Posts filed under ‘Įdomybių skiltis’

Profesoriaus, habil. dr. G. Česnio 80-ties metų sukaktį minint

Šių metų balandžio 23-iąją profesoriui, habilituotam biomedicinos mokslų daktarui, gydytojui anatomui, antropologui Gintautui J. Česniui būtų sukakę 80. Profesorius buvo įdomi, plataus akiračio, didelės erudicijos asmenybė, kurią kolegos, studentai itin vertino ir gerbė, todėl, net ir išėjęs Anapilin, iki šiol yra šviesiai jų prisimenamas.

Česnys didelę savo gyvenimo dalį paskyrė medicinai. Baigęs Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojęs į Vilniaus universitetą, jis iš karto pasuko mediko keliu. Po studijų savo gyvenimą daugiausia siejo su Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra, išbandė joje visas pareigas – nuo asistento, docento, mokslo ir studijų organizatoriaus iki profesoriaus ir katedros vedėjo. Per tą laiką mokslininkas stažavosi Maskvos ir Prahos universitetuose. 1989–2000 m. dirbo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, aktyviai dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos ir mokslo tarybos veiklose, buvo ir Nacionalinės sveikatos tarybos narys.

Profesoriaus interesai neapsiribojo vien medicina ir moksline veikla. Dirbdamas keliose srityse, kiekvienoje jų paliko vertingų darbų ir atradimų. Jo bibliografinis palikimas – aštuonios knygos, dvi monografijos, 300 mokslinių straipsnių, daugybė mokslo populiarinimo darbų, kurie iki šiol cituojami. Jam nesvetima buvo ir aktyvi visuomeninė veikla, kultūra, menas. Rūpinosi Vinco Kudirkos atminimo įamžinimu ir paveldu. Apie save gydytojas juokais yra sakęs: „Baigiau mediciną, bet tapau antropologu – žymiausiu istoriku tarp medikų ir žinomiausiu mediku tarp istorikų bei archeologų“. Sykiu prisipažino, kad buvo linkęs ir į teatrą bei muziką, studijų metais dainavo. Mokslininkas buvo ir vienas lietuvių etninės antropologijos kūrėjų, vykdė Lietuvos praeities gyventojų bioantropologinius tyrimus, už kuriuos 1989 m. apdovanotas valstybine premija. O 2005 m. už pagalbą identifikuojant Estijos prezidento Konstantino Petso palaikus jam įteiktas Estijos valstybinis apdovanojimas – ordinas „Terra Mariana“. G. Česnys mirė 2009 m. rugsėjo 28 dieną. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

Daugiau informacijos apie šį gydytoją galite rasti knygoje Tarnauta mokslui ir gimtajam kraštui: mediką antropologą, profesorių Gintautą Česnį prisimenant.

Bei Lietuvos medicinos bibliotekos parengtoje bibliografijos rodyklėje.

 

 

23 balandžio, 2020 at 1:32 pm Parašykite komentarą

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena, skirta slaugytojams ir akušeriams

Balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena. Jos minėjimą nuo 1950 metų inicijuoja Šveicarijoje įsikūrusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į sveikatą, skatinant imtis bendrų veiksmų  sveikatos apsaugos problemoms spręsti, užtikrinti sveikatos informacijos ir paslaugų prieinamumą. Kasmet pasirenkama vis kita aktuali sveikatos tema. PSO, prisimindama legendinę anglų medicinos seserį, slaugytojo profesijos pradininkę Florenciją Naitingeil, 2020-uosius paskelbė slaugytojų ir akušerių metais. Slaugos sektoriuje dirbančių specialistų trūkumas kelia susirūpinimą, todėl šiemet siekiama skirti jiems daugiau dėmesio, populiarinant šią specialybę, keliant jos prestižą, skatinant dirbančiuosius ir suteikiant jiems palankesnes darbo sąlygas. Tad ir 2020-ųjų Pasaulinės sveikatos dienos šūkis – skatinimas įvertinti juos ir padėkoti: „Slaugytojai ir akušeriai padeda mums gyventi laimingesniame, sveikesniame pasaulyje. Skirkite jiems minutę pasakyti „ Ačiū“.

Nors slaugytojų veikla neretai vis dar nepelnytai nuvertinama, tačiau per pastaruosius keliasdešimt metų stipriai pasikeitė tiek požiūris į ją, tiek jos praktika: per šį laiką savanoriška neformali veikla tapo inovatyvia, kryptinga, nuoseklia ir sisteminga mokslo žiniomis pagrįsta profesija. Dabartiniai slaugytojai – savarankiški, išsilavinę specialistai, kuriems nuolat tenka kelti savo kompetenciją ir organizacinius gebėjimus ne tik klinikinės slaugos, bet ir psichologijos, socialinių mokslų srityse. Koronaviruso pandemijos metu didelis slaugos specialistų poreikis ir įtemptas jų darbas tampa įrodymu, kokį svarbų vaidmenį jie atlieka, saugodami pacientų sveikatą. PSO ragina pasaulio lyderius ir visuomenę atkreipti dėmesį į jų darbą ypač šiuo itin sudėtingu metu. Slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai atsiduria kovos su COVID-19 pandemija priešakyje – užtikrindami pagarbų elgesį, teikia aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, deda visas pastangas, jog bendruomeniškai išsklaidytų kylančias baimes ir išspręstų neaiškumus, prireikus, renka duomenis klinikiniams tyrimams.

Šiais slaugytojų ir akušerių metais Pasauline sveikatos diena siekiama pabrėžti probleminę slaugos būklę ir imtis visų reikiamų priemonių, padėsiančių užtikrinti šios srities darbuotojų gerovę. Šios pastangos  gyvybiškai svarbios, jei iš tiesų norime įvykdyti nacionalinės ir pasaulinės sveikatos politikos tikslus, susijusius su visuotine sveikatos apsauga, motinos ir vaiko sveikata, infekcinėmis ir lėtinėmis neužkrečiamomis ligomis, įskaitant psichikos sutrikimus, taip pat su pasirengimu ekstremalioms situacijoms ir reikiamu reagavimu į jas bei pacientų saugumą. Išanalizavę pastarojo meto slaugos politiką, gerąją patirtį bei probleminius atvejus, PSO ir jos partneriai, parengė  seriją rekomendacijų, siūlančių priemones slaugos ir akušerių darbui pagerinti. Prisidedame prie šios jų labai reikalingos iniciatyvos, kviesdami padėkoti slaugytojams ir akušeriams bei tardami nuoširdų AČIŪ už jų sunkų ir pasiaukojantį darbą.

Parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos medžiagą. Daugiau naudingos informacijos galite rasti šiuose šaltiniuose:

Lietuvos slaugos specialistų asociacijos svetainė: https://www.lsso.lt/
Lietuvos akušerių sąjungos svetainė:  https://akuseriusajunga.com/
Lietuvos akušerių asociacijos svetainė:  https://www.akuseriuasociacija.eu/
Knyga „Lietuvos slaugos istorija 1918–2018“: lmbtau/docs/knyga_lietuvos_slaugos_istorija

Chirurgas Jonas Stanaitis su žmona ir kolegėmis,  Stanaičių šeimos archyvo nuotrauka

7 balandžio, 2020 at 2:02 pm Parašykite komentarą

Kovo 16 d. – knygnešio diena

dreamstimefree_2699290

Lietuvos istorijoje ir kultūroje knygnešio sąvoka neatsiejama nuo spaudos draudimo laikotarpio (1864-1904 m.). 1863-1864 m. prasidėjusi rusinimo politika turėjo priartinti lietuvius prie rusų tautos, kalbos, o pats parankiausias tam būdas – atimti iš žmonių gimtąją kalbą. Juk būtent per kalbą, per jos esmines funkcijas, suvokiame save kaip tam tikros kultūros neatsiejamą dalį. Kalba ne tik įgalina plėtoti kultūrą, kurti, bendrauti, bet ji žmonių gyvenimo būdo, vertybių bei mąstymo atspindys. Argi galima viso to atsisakyti? Atsisakyti savęs.

Akivaizdu, kad ne. Knygnešiai slapta spausdino ir gabeno leidinius lietuvių kalba. Knygnešys šiandien suvokiamas kaip mokslo, žinių nešėjas, kultūros puoselėtojas, gebėjęs daryti tai, kas jam atrodė teisinga, nors nelegalu. Jis maištininkas!

Šiandien turime išsaugotą savo kalbą. Galime skaityti ne tik sava, bet ir užsienio kalba. Kasmet Lietuvoje sulaukiame „Knygų mugės“, kurios metu galime ne tik nusipirkti knygų, bet susipažinti, pabendrauti su jas rašančiais žmonėmis, dalyvauti renginiuose. Ir kartais dar dingteli mintis, o ką mes žinome apie knygą? Ne tik lietuvišką, bet pačią knygą kaip daiktą ar reiškinį?

Šiek tiek įdomesnių faktų apie knygas, tas „mažas“ knygnešių mūzas:

  • Pasak „Business insider“ brangiausiai (už 30,8 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) kada nors parduota knyga – Leonardo da Vinčio „Lesterio kodeksas“ („Codex Leicester“), o ją įsigijo Billas Gatesas.
  • Bibliosmia – tai terminas apibūdinantis patiriamą malonumą užuodžiant senų knygų kvapą.
  • Pirmoji spausdinimo mašinėle parašyta knyga – Marko Twaino „Tomo Sojerio nuotykiai“.
  • 26-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Teodoras Ruzveltas kasdien perskaitydavo po vieną knygą.
  • Islandai – žmonės daugiausiai skaitantys knygas. Galbūt tai sąlygota klimato, o galbūt jie tiesiog labai mėgsta knygas.
  • Knyga „Alisa stebuklų šalyje“ apie tikrą 10-ies metų mergaitę Alisą Liddell (Alice Liddell), kurios šeima ir knygos autorius Lewis Carroll buvo artimi draugai.
  • Dramaturgas Joe Orton 1962 m. buvo suimtas dėl bibliotekos knygų niekinimo (paveiksliukų piešimo).
  • Jungtinių Amerikos Valstijų žurnalistė, rašytoja Joan Didion miegodavo tame pačiame kambaryje, kuriame buvo kuriama knyga, tam, kad jaustųsi jai artimesnė.
  • Pati mažiausia knyga Velso Nacionalinėje bibliotekoje – „Old King Cole“, kurios dydis 1mm x 1mm. Puslapiai gali būti verčiami tik su adata.
  • Japonų kalboje yra specialus žodis „tsundoku“, kuris apibūdina intensyvų knygų pirkimą, nors jos niekada nebūna skaitomos.
  • Inkunabulas – pirmasis knygos sąvokos atitikmuo. Inkunabulas – tai knyga, išspausdinta iki 1501 metų.
  • Jungtinėje Karalystėje knygų pirkimui kasmet išleidžiama 2,2 mlrd. svarų.
  • Bukinistas – senų, vartotų knygų pardavėjas.
  • Seniausias literatūros kūrinys – Gilgamešo epas. Epas užrašytas ant dvylikos molio lentelių, kadangi tuo metu mums įprasto formato knygos dar neegzistavo.
  • Pirmoji išspausdinta knyga – Gutenbergo Biblija (1453 m.). Ją išspausdino spaudos preso išradėjas Johanas Gutenbergas.
  • 2017 metų duomenimis, pasaulyje išspausdinta 134 399 411 knygų, kasmet išleidžiama apie 755 755 naujų knygų.

Faktai apie mūzas surinkti iš:

 

 

Parengė:
Simona Ivaškevičienė

 

16 kovo, 2018 at 6:40 am Parašykite komentarą

Kodėl perskaityta knyga atmintyje neužsibūna?

food-3121970_1920

Internetiniame žurnale „The Morning News“ skelbtame straipsnyje pavadinimu „Skaitymo bulimija“ apžvalgininkė Nikkitha Bakshani analizuoja šių statistinių duomenų reikšmę. „Žodis skaitymas turi niuansų, – rašo ji. – Dažniausiai skaitymas reiškia skaitymą kaip vartojimą – kuomet skaitome, ypač internete, tiesiog norėdami „prisikimšti“ informacijos. Ši informacija neturi šansų tapti žinojimu, nebent gerai „priliptų“.

„Tai momentinė pramoga, po kurios norisi kitos, – sako J. Horvathas. – Žmogus iš tiesų tai daro ne tam, kad ką nors sužinotų, o tam, kad patirtų tą pojūtį, kuris juntamas kažką sužinojus.“

Horvatho teigimu, kuo labiau stengiamasi atkurti prisiminimus, tuo jie darosi stipresni. Jei knyga perskaitoma vienu atsikvėpimu, pavyzdžiui, per tą laiką, kol skrendama lėktuvu, informacija nugula tik į darbinę atmintį. „Prie jos praktiškai negrįžtama“, – sako jis.

Kai skaitydami galvojame, kad tekstą suvokiame sklandžiai, dažnai klystame, teigia prof. F. Sana. Pasak jos, informaciją gauname, ją suprantame, ir mums atrodo, kad ji tvarkingai sugula į mūsų smegenų lentynėles. „Tačiau iš tikrųjų, neįdedant pastangų, nesikoncentruojant ir nepasitelkiant tam tikrų geriau įsiminti padedančių strategijų, ta informacija neišlieka“, – sako ji.

Daugiau: http://psichika.eu/blog/kodel-perskaityta-knyga-atmintyje-neuzsibuna/

14 kovo, 2018 at 10:39 am Parašykite komentarą

Šypsena (:

miniature_photography_photos_01

Šypsena – tai laimė, kurią surasi po savo nosimi.

                                                                               Tom Wilson

28 lapkričio, 2016 at 9:44 am Parašykite komentarą

Žalingas įprotis – sveika gyvensena

sveika-gyvensena-mokymus-sudaro-1-ak-valKai vis daugiau aplinkinių tampa susirūpinę kiekvienu į burną dedamu kąsniu, kyla pagunda ir pačiam pasekti jų pavyzdžiu. Bet kur yra riba, kai sveikas gyvenimo būdas tampa rimtu sutrikimu?

Manote, kad gyvenate gana sveikai. Brokoliai jūsų šaldytuve užima daugiau vietos nei kolos skardinės, lašiša jums skanesnė už rūkytą dešrą, užkandžiui renkatės riešutus, o valgydamas pusrytinius blynelius susilaikote nuo džemo. Jei taip manote, porą savaitgalių rimčiau panaršykite internete ir paaiškės, kad iki šiol nesupratote nieko: pasirodo, brokoliai turi būti ekologiški, lašišos nusipelno dėmesio tik tada, kai sužvejojamos Atlanto vandenyse, riešutai yra sunkiai virškinami, o didžiausia civilizacijos rykštė nuo pat tų laikų, kai išlindome iš urvų, yra balti miltai.
Turbūt nereikia nė sakyti – susirūpinimas sveika mityba išgyvena aukso amžių. Jei anksčiau pažadas nevalgyti po 18 valandos daug kam buvo iššūkis, šiuo metu toks pasiekimas atrodo daugiau nei kuklus, ypač tokiame kontekste, kur ant pjedestalo keliami desertai be cukraus, cukinijos meistriškai apsimeta esančios makaronais, o sveika gyvensena jau spėjusi tapti ir mada, ir ritualu, ir religija.
Jei apsidairysime aplink, nereikės daug laiko suvokti, kad tai tiesa: žmonės iš tiesų praleidžia daugybę laiko, ieškodami tinkamų sveikų produktų, planuodami, ką šiandien valgys, ruošdami maistą, o paskui aktyviai ieškodami režimo, kuris būtų dar švaresnis, dar grynesnis ir dar tiesiau vestų į puikią savijautą.

Kraštutinumai
Nenumoti ranka į maisto kokybę – sveikintinas dalykas. Vis dėlto svarbu žinoti, kada išsitrina riba tarp kruopštaus maisto atsirinkimo ir perdėto susirūpinimo savo mityba.
Ortoreksija – terminas, prieš kelis dešimtmečius pirmą kartą paminėtas fizioterapeuto Steveno Bratmano, o šiuo metu vartojamas vis dažniau. Graikiškai ortho reiškia „teisingas“, rexia – „apetitas“ arba, jei tiksliau, „noras“, „troškimas“. Ortoreksija – tai sutrikimas, kai asmenį visiškai užvaldo noras maitintis ir gyventi sveikai. Toks žmogus greičiausiai nekreips daug dėmesio į kalorijų skaičių (kitaip nei anoreksijos ar bulimijos atveju), tačiau praleis pernelyg daug laiko mąstydamas apie savo maisto sudėtį ir stengsis iki smulkmenų išnagrinėti kiekvieną kąsnį, dedamą į burną. Be to, tikėtina, kad jis aktyviai sportuos, siekdamas kūną ištobulinti iki galimybių ribos.
Nors šiuo metu atkakliai siekiama įtraukti ortoreksiją į oficialių valgymo sutrikimų sąrašą, iki to dar reikia nueiti ilgą kelią. Dauguma šaltinių vis dar remiasi individualiais klinikiniais atvejais, trūksta apibendrinamųjų tyrimų, o tai komplikuoja ir diagnozę, ir gydymą.

Straipsnio tęsinį skaitykite naujame “Psichologija Tau” numeryje!
http://www.psichologijatau.lt

16 lapkričio, 2016 at 8:34 am Parašykite komentarą

Garso terapija, galinti sumažinti kraujospūdį bei palengvinti migreną

Nauja garso terapija, neseniai pristatyta Amerikos širdies asociacijos (The American Heart Association) susirinkime, galėtų sumažinti kraujo spaudimą ir palengvinti migrenos simptomus, – rašo upi.com.

Taikant garso terapiją specialūs jutikliai, uždėti ant skalpo, įvertina smegenų aktyvumą, kuris vėliau paverčiamas girdimais tonais. Pastarieji per kelias milisekundes ausimis reflektuojami atgal į smegenis.

„Smegenims tenka klausytis melodijos, kurią jos pačios groja – tai lyg akustinis veidrodis. Taip kažkokiu būdu smegenys „perkraunamos“ tarsi kompiuteris“, – aiškino tyrimo autorius neurologijos profesorius gydytojas Charles Tegeler iš Wake Forest medicinos fakulteto (Wake Forest School of Medicine in Winston-Salem, N.C.).

Tyrime dalyvavo 10 vyrų ir moterų. Po 18 procedūrų, atliktų per 10 dienų, jų kraujospūdis reikšmingai sumažėjo: nuo buvusio aukščiausio 152 mm Hg sistolinio kraujo spaudimo nukrito iki 136 mmHg, o diastolinis kraujo spaudimas sumažėjo nuo 97 mm Hg iki 81 mm Hg. Pagal JAV nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto (The U.S. National Heart, Lung, and Blood Institute) teiginius, normalus kraujo spaudimas yra 120/80 mm Hg ar žemesnis.

„Tai nėra medikamentas ir techniškai neatliekama jokios invazijos į organizmą. Jeigu įmanoma atlikus tokią procedūrą pasiekti kraujospūdžio sumažėjimo, tai verta dėmesio“, – sakė prof. R.Townsend, Amerikos širdies asociacijos (The American Heart Association) 2016 m. išrinktas metų gydytoju.

Vykdant kitą studiją, tirti 52 suaugusieji, kenčiantys nuo migrenos. Jiems vidutiniškai per 9 dienas buvo atlikta 16 procedūrų. Po terapijos taikymo prabėgus dviem savaitėms, pacientai teigė pagerėjus savijautą (sumažėjo nemigos, nuotaikų kaitos ir galvos skausmų epizodų).

Terapija apibūdinama kaip didelės skiriamosios gebos, santykinis, rezonansu pagrįstas elektroencefalinis atspindėjimas (ang.santr. HIRREM). Iš viso terapija buvo išbandyta su 400 žmonių keliose studijose. Anksčiau gauti rezultatai parodė, kad ji gali padėti kovoti su nemiga, depresija, streso sukeliamu nuovargiu. Taip pat tiriamas jos efektyvumas gydant potrauminio streso sindromą ir trauminius smegenų pažeidimus. Šiuo metu suplanuoti didesni klinikiniai tyrimai, siekiant patvirtinti HIRREM veiksmingumą mažinant kraujospūdį bei gydant migreną.

„Autonominė nervų sistema vaidina svarbų vaidmenį kraujospūdžio reguliavime. Ji turi dvi šakas, papildančias viena kitą: simpatinę nervų sistemą, kuri žinoma dėl nervinio – hormoninio atsako, dar kitaip vadinamo „kovok ar bėk“, vykstančio streso metu, ir parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už „ilsėjimąsi ir virškinimą“, kuris vyksta kūnui atsipalaidavus. Taikant HIRREM įjungiama visa autonominė nervų sistema“, – paaiškino vienas tyrėjų.

Procedūros trukmė nėra griežtai apibrėžta, ji galėtų trukti apie 90 minučių. Pacientas neturi aktyviai dalyvauti terapijoje, jos metu gali skaityti knygą, spręsti galvosūkius ar tiesiog snausti. Tuo ji pranašesnė už daugelį kitų gydymo būdų.

Parengė vlmedicina.lt

15 lapkričio, 2016 at 9:36 am Parašykite komentarą

Tyrimas: kas geriausiai padeda pailsėti

Didelį tyrimą apie tai, kas geriausiai padeda žmonėms pailsėti atliko Daramo universiteto mokslininkai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 18 tūkst.žmonių iš 134 šalių. Tyrime dalyvavusių respondentų atsakymai rodo, kad norint gerai pailsėti jiems reikia 5 – 6 val. poilsio.

Veiklos geriausia padedančios pailsėti – tai skaitymas, buvimas gamtoje, laiko leidimas vienumoje, muzikos klausymasis, nieko neveikimas. Susitikimai su draugais ar laiko leidimas su šeima atsidūrė 12 vietoje. Ir ekstravertai, ir intravertai ilsėdamiesi pirmenybę teikė veikloms, kurias galima atlikti vienumoje. Mokslininkų teigimu, būdami vieni mes geriau pailsime, nes sutelkiame dėmesį į savo savijautą, kūną.

Daugiau: http://www.psichologijatau.lt

14 lapkričio, 2016 at 8:27 am Parašykite komentarą

Savimotyvacija darbe (ne kiekvienam, bet labai valingam žmogui).

Man efektyviausias savimotyvacijos metodas – darbui motyvuotis darbu. Nesigilinti į savo pasipriešinimą, o tiesiog imtis to darbo, kurį reikia atlikti. Sau griežtai įsakant: ,,Privalau tai atlikti tiesiog dabar ir maksimaliai kokybiškai“. Ypatingai ugdantis valią metodas. Sakysit, bet juk sunku prisiversti. Puikiai žinau. O kas sakė, kad viskas turi vykti lengvai? Tačiau tereikia tik pradėti dirbti, o tada įkvėpimas jau savaime ateina (smagratį tik pradžioj sunku išjudinti, o išjudinus, jis jau savaime sukasi). Pradėjus darbą, kils noras jį pabaigti.
Į klausimą, kaip save motyvuoti veiklai, galima atsakyti: reikia įžvelgti, kodėl ta veikla man svarbi, t.y. atsakyti į klausimą: ,,Kodėl aš tai darau?“
Teisingai pasirinktas savimotyvacijos būdas ne tik padeda susidomėti darbu, jis padeda pačiam kontroliuoti situaciją ir tikslingai judėti į priekį link naujų iššūkių. Taigi, linkiu patiems kontroliuoti savo veiklą, prisiimti didelius iššūkius ir smagiai bei džiaugsmingai darbuotis.

https://pokyciudinamika.lt/

minimiam-food-photography-pierre-javelle-akiko-ida-5

7 lapkričio, 2016 at 6:17 am Parašykite komentarą

Atlaidumas tarsi ištrina neigiamas streso pasekmes

Ar esate atlaidūs? O gal visas nuoskaudas laikote viduje? Nuo to, kurį atsakymą pasirinksite, priklauso jūsų gerovė ateityje.

Mokslininkė L. Toussaint palygino atlaidžių ir neatlaidžių žmonių tyrimo rezultatus, siekdama išsiaiškinti, kokią įtaką stresas turi psichinei sveikatai. Apklausos dalyviai turėjo užpildyti klausimynus, vertinančius jų polinkį atleisti, gyvenime patirto streso lygį ir jų psichinę bei fizinę sveikatą. Mokslininkus nenustebino tai, kad daugiau streso patyrę asmenys išsiskyrė prastesne fizine ir psichine sveikata. Tačiau pastebima įdomi išimtis – kuo asmuo atlaidesnis sau ir kitiems, tuo streso poveikis mažesnis. Kitaip tariant, atlaidumas tarsi ištrina neigiamas streso pasekmes ir pagerina psichinę sveikatą. Tai gera žinia, nes atlaidumo galima išmokti.

Daugiau: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25139892

27 spalio, 2016 at 9:08 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2020 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Statistika

  • 96 174