Posts filed under ‘Įdomybių skiltis’

Kovo 16 d. – knygnešio diena

dreamstimefree_2699290

Lietuvos istorijoje ir kultūroje knygnešio sąvoka neatsiejama nuo spaudos draudimo laikotarpio (1864-1904 m.). 1863-1864 m. prasidėjusi rusinimo politika turėjo priartinti lietuvius prie rusų tautos, kalbos, o pats parankiausias tam būdas – atimti iš žmonių gimtąją kalbą. Juk būtent per kalbą, per jos esmines funkcijas, suvokiame save kaip tam tikros kultūros neatsiejamą dalį. Kalba ne tik įgalina plėtoti kultūrą, kurti, bendrauti, bet ji žmonių gyvenimo būdo, vertybių bei mąstymo atspindys. Argi galima viso to atsisakyti? Atsisakyti savęs.

Akivaizdu, kad ne. Knygnešiai slapta spausdino ir gabeno leidinius lietuvių kalba. Knygnešys šiandien suvokiamas kaip mokslo, žinių nešėjas, kultūros puoselėtojas, gebėjęs daryti tai, kas jam atrodė teisinga, nors nelegalu. Jis maištininkas!

Šiandien turime išsaugotą savo kalbą. Galime skaityti ne tik sava, bet ir užsienio kalba. Kasmet Lietuvoje sulaukiame „Knygų mugės“, kurios metu galime ne tik nusipirkti knygų, bet susipažinti, pabendrauti su jas rašančiais žmonėmis, dalyvauti renginiuose. Ir kartais dar dingteli mintis, o ką mes žinome apie knygą? Ne tik lietuvišką, bet pačią knygą kaip daiktą ar reiškinį?

Šiek tiek įdomesnių faktų apie knygas, tas „mažas“ knygnešių mūzas:

  • Pasak „Business insider“ brangiausiai (už 30,8 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) kada nors parduota knyga – Leonardo da Vinčio „Lesterio kodeksas“ („Codex Leicester“), o ją įsigijo Billas Gatesas.
  • Bibliosmia – tai terminas apibūdinantis patiriamą malonumą užuodžiant senų knygų kvapą.
  • Pirmoji spausdinimo mašinėle parašyta knyga – Marko Twaino „Tomo Sojerio nuotykiai“.
  • 26-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Teodoras Ruzveltas kasdien perskaitydavo po vieną knygą.
  • Islandai – žmonės daugiausiai skaitantys knygas. Galbūt tai sąlygota klimato, o galbūt jie tiesiog labai mėgsta knygas.
  • Knyga „Alisa stebuklų šalyje“ apie tikrą 10-ies metų mergaitę Alisą Liddell (Alice Liddell), kurios šeima ir knygos autorius Lewis Carroll buvo artimi draugai.
  • Dramaturgas Joe Orton 1962 m. buvo suimtas dėl bibliotekos knygų niekinimo (paveiksliukų piešimo).
  • Jungtinių Amerikos Valstijų žurnalistė, rašytoja Joan Didion miegodavo tame pačiame kambaryje, kuriame buvo kuriama knyga, tam, kad jaustųsi jai artimesnė.
  • Pati mažiausia knyga Velso Nacionalinėje bibliotekoje – „Old King Cole“, kurios dydis 1mm x 1mm. Puslapiai gali būti verčiami tik su adata.
  • Japonų kalboje yra specialus žodis „tsundoku“, kuris apibūdina intensyvų knygų pirkimą, nors jos niekada nebūna skaitomos.
  • Inkunabulas – pirmasis knygos sąvokos atitikmuo. Inkunabulas – tai knyga, išspausdinta iki 1501 metų.
  • Jungtinėje Karalystėje knygų pirkimui kasmet išleidžiama 2,2 mlrd. svarų.
  • Bukinistas – senų, vartotų knygų pardavėjas.
  • Seniausias literatūros kūrinys – Gilgamešo epas. Epas užrašytas ant dvylikos molio lentelių, kadangi tuo metu mums įprasto formato knygos dar neegzistavo.
  • Pirmoji išspausdinta knyga – Gutenbergo Biblija (1453 m.). Ją išspausdino spaudos preso išradėjas Johanas Gutenbergas.
  • 2017 metų duomenimis, pasaulyje išspausdinta 134 399 411 knygų, kasmet išleidžiama apie 755 755 naujų knygų.

Faktai apie mūzas surinkti iš:

 

 

Parengė:
Simona Ivaškevičienė

 

Reklama

kovo 16, 2018 at 6:40 am Parašykite komentarą

Kodėl perskaityta knyga atmintyje neužsibūna?

food-3121970_1920

Internetiniame žurnale „The Morning News“ skelbtame straipsnyje pavadinimu „Skaitymo bulimija“ apžvalgininkė Nikkitha Bakshani analizuoja šių statistinių duomenų reikšmę. „Žodis skaitymas turi niuansų, – rašo ji. – Dažniausiai skaitymas reiškia skaitymą kaip vartojimą – kuomet skaitome, ypač internete, tiesiog norėdami „prisikimšti“ informacijos. Ši informacija neturi šansų tapti žinojimu, nebent gerai „priliptų“.

„Tai momentinė pramoga, po kurios norisi kitos, – sako J. Horvathas. – Žmogus iš tiesų tai daro ne tam, kad ką nors sužinotų, o tam, kad patirtų tą pojūtį, kuris juntamas kažką sužinojus.“

Horvatho teigimu, kuo labiau stengiamasi atkurti prisiminimus, tuo jie darosi stipresni. Jei knyga perskaitoma vienu atsikvėpimu, pavyzdžiui, per tą laiką, kol skrendama lėktuvu, informacija nugula tik į darbinę atmintį. „Prie jos praktiškai negrįžtama“, – sako jis.

Kai skaitydami galvojame, kad tekstą suvokiame sklandžiai, dažnai klystame, teigia prof. F. Sana. Pasak jos, informaciją gauname, ją suprantame, ir mums atrodo, kad ji tvarkingai sugula į mūsų smegenų lentynėles. „Tačiau iš tikrųjų, neįdedant pastangų, nesikoncentruojant ir nepasitelkiant tam tikrų geriau įsiminti padedančių strategijų, ta informacija neišlieka“, – sako ji.

Daugiau: http://psichika.eu/blog/kodel-perskaityta-knyga-atmintyje-neuzsibuna/

kovo 14, 2018 at 10:39 am Parašykite komentarą

Šypsena (:

miniature_photography_photos_01

Šypsena – tai laimė, kurią surasi po savo nosimi.

                                                                               Tom Wilson

lapkričio 28, 2016 at 9:44 am Parašykite komentarą

Žalingas įprotis – sveika gyvensena

sveika-gyvensena-mokymus-sudaro-1-ak-valKai vis daugiau aplinkinių tampa susirūpinę kiekvienu į burną dedamu kąsniu, kyla pagunda ir pačiam pasekti jų pavyzdžiu. Bet kur yra riba, kai sveikas gyvenimo būdas tampa rimtu sutrikimu?

Manote, kad gyvenate gana sveikai. Brokoliai jūsų šaldytuve užima daugiau vietos nei kolos skardinės, lašiša jums skanesnė už rūkytą dešrą, užkandžiui renkatės riešutus, o valgydamas pusrytinius blynelius susilaikote nuo džemo. Jei taip manote, porą savaitgalių rimčiau panaršykite internete ir paaiškės, kad iki šiol nesupratote nieko: pasirodo, brokoliai turi būti ekologiški, lašišos nusipelno dėmesio tik tada, kai sužvejojamos Atlanto vandenyse, riešutai yra sunkiai virškinami, o didžiausia civilizacijos rykštė nuo pat tų laikų, kai išlindome iš urvų, yra balti miltai.
Turbūt nereikia nė sakyti – susirūpinimas sveika mityba išgyvena aukso amžių. Jei anksčiau pažadas nevalgyti po 18 valandos daug kam buvo iššūkis, šiuo metu toks pasiekimas atrodo daugiau nei kuklus, ypač tokiame kontekste, kur ant pjedestalo keliami desertai be cukraus, cukinijos meistriškai apsimeta esančios makaronais, o sveika gyvensena jau spėjusi tapti ir mada, ir ritualu, ir religija.
Jei apsidairysime aplink, nereikės daug laiko suvokti, kad tai tiesa: žmonės iš tiesų praleidžia daugybę laiko, ieškodami tinkamų sveikų produktų, planuodami, ką šiandien valgys, ruošdami maistą, o paskui aktyviai ieškodami režimo, kuris būtų dar švaresnis, dar grynesnis ir dar tiesiau vestų į puikią savijautą.

Kraštutinumai
Nenumoti ranka į maisto kokybę – sveikintinas dalykas. Vis dėlto svarbu žinoti, kada išsitrina riba tarp kruopštaus maisto atsirinkimo ir perdėto susirūpinimo savo mityba.
Ortoreksija – terminas, prieš kelis dešimtmečius pirmą kartą paminėtas fizioterapeuto Steveno Bratmano, o šiuo metu vartojamas vis dažniau. Graikiškai ortho reiškia „teisingas“, rexia – „apetitas“ arba, jei tiksliau, „noras“, „troškimas“. Ortoreksija – tai sutrikimas, kai asmenį visiškai užvaldo noras maitintis ir gyventi sveikai. Toks žmogus greičiausiai nekreips daug dėmesio į kalorijų skaičių (kitaip nei anoreksijos ar bulimijos atveju), tačiau praleis pernelyg daug laiko mąstydamas apie savo maisto sudėtį ir stengsis iki smulkmenų išnagrinėti kiekvieną kąsnį, dedamą į burną. Be to, tikėtina, kad jis aktyviai sportuos, siekdamas kūną ištobulinti iki galimybių ribos.
Nors šiuo metu atkakliai siekiama įtraukti ortoreksiją į oficialių valgymo sutrikimų sąrašą, iki to dar reikia nueiti ilgą kelią. Dauguma šaltinių vis dar remiasi individualiais klinikiniais atvejais, trūksta apibendrinamųjų tyrimų, o tai komplikuoja ir diagnozę, ir gydymą.

Straipsnio tęsinį skaitykite naujame “Psichologija Tau” numeryje!
http://www.psichologijatau.lt

lapkričio 16, 2016 at 8:34 am Parašykite komentarą

Garso terapija, galinti sumažinti kraujospūdį bei palengvinti migreną

Nauja garso terapija, neseniai pristatyta Amerikos širdies asociacijos (The American Heart Association) susirinkime, galėtų sumažinti kraujo spaudimą ir palengvinti migrenos simptomus, – rašo upi.com.

Taikant garso terapiją specialūs jutikliai, uždėti ant skalpo, įvertina smegenų aktyvumą, kuris vėliau paverčiamas girdimais tonais. Pastarieji per kelias milisekundes ausimis reflektuojami atgal į smegenis.

„Smegenims tenka klausytis melodijos, kurią jos pačios groja – tai lyg akustinis veidrodis. Taip kažkokiu būdu smegenys „perkraunamos“ tarsi kompiuteris“, – aiškino tyrimo autorius neurologijos profesorius gydytojas Charles Tegeler iš Wake Forest medicinos fakulteto (Wake Forest School of Medicine in Winston-Salem, N.C.).

Tyrime dalyvavo 10 vyrų ir moterų. Po 18 procedūrų, atliktų per 10 dienų, jų kraujospūdis reikšmingai sumažėjo: nuo buvusio aukščiausio 152 mm Hg sistolinio kraujo spaudimo nukrito iki 136 mmHg, o diastolinis kraujo spaudimas sumažėjo nuo 97 mm Hg iki 81 mm Hg. Pagal JAV nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto (The U.S. National Heart, Lung, and Blood Institute) teiginius, normalus kraujo spaudimas yra 120/80 mm Hg ar žemesnis.

„Tai nėra medikamentas ir techniškai neatliekama jokios invazijos į organizmą. Jeigu įmanoma atlikus tokią procedūrą pasiekti kraujospūdžio sumažėjimo, tai verta dėmesio“, – sakė prof. R.Townsend, Amerikos širdies asociacijos (The American Heart Association) 2016 m. išrinktas metų gydytoju.

Vykdant kitą studiją, tirti 52 suaugusieji, kenčiantys nuo migrenos. Jiems vidutiniškai per 9 dienas buvo atlikta 16 procedūrų. Po terapijos taikymo prabėgus dviem savaitėms, pacientai teigė pagerėjus savijautą (sumažėjo nemigos, nuotaikų kaitos ir galvos skausmų epizodų).

Terapija apibūdinama kaip didelės skiriamosios gebos, santykinis, rezonansu pagrįstas elektroencefalinis atspindėjimas (ang.santr. HIRREM). Iš viso terapija buvo išbandyta su 400 žmonių keliose studijose. Anksčiau gauti rezultatai parodė, kad ji gali padėti kovoti su nemiga, depresija, streso sukeliamu nuovargiu. Taip pat tiriamas jos efektyvumas gydant potrauminio streso sindromą ir trauminius smegenų pažeidimus. Šiuo metu suplanuoti didesni klinikiniai tyrimai, siekiant patvirtinti HIRREM veiksmingumą mažinant kraujospūdį bei gydant migreną.

„Autonominė nervų sistema vaidina svarbų vaidmenį kraujospūdžio reguliavime. Ji turi dvi šakas, papildančias viena kitą: simpatinę nervų sistemą, kuri žinoma dėl nervinio – hormoninio atsako, dar kitaip vadinamo „kovok ar bėk“, vykstančio streso metu, ir parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už „ilsėjimąsi ir virškinimą“, kuris vyksta kūnui atsipalaidavus. Taikant HIRREM įjungiama visa autonominė nervų sistema“, – paaiškino vienas tyrėjų.

Procedūros trukmė nėra griežtai apibrėžta, ji galėtų trukti apie 90 minučių. Pacientas neturi aktyviai dalyvauti terapijoje, jos metu gali skaityti knygą, spręsti galvosūkius ar tiesiog snausti. Tuo ji pranašesnė už daugelį kitų gydymo būdų.

Parengė vlmedicina.lt

lapkričio 15, 2016 at 9:36 am Parašykite komentarą

Tyrimas: kas geriausiai padeda pailsėti

Didelį tyrimą apie tai, kas geriausiai padeda žmonėms pailsėti atliko Daramo universiteto mokslininkai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 18 tūkst.žmonių iš 134 šalių. Tyrime dalyvavusių respondentų atsakymai rodo, kad norint gerai pailsėti jiems reikia 5 – 6 val. poilsio.

Veiklos geriausia padedančios pailsėti – tai skaitymas, buvimas gamtoje, laiko leidimas vienumoje, muzikos klausymasis, nieko neveikimas. Susitikimai su draugais ar laiko leidimas su šeima atsidūrė 12 vietoje. Ir ekstravertai, ir intravertai ilsėdamiesi pirmenybę teikė veikloms, kurias galima atlikti vienumoje. Mokslininkų teigimu, būdami vieni mes geriau pailsime, nes sutelkiame dėmesį į savo savijautą, kūną.

Daugiau: http://www.psichologijatau.lt

lapkričio 14, 2016 at 8:27 am Parašykite komentarą

Savimotyvacija darbe (ne kiekvienam, bet labai valingam žmogui).

Man efektyviausias savimotyvacijos metodas – darbui motyvuotis darbu. Nesigilinti į savo pasipriešinimą, o tiesiog imtis to darbo, kurį reikia atlikti. Sau griežtai įsakant: ,,Privalau tai atlikti tiesiog dabar ir maksimaliai kokybiškai“. Ypatingai ugdantis valią metodas. Sakysit, bet juk sunku prisiversti. Puikiai žinau. O kas sakė, kad viskas turi vykti lengvai? Tačiau tereikia tik pradėti dirbti, o tada įkvėpimas jau savaime ateina (smagratį tik pradžioj sunku išjudinti, o išjudinus, jis jau savaime sukasi). Pradėjus darbą, kils noras jį pabaigti.
Į klausimą, kaip save motyvuoti veiklai, galima atsakyti: reikia įžvelgti, kodėl ta veikla man svarbi, t.y. atsakyti į klausimą: ,,Kodėl aš tai darau?“
Teisingai pasirinktas savimotyvacijos būdas ne tik padeda susidomėti darbu, jis padeda pačiam kontroliuoti situaciją ir tikslingai judėti į priekį link naujų iššūkių. Taigi, linkiu patiems kontroliuoti savo veiklą, prisiimti didelius iššūkius ir smagiai bei džiaugsmingai darbuotis.

https://pokyciudinamika.lt/

minimiam-food-photography-pierre-javelle-akiko-ida-5

lapkričio 7, 2016 at 6:17 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Statistika

  • 72 264