Posts filed under ‘Įdomybių skiltis’

Šypsena (:

miniature_photography_photos_01

Šypsena – tai laimė, kurią surasi po savo nosimi.

                                                                               Tom Wilson

Reklama

lapkričio 28, 2016 at 9:44 am Parašykite komentarą

Žalingas įprotis – sveika gyvensena

sveika-gyvensena-mokymus-sudaro-1-ak-valKai vis daugiau aplinkinių tampa susirūpinę kiekvienu į burną dedamu kąsniu, kyla pagunda ir pačiam pasekti jų pavyzdžiu. Bet kur yra riba, kai sveikas gyvenimo būdas tampa rimtu sutrikimu?

Manote, kad gyvenate gana sveikai. Brokoliai jūsų šaldytuve užima daugiau vietos nei kolos skardinės, lašiša jums skanesnė už rūkytą dešrą, užkandžiui renkatės riešutus, o valgydamas pusrytinius blynelius susilaikote nuo džemo. Jei taip manote, porą savaitgalių rimčiau panaršykite internete ir paaiškės, kad iki šiol nesupratote nieko: pasirodo, brokoliai turi būti ekologiški, lašišos nusipelno dėmesio tik tada, kai sužvejojamos Atlanto vandenyse, riešutai yra sunkiai virškinami, o didžiausia civilizacijos rykštė nuo pat tų laikų, kai išlindome iš urvų, yra balti miltai.
Turbūt nereikia nė sakyti – susirūpinimas sveika mityba išgyvena aukso amžių. Jei anksčiau pažadas nevalgyti po 18 valandos daug kam buvo iššūkis, šiuo metu toks pasiekimas atrodo daugiau nei kuklus, ypač tokiame kontekste, kur ant pjedestalo keliami desertai be cukraus, cukinijos meistriškai apsimeta esančios makaronais, o sveika gyvensena jau spėjusi tapti ir mada, ir ritualu, ir religija.
Jei apsidairysime aplink, nereikės daug laiko suvokti, kad tai tiesa: žmonės iš tiesų praleidžia daugybę laiko, ieškodami tinkamų sveikų produktų, planuodami, ką šiandien valgys, ruošdami maistą, o paskui aktyviai ieškodami režimo, kuris būtų dar švaresnis, dar grynesnis ir dar tiesiau vestų į puikią savijautą.

Kraštutinumai
Nenumoti ranka į maisto kokybę – sveikintinas dalykas. Vis dėlto svarbu žinoti, kada išsitrina riba tarp kruopštaus maisto atsirinkimo ir perdėto susirūpinimo savo mityba.
Ortoreksija – terminas, prieš kelis dešimtmečius pirmą kartą paminėtas fizioterapeuto Steveno Bratmano, o šiuo metu vartojamas vis dažniau. Graikiškai ortho reiškia „teisingas“, rexia – „apetitas“ arba, jei tiksliau, „noras“, „troškimas“. Ortoreksija – tai sutrikimas, kai asmenį visiškai užvaldo noras maitintis ir gyventi sveikai. Toks žmogus greičiausiai nekreips daug dėmesio į kalorijų skaičių (kitaip nei anoreksijos ar bulimijos atveju), tačiau praleis pernelyg daug laiko mąstydamas apie savo maisto sudėtį ir stengsis iki smulkmenų išnagrinėti kiekvieną kąsnį, dedamą į burną. Be to, tikėtina, kad jis aktyviai sportuos, siekdamas kūną ištobulinti iki galimybių ribos.
Nors šiuo metu atkakliai siekiama įtraukti ortoreksiją į oficialių valgymo sutrikimų sąrašą, iki to dar reikia nueiti ilgą kelią. Dauguma šaltinių vis dar remiasi individualiais klinikiniais atvejais, trūksta apibendrinamųjų tyrimų, o tai komplikuoja ir diagnozę, ir gydymą.

Straipsnio tęsinį skaitykite naujame “Psichologija Tau” numeryje!
http://www.psichologijatau.lt

lapkričio 16, 2016 at 8:34 am Parašykite komentarą

Garso terapija, galinti sumažinti kraujospūdį bei palengvinti migreną

Nauja garso terapija, neseniai pristatyta Amerikos širdies asociacijos (The American Heart Association) susirinkime, galėtų sumažinti kraujo spaudimą ir palengvinti migrenos simptomus, – rašo upi.com.

Taikant garso terapiją specialūs jutikliai, uždėti ant skalpo, įvertina smegenų aktyvumą, kuris vėliau paverčiamas girdimais tonais. Pastarieji per kelias milisekundes ausimis reflektuojami atgal į smegenis.

„Smegenims tenka klausytis melodijos, kurią jos pačios groja – tai lyg akustinis veidrodis. Taip kažkokiu būdu smegenys „perkraunamos“ tarsi kompiuteris“, – aiškino tyrimo autorius neurologijos profesorius gydytojas Charles Tegeler iš Wake Forest medicinos fakulteto (Wake Forest School of Medicine in Winston-Salem, N.C.).

Tyrime dalyvavo 10 vyrų ir moterų. Po 18 procedūrų, atliktų per 10 dienų, jų kraujospūdis reikšmingai sumažėjo: nuo buvusio aukščiausio 152 mm Hg sistolinio kraujo spaudimo nukrito iki 136 mmHg, o diastolinis kraujo spaudimas sumažėjo nuo 97 mm Hg iki 81 mm Hg. Pagal JAV nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto (The U.S. National Heart, Lung, and Blood Institute) teiginius, normalus kraujo spaudimas yra 120/80 mm Hg ar žemesnis.

„Tai nėra medikamentas ir techniškai neatliekama jokios invazijos į organizmą. Jeigu įmanoma atlikus tokią procedūrą pasiekti kraujospūdžio sumažėjimo, tai verta dėmesio“, – sakė prof. R.Townsend, Amerikos širdies asociacijos (The American Heart Association) 2016 m. išrinktas metų gydytoju.

Vykdant kitą studiją, tirti 52 suaugusieji, kenčiantys nuo migrenos. Jiems vidutiniškai per 9 dienas buvo atlikta 16 procedūrų. Po terapijos taikymo prabėgus dviem savaitėms, pacientai teigė pagerėjus savijautą (sumažėjo nemigos, nuotaikų kaitos ir galvos skausmų epizodų).

Terapija apibūdinama kaip didelės skiriamosios gebos, santykinis, rezonansu pagrįstas elektroencefalinis atspindėjimas (ang.santr. HIRREM). Iš viso terapija buvo išbandyta su 400 žmonių keliose studijose. Anksčiau gauti rezultatai parodė, kad ji gali padėti kovoti su nemiga, depresija, streso sukeliamu nuovargiu. Taip pat tiriamas jos efektyvumas gydant potrauminio streso sindromą ir trauminius smegenų pažeidimus. Šiuo metu suplanuoti didesni klinikiniai tyrimai, siekiant patvirtinti HIRREM veiksmingumą mažinant kraujospūdį bei gydant migreną.

„Autonominė nervų sistema vaidina svarbų vaidmenį kraujospūdžio reguliavime. Ji turi dvi šakas, papildančias viena kitą: simpatinę nervų sistemą, kuri žinoma dėl nervinio – hormoninio atsako, dar kitaip vadinamo „kovok ar bėk“, vykstančio streso metu, ir parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už „ilsėjimąsi ir virškinimą“, kuris vyksta kūnui atsipalaidavus. Taikant HIRREM įjungiama visa autonominė nervų sistema“, – paaiškino vienas tyrėjų.

Procedūros trukmė nėra griežtai apibrėžta, ji galėtų trukti apie 90 minučių. Pacientas neturi aktyviai dalyvauti terapijoje, jos metu gali skaityti knygą, spręsti galvosūkius ar tiesiog snausti. Tuo ji pranašesnė už daugelį kitų gydymo būdų.

Parengė vlmedicina.lt

lapkričio 15, 2016 at 9:36 am Parašykite komentarą

Tyrimas: kas geriausiai padeda pailsėti

Didelį tyrimą apie tai, kas geriausiai padeda žmonėms pailsėti atliko Daramo universiteto mokslininkai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 18 tūkst.žmonių iš 134 šalių. Tyrime dalyvavusių respondentų atsakymai rodo, kad norint gerai pailsėti jiems reikia 5 – 6 val. poilsio.

Veiklos geriausia padedančios pailsėti – tai skaitymas, buvimas gamtoje, laiko leidimas vienumoje, muzikos klausymasis, nieko neveikimas. Susitikimai su draugais ar laiko leidimas su šeima atsidūrė 12 vietoje. Ir ekstravertai, ir intravertai ilsėdamiesi pirmenybę teikė veikloms, kurias galima atlikti vienumoje. Mokslininkų teigimu, būdami vieni mes geriau pailsime, nes sutelkiame dėmesį į savo savijautą, kūną.

Daugiau: http://www.psichologijatau.lt

lapkričio 14, 2016 at 8:27 am Parašykite komentarą

Savimotyvacija darbe (ne kiekvienam, bet labai valingam žmogui).

Man efektyviausias savimotyvacijos metodas – darbui motyvuotis darbu. Nesigilinti į savo pasipriešinimą, o tiesiog imtis to darbo, kurį reikia atlikti. Sau griežtai įsakant: ,,Privalau tai atlikti tiesiog dabar ir maksimaliai kokybiškai“. Ypatingai ugdantis valią metodas. Sakysit, bet juk sunku prisiversti. Puikiai žinau. O kas sakė, kad viskas turi vykti lengvai? Tačiau tereikia tik pradėti dirbti, o tada įkvėpimas jau savaime ateina (smagratį tik pradžioj sunku išjudinti, o išjudinus, jis jau savaime sukasi). Pradėjus darbą, kils noras jį pabaigti.
Į klausimą, kaip save motyvuoti veiklai, galima atsakyti: reikia įžvelgti, kodėl ta veikla man svarbi, t.y. atsakyti į klausimą: ,,Kodėl aš tai darau?“
Teisingai pasirinktas savimotyvacijos būdas ne tik padeda susidomėti darbu, jis padeda pačiam kontroliuoti situaciją ir tikslingai judėti į priekį link naujų iššūkių. Taigi, linkiu patiems kontroliuoti savo veiklą, prisiimti didelius iššūkius ir smagiai bei džiaugsmingai darbuotis.

https://pokyciudinamika.lt/

minimiam-food-photography-pierre-javelle-akiko-ida-5

lapkričio 7, 2016 at 6:17 am Parašykite komentarą

Atlaidumas tarsi ištrina neigiamas streso pasekmes

Ar esate atlaidūs? O gal visas nuoskaudas laikote viduje? Nuo to, kurį atsakymą pasirinksite, priklauso jūsų gerovė ateityje.

Mokslininkė L. Toussaint palygino atlaidžių ir neatlaidžių žmonių tyrimo rezultatus, siekdama išsiaiškinti, kokią įtaką stresas turi psichinei sveikatai. Apklausos dalyviai turėjo užpildyti klausimynus, vertinančius jų polinkį atleisti, gyvenime patirto streso lygį ir jų psichinę bei fizinę sveikatą. Mokslininkus nenustebino tai, kad daugiau streso patyrę asmenys išsiskyrė prastesne fizine ir psichine sveikata. Tačiau pastebima įdomi išimtis – kuo asmuo atlaidesnis sau ir kitiems, tuo streso poveikis mažesnis. Kitaip tariant, atlaidumas tarsi ištrina neigiamas streso pasekmes ir pagerina psichinę sveikatą. Tai gera žinia, nes atlaidumo galima išmokti.

Daugiau: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25139892

spalio 27, 2016 at 9:08 am Parašykite komentarą

Knygos ilgina gyvenimą

Kaip rodo naujausias tyrimas, knygų skaitymas gali pridėti net dvejus papildomus gyvenimo metus.
Becca R. Levy su kolegomis analizavo 12 metų trukusio tyrimo duomenis. Jame dalyvavo daugiau nei 3,6 tūkst. 50 metų ir vyresnių asmenų. Nusatytas įdomus ryšys – kuo daugiau žmogus skaitydavo knygų, tuo ilgiau gyvendavo. Apskaičiuota, kad asmenys, kurie per savaitę skaitymui skirdavo 3,5 valandos, turėjo17 proc. mažesnę tikimybę numirti per ateinančius 12 mertų, o daugiau nei 3,5 valanados skaitę senjorai – net 23 procentais. Knygų mėgėjai išgyvendavo vidutiniškai 2 metais ilgiau nei neskaitantys asmenys. Mokslininkai spėja, kad skaitymas teigia veikia mūsų smegenis, todėl ir gyvenimo trukmė ilgėja.

Daugiau: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0277953616303689

P.S. Rekomenduojame skaityti Daivos Širkaitės parengtą leidininį „Knygos pagal receptą

s

spalio 20, 2016 at 9:10 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. vasario mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Sau    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728  

Statistika

  • 65,826