Pažintis su Algirdu Jackevičiumi

sausio 9, 2017 at 12:34 pm Parašykite komentarą

New Picture2016 metų rugpjūčio 3 dieną profesoriui sukako 90 metų. Ta proga ir noriu pasidalinti prisiminimais, kuriuos patyriau bendraudama su jų šeima.
Profesorius tuomet buvo dar jaunas gydytojas. Aš dirbau medicinos seserimi terapiniame skyriuje 2-oje Vilniaus miesto ligoninėje. Skyriui vadovavo jo žmona Marytė. Artėjo 1963-ji metai. Naujuosius metus sutikome Dainavos restorane. Ponia Marytė atėjo su savo vyru p. Algirdu. Tada aš ir pamačiau pirmą sykį būsimąjį profesorių. Abu buvo jauni, gražūs. Mūsų kompanija nebuvo didelė, tačiau panelių buvo daugiau nei vyrukų. Todėl p. Algirdui teko šokdinti visas iš eilės. Linksmas, geras šokėjas paliko gerą įspūdį. Vėliau mūsų keliai išsiskyrė.
Tik tuomet, kada Lietuva atgavo nepriklausomybę, vėl suvedė likimas, kuomet prie Antakalnio poliklinikos profesoriaus A. Jackevičiaus žmonos iniciatyva buvo įkurtas dieninis stacionaras. Sykį iš Strasbūro su dviejų žmonių palyda buvo atvežta labdara: medikamentai, perrišamoji medžiaga, kraujo perpylimo sistemos, švirkštai. Nors profesorius kalbėjo angliškai, bet svečiai šios kalbos nemokėjo. Jie kalbėjo vokiškai bei prancūziškai. Buvau pakviesta vertėjauti ir kadangi svečiai buvo apsistoję ponų Jackevičių namuose, jau ir po darbo vakarus leidau visą savaitę pas juos. Profesorius stengėsi kaip galima daugiau supažindinti svečius su Lietuva, aplankėme Trakus, buvome nuvykę ir į profesoriaus sodybą Užilgio kaime prie ežero. Profesorius vaišino mus savo gamybos vynu ir supažindino su nemaža šaukštų kolekcija. Visą tą laiką profesorius buvo linksmas, malonus. Pasakojo apie Sąjūdį bei vykstančias permainas Lietuvoje.
Atmenu ir tą laikotarpį,  kuomet medikų grupė, į kurią įėjo ir profesorius su žmona, sudarė iniciatyvinę grupę V. Kudirkos  fondą – paminklo statybai. Jie rinkdavosi pasitarti Nacionaliniame muziejuje.
Su malonumu skaitau profesoriaus Algirdo Jackevičiaus straipsnius apie keliones, perskaičiau jo knygą apie tėvą “Gyvenimo vingiai“. Profesorius kaip ir aš, esame panevėžiečiai.
Teko į profesorių kreiptis ir tuomet, kai netikėtai krūtyje apčiuopiau sukietėjimus. Sutiko jis mane  maloniai, paguldė aukštielninką ir ėmė palpuoti. Man atrodė, jog per ilgai ir aš ėmiau aiškinti, jog reikia tikrinti gulint ant šono. Profesorius neįsižeidė, maloniai nusišypsojo ir tepasakė: “Tai tu mane mokai, kaip aš tave turiu tikrinti“. Susigėdusi nutilau. “Miozitas“,- pasakė profesorius. Išrašė vaistų, kurie stebuklingai padėjo. Kartą jis lankėsi mano namuose ir išvydęs seną mano tėvą, pabendravo su juo, nepagailėjo pasakyti jam gražių žodžių.
Jubiliejaus proga linkiu profesoriui neblėstančios energijos, kūrybinės kibirkšties ir kuo daugiau malonių senjorystės akimirkų.
Ramutė Mikutytė

Entry filed under: Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija.

Kaip nuvilti nemalonumus? Neuroinfektologija – ateities karo frontas?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Trackback this post  |  Subscribe to the comments via RSS Feed


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2017 m. sausio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Gru   Vas »
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031  

Statistika

  • 89 692

%d bloggers like this: