprastai suteikia gilesnį pasitenkinimą. Iš kitos pusės, kai gyvenimo prasmę siekiame rasti tik veiklos teikiamame pasitenkinime (Ego), galime papulti į bėdą. Veiklos teikiamas pasitenkinimas yra tarsi padažas ant mėsos – buvimo teikiamas pasitenkinimas. Mėsa be padažo numalšins alkį; padažas be mėsos visiškai nepasotins. Ir būtent, kad nepasotina, žmogus linkęs intensyviau įsitraukti į veiklą ir dar labiau domėtis pasauliu. Reikalavimas daryti daugiau ignoruoja paprastą tiesą, kad egzistuoti gali tik būdamas tuo, kas esi iš tikrųjų. Reikalavimas išnaudoti savo potencialą, nesuteikia žmogui ramybės, verčia žmogų varžytis patį su savimi. Tai pražūtinga filosofija, nes ji taikoma mažiems vaikams dar tuomet, kai jie neturėjo progos būti savimi dėl gausybės tėvų reikalavimų.  Savo vaikus priekin stumiame taip pat, kaip ir save, menkai tesuprasdami, kad šis raginimas augti ir veikti gali kenkti jų tikėjimui ir sukelti per didelę stimuliaciją, o tuomet žmogui labai sunku atsipalaiduoti. Tada norisi dar daugiau stimuliacijos, kad sumažinti nemalonią būseną. Susiformuoja užburta spiralė.. Dėl per didelio stimuliavimo žmogaus kūnas tampa svetimas, sutrinka vidinis ritmas ir harmonija. Žmogaus negebėjimas nusėdėti vietoje, būti vienam, kitais žodžiais tariant, būti savimi rodo, kad žmogus ieško netikro susijaudinimo.

Pagal knygą Depresija ir kūnas, Vilnius, 2014

Reklama

lapkričio 8, 2017 at 1:22 pm Komentarų: 1

Wolfgang Bergmann, Gerald Hüther „Priklausomybė nuo kompiuterio : kuo vaikus taip traukia modernios informacijos priemonės“

Garsūs vokiečių psichologai  pasakoja apie tai, kuo vaikus traukia kompiuteriai. Knygoje, skirtoje tėvams ir pedagogams,  informacija apie medijas, smegenyse vykstančius pokyčius ir priklausomybę nuo kompiuterio išdėstyta visiškai kitaip nei internete. Knygos tikslas nėra pranešti ką nors sensacingo, ji skirta padėti suprasti, kuo gi toks patrauklus modernusis medijų pasaulis ir kaip kompiuteris veikia vaiko kūną ir sielą.

Vienas garsiausių vokiečių vaikų ir šeimos psichologų Wolfgangas Bergmanas kartu su kolega Geraldu Hütheriu teigia, kad nors realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už kompiuterinį, dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko augančiai kartai reikia norint atsiskleisti: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, struktūrų, kurios suteiktų paramą, ir žmonių, kurie suteikia globą, vertina, pripažįsta, padrąsina ir stiprina pasitikėjimą. Autoriai įsitikinę, kuo turtingesnis ir saugesnis yra vaikų gyvenimas, tuo atsparesni jie tampa virtualaus pasaulio vilionėms.

rugsėjo 7, 2017 at 9:25 am Parašykite komentarą

Haig Matt „Kodėl verta gyventi“

Šioje knygoje siekiama dviejų tikslų. Sumažinti depresijos keliamą kančią ir pamėginti įtikinti žmones, kad iš slėnio apačios niekada neatsiveria aiškus vaizdas. „Senosios klišės vis dar byloja daugiausia tiesos. Laikas užgydo žaizdas. Tunelio gale išties yra šviesa, net jei jos nematome. Be to, niekada nepamirškime, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Žodžiai retkarčiais gali išlaisvinti“, – tvirtina knygos autorius.

Populiarus šiuolaikinis britų rašytojas Mattas Haigas pasakoja asmeninę patirtį apie klastingą depresijos ligą ir išgijimą nuo jos. Būdamas vos 24 metų autorius pajuto pavojų gyvybei keliančius depresijos požymius. Jis susirgo sunkia liga, apie kurią iki tol beveik nieko nežinojo. Skausmingi ne tik dvasiniai, bet ir fiziniai pojūčiai vedė prie bedugnės krašto tikrąja prasme. Šioje knygoje M. Haigas aprašo, kaip pamažu išmoko kovoti su sekinančia liga ir tada vėl atrado priežastis, kodėl verta gyventi.

Kiekvieno protas yra unikalus. Depresija susirgti gali visi, net tie, kurie iš pažiūros neturi jokių priežasčių liūdėti. Tai paslaptis nuo jos kenčiantiems. Ji nematoma. Ji kaip našta. Visų patirtis panaši, bet nėra lygiia tokia pati. Tokios bendros etiketės kaip “depresija” (ir nerimas, ir panikos sutrikimas, ir obsesinis kompulsinis sutrikimas) praverčia, tik jei pripažįstame, kad šiuos dalykus visi išgyvena skirtingai. Depresija kiekvienam atrodo savaip. Skausmas jaučiamas skirtingai ir sukelia skirtingas reakcijas. Tačiau skaitant apie kitus kančią patyrusius, išgyvenusius ir neviltį įveikusius žmones jaučiame paguodą. Tai suteikia vilties.

Abrahamas Linkolnas visą laiką sirgo depresija. Jis niekad neįveikė jos galutinai, bet gyveno su ja ir darė didingus darbus. „Bet būtent melancholijos problema ir kurstė jo darbų ugnį“. Jei depresijos negalima visiškai įveikti, galima išmokti panaudoti šią, anot poeto Byrono žodžiais tariant ‚baugią dovaną“. Pavyzdžiui, niūri mirties baimė gali paskatinti džiaugtis kasdieniniu gyvenimu visomis įmanomomis progomis.

Galbūt būtent dėl išsamių žinių stokos psichikos sveikata yra vis dar stigmatizuojama. Paslaptis visada kelia baimę.

 Yra vaistai nuo depresijos, bet negalima teigti, kad jos padės visais atvejais arba kad tai tobulas sprendimas. Tačiau bent nuo nerimo viena priemonė daugiau ar mažiau tinka visiems . Konkrečiai – tai lėtesnis tempas. Nerimas verčia protą veikti ne įprastu tempu, o pagreitintai, todėl prilėtinti gali būti nelengva. Bet tai padeda. Daugelis nerimo simptomų (svaigulys, dilgčiojimai, virpulys) yra tiesiogiai susiję su paviršutinišku kvėpavimu. Todėl dėmesingesnis kvėpavimas – įkvepiant per 5 sekundes ir iškvepiant per 5 sekundes – nuramina. Nerimo atsikratyti padeda gyvenimas dabartimi bei susitaikymas su esama situacija. Kova viską tik apsunkina. Visa gudrybė – susidraugauti su nerimu ir depresija. Dar nerimo padeda atsikratyti meilė. Meilė – tai pamatyti pasaulį mylinčiu žvilgsniu, tai – naujas požiūris į gyvenimą.

Kaip padėti depresija sergančiam ir nerimo kamuojančiam žmogui: Nieko neprimkite asmeniškai, kaip asmeniškai nepriimate sergančio gripu, lėtinio nuovargio sindromu arba artritu. Tai ne jūsų kaltė. Būkite kantrūs. Depresija nestovi vietoje. Nusiteikite ilgai kelionei. Neverskite sergančio depresija pasijusti dar keistesniu. Tris dienas nesikėlė nuo sofos, verkia, nes negali pasirinkti, kurias kojines apsimauti? Na tai kas. Didelio čia daikto. Standartinio normalumo nėra. Normalumas yra šališkas. Žinokite, kad esate reikalingi ir branginami, net jei taip ir neatrodo.

Pripažinkite, kad tai liga. Sergančiam depresija gali būti neįveikiamas iššūkis nueiti parduotuvę.

Autorius nevartojo vaistų konkrečiai nuo depresijos (vartojo vaistus nuo nerimo ir panikos). Nevartodamas vaistų jis pajuto dermę su savimi. Tai padėjo jam suprasti, kas jam padeda (fizinis krūvis, saulė, miegas, rimti pokalbiai ir t.t.). O sąmoningumas, kurį galima prarasti vartojant vaistus, padėjo galutinai atsistoti ant kojų. Bet jei tabletės padeda, reikia jas vartoti. Tik pritaikyti tabletes  – tai jau mokslas. Prog J. Rottenbergas rašo apie depresiją: „Kaip pažabosime depresiją? Nesitikėkite stebuklingos tabletės. Gydydami lėtinį skausmą supratome, kad sudėtinga paveikti įgimtas kūno ir sąmonės reakcijas. Užuot mėginę tai daryti, turime stebėti nuotaikos kaitą ir mėginti prisikasti prie neigiamą poveikį darančių veiksnių – dažnai tai būna varginanti dienotvarkė: pernelyg daug darbo ir mažai miego. Reikia stengtis geriau suprasti besuikeičiančios nuotaikos signalus ir įgusti naudotis padėtį taisančiais įrankiais, kol būklė netapo pernelyg rimta. Tie įrankiai – mąstysenos, mus supančių įvykių, mūsų santykių ir kūno būklės keitimas (fizinė veikla, vaistais arba dieta).

Autoriui labai padėjo žvelgimas baimei į akis – jis bijodami eiti į parduotuvę, bet eidavo. Bijo keliauti, bet keliavo. Padėjo bėgimas – nes nuo bėgimo irgi stipriau plaka širdis – kaip nuo panikos priepuolio. Žodžiui nesijaudini dėl greito širdies plakimo, nes ji plaka greičiau dėl pateisinamos priežasties. Be to, autorius buvo įsitikinęs, kad lavindamas kūną, lavina ir sąmonę. Kasdienis bėgiojimas irgi tapo tarsi kova su savim, nes prisiversti išeiti į lauką reikia jėgų. Taigi rašymas, skaitymas, meditacija, bėgimas tapo jo ginklais.

Keletas minčių iš knygos

Kuo toliau tuo labiau pasaulis mums kelia depresiją. Jei džiaugtumės tuo, ką turime, kam mums reikėtų daugiau? Reklama priverčiau mus nerimauti, kad kažko neturime, ir todėl mes vis kažką įsigyjame ir vartojame be saiko.

Depresija meluoja, ji verčia manyti, kad viskas blogai. Tačiau ji yra mažesnė nei tu.

Kaip sugyventi su savo sąmone. Kovoti su mintimis ir galvoti vien teigiamai neįmanoma. Reikia pripažinti liūdnas mintis, bet su jomis nesusitapatinti. Galite eiti per audrą jausdami vėją, bet dėl to netampate vėju. Patiriant nuosmukį, reikia suvokti, kad kita esybės dalis negrimzta, bet tvirtai stovi. Nedera tikėti tuo, ką jaučiame būdami ribinėse situacijose, nes šie jausmai apleidžia pavalgius ar išsimiegojau. Pavyzdžiui, jei esame labai pavargę, tikėtina, kad nuotaika bus prasta. Bet ši būsena – ne tikrieji mes. Svarbu atsiremti į kažką stipraus savo viduje – į kietą ir nepalaužiamą gyvenimo jėgą – į žmogiškąją esmę, į 150000 mūsų kartų, gyvenusių iki mūsų ir gyvensiančių po mūsų jėgą.

Parengė D. Širkaitė

gegužės 24, 2017 at 12:51 pm Parašykite komentarą

Žaidžiu jausmus: Liūdesys netekties aspektu

knyga_liudesys_thŠi knyga yra skirta tiems, kurie nori suprasti, kas yra netektis, kaip gedi vaikai ir kuo gali padėti suaugęs. Ji skirta tiek pedagogams, tiek tėvams. Knygoje rasite daug praktinių užduočių, padedančių vaikams priimti mirties, tėvų skyrybų, emigracijos, nutrūkusių santykių netekties realumą, išreikšti savo emocijas, mažinti jų negatyvų intensyvumą, mokytis priimti pasikeitimus bei gyventi toliau. Knygoje specialistai ras 5-18m. vaikams pritaikytas veiklas. Knygos viduje yra žaidimas „Pokalbio kubas“. Siūlomos užduotys gali tapti orientyru kaip aktyviai padėti liūdinčiam dėl netekties vaikui, o ne laukti, kol viskas užsimirš.

sausio 22, 2017 at 10:14 am Parašykite komentarą

Brenda Schaeffer „Kas tai – meilė ar priklausomybė?“

meile-ar-priklausomybeDaugelis klaidingai tapatiname meilės ilgesį, atkaklias jos paieškas su pačia meile. Ši knyga daugybei žmonių padėjo išbristi iš meilės priklausomybės, iš sumaišties, įveikti savigriovą, kai siekdami pilnatviškų, sveikų santykių vis klaidžiojame tamsoje, o tikroji meilė lieka neišsipildžiusi.
Autorė Brenda Schaeffer – sertifikuota priklausomybių specialistė, tarpasmeninių santykių psichoterapeutė, psichologijos mokslų daktarė; skaito paskaitas ir teikia praktines konsultacijas.
Knygoje „Kas tai – meilė ar priklausomybė?“ remiasi daugiamete darbo su klientais patirtimi bei naujais meilės priklausomybės supratimo aspektais: kaip atpažinti meilės priklausomybę, kaip ją suvokti ir, svarbiausia, kaip iš jos išsivaduoti. Sveikos ir liguistos meilės savybes autorė iliustruoja tikromis istorijomis, kurios skaitytojui padeda suvokti, išsilaisvinti ir atrasti tikrąjį, brandų artimumą. Pateikiama informacija apie priklausomo elgesio biologinį pagrindą, apie technologijų poveikį santykiams, taip pat gilinamasi į tai, kaip smurtas ir praeities traumos veikia polinkį į meilės priklausomybę.

„Mokslinių tyrimų duomenys įrodo – pasaulis tikrai sukasi meilės galia.“

gruodžio 7, 2016 at 10:14 am Parašykite komentarą

Daniel J. Siegel, Tina Payne Bryson „Auklėjimas be dramų“

7502392Norite, jog vaikai liautųsi elgęsi netinkamai, bet taip pat norite reaguoti pagarbiai ir skatinti savo vaikus tobulėti? Norite santykius kurti, o ne griauti? Norite mažiau dramų? Galite tai pasiekti. Žinomas psichiatras Danielis J. Siegelis ir vaikų psichoterapeutė Tyne Payne Bryson knygoje Auklėjimas be dramų: kaip visapusiškai lavinti vaiko protą ir numaldyti kylančias audras tyrinėja vieną daugiausiai iššūkių tėvams keliančių problemų – vaikų drausmę ir paneigia tradicinę teoriją, kad nusižengti = bausti. Žaismingai iliustruotoje knygoje „Auklėjimas be dramų“ tėvai ras paprastų ir veiksmingų patarimų, kaip elgtis prasidėjus vaiko pykčio priepuoliui ar agresijai, išmokys švelniai numalšinti jo emocines audras ir nerimus. Išsamiai aprašytos įvairios probleminės situacijos ir jų sprendimų būdai suteiks tėvams daugiau žinių apie vaiko nervinę sistemą ir jo amžiui tinkamus auklėjimo metodus; išmokys taikiai spręsti konfliktus, įkvėps pasitikėjimo, stiprybės ir džiaugsmo kurti jaukius bei darnius santykius.

lapkričio 10, 2016 at 8:58 am Parašykite komentarą

Aušra Kurienė „Kaip užauginti žmogų. Mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės“

kaip-uzauginti-zmoguJaponai leidžia viską, o prancūzai – nieko. Kokia auklėjimo teorija keroja Jūsų gyvenime?

35 metus konsultuojanti psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė knygoje kalba apie lietuvių patirtį, pritaikomą auginant mūsų vaikus.

Žemėlapis, kad nepasiklystumėt, o nuklydę rastumėt kelią.

Ar tenkinti visus dvimečio „noriu“? Leisti ar neleisti į darželį?

Ar mažajam viskas gerai, jei jis dėvi betmeno kostiumą ir nenori mokytis skaičiuoti?

Ar leisti vaikui bijoti? Ar išgyvens jis mokykloje?

Kūdikio laukimas ir rožinės svajonių pilys – Tėvo vaidmuo – Mažieji skundikai – Naujas didelis pasaulis mokykla – Pirmoji meilė – Santykio kūrimo magija – Netekties, emigracijos, skyrybų vaikai ir kt.

Mes, tėvai, nesame techninis vaikų aptarnavimo personalas, mes auginame žmogų, kuriam reikia ne tik maisto ir būsto, bet ir žmogiško santykio – meilės, dėmesio, užuojautos, bendravimo. Tik nuolatinis ryšys, kai apsikeičiame žodžiais, veiksmais ir jausmais, gimdo jautrumą, o šioje terpėje auga žmogus.

Išmoksite užauginti žmogų, o ne sukurti nepriekaištingai funkcionuojantį aparatą.

lapkričio 5, 2016 at 8:55 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. gegužės mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bal    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  

Statistika

  • 69,464