Psichologiniai kompleksai – ne liga ar sutrikimas, o psichologinių problemų atmaina

30 kovo, 2022 at 7:50 am Parašykite komentarą

Psichologas Andrius Kaluginas savo knygoje aiškiai aprašo bendrus ir seksualinius  vyrų ir moterų kompleksus, jų priežastis ir pasekmes, atpažinimo būdus. Knyga skirta ne tik specialistams, bet ir plačiajam skaitytojų ratui.

Kompleksai kyla iš mūsų pačių neteisingų prielaidų apie save (atrodo, kad vadovas manęs nemėgsta; rodos, priešinga lytis nejaučia man simpatijų ir pan.). Mes patys kalti dėl savo kompleksų, nes toleruojame menką savivertę, įtarumą, nepasitikėjimą. Vienintelis būdas jų atsikratyti – keistis pačiam. Savivertė nekils, jei nebendrausite. Įsivardinkite pagrindinius tikslus, uždavinius ir numatykite veikimo priemones, terminus, vertinimo kriterijus. Tai gali būti numestų kilogramų skaičius, viešų pasisakymų planavimas, sumažintas vienu metu vykdomų projektų kiekis

Kaip atsiranda menkavertiškumo kompleksai

Energijos blokai, kur kas realesni už pasąmonę,  formuojasi žmogaus psichoenergetinėje sistemoje dėl užgniaužtų emocijų, minčių, norų. Jie atsiranda, kai žmogui nuolat draudžiama reikšti savo emocijas, ir tenkinti socialinius poreikius (saugumo, supratimo, meilės, priėmimo). Tuomet teigiamos emocijos sustingsta, užšąla. Atsiranda dramatiškas draudimas pačiam sau, kai neleidžiama būti savimi. „Aš“ tampa tarsi įkalintas energijos narve. Jo laisvę riboja susiformavęs išankstinis nusistatymas, kad esi nieko vertas. Būtent šie blokai išdarko vidinę žmogaus energijos sistemos visumą, jie yra susiję su gyvenimo kokybę prastinančiais psichologiniais ar fiziniais negalavimais. Energijos blokus galima lengvai atpažinti. Jie išlenda, kai atsiranda dažnai pasikartojanti tendencija – patiriamos įvairios nesėkmės, ligos, nekontroliuojamas  pyktis ar liūdesys, nuovargis, agresija, jautrumas, nerimas, nuoskaudos, dažna nuotaikų kaita, nemiga, valgymo sutrikimai, nepaliaujamas minčių srautas.

Kompleksuotas žmogus gyvena nuolatinių vidinių draudimų, pareigų ir bausmių nelaisvėje. Dėl to atsiranda neišsipildžiusių, neįgyvendintų norų energijos perteklius. Kompleksai blokuoja būtent šio pertekliaus realizavimą. Žmogus tarsi praranda sąlytį su savimi, pasiklysta tarp noriu, galiu, privalau ir reikia. Žmogui kyla vidinių konfliktų, kai jis susipainioja tarp išorinės (tėvų) perdėtos kontrolės ir savikontrolės (savo tikrų poreikių suvokimo). Perdėtą kontrolę iki pilnametystės patyrusiems žmonėms sunku priimti sprendimus, jie tikisi, kad viskas išsispręs savaime arba kas nors kitas sureguliuos. Jie yra itin jautrūs kritikai, bet kokias pastabas dramatizuoja, greitai susierzina ar supyksta. Dažnokai menkavertiškumo kompleksas glaistomas ir pasireiškia perfekcionizmu arba menkavertiškumo kompensavimo forma – darboholizmu, kai atrodo, kad kuo daugiau žmogus dirbs, tuo labiau jį vertins aplinkiniai. Gėdos pagrindas – baimė nepritapti. Dėl pasikartojančių nesėkmių kovojant už pripažinimą, pastangų paslėpti užgniaužti gėdą, baimę nepritapti, susiformuoja įpročiai ir mąstymo klaidos, kurios įtvirtina menkavertiškumą (nuolatinis įprotis lyginti save su kitais ar susigalvoti nepasiekiamą idealą, liguistas įprotis nuvertinti tai, ką turi: šeimą, draugai, beprasmis darbas).

Buridano kompleksas – negalėjimas apsispęsti

Kankinamiems Buridano komplekso kyla daug sunkumų apsispręsti ar pasirinkti vieną iš kelių įmanomų galimybių. Tai yra ambivalencija – jausmų dvilypumas, kai vienu metu tam pačiam objektui jaučiami priešingi jausmai, nuolatinis svyravimas – trokštu ir nenoriu vienu metu, negebėjimas pasirinkti tinkamiausio sprendimo, dažnai atsisakant apskritai priimti sprendimą. Vienu metu vyraujantis noras mėgautis laisve, lengvai bendrauti ir, iš kitos pusės – kaustanti to paties baimė. Varginančiai susipynę vidiniai draudimai ir potraukiai. Žmogus kankinasi, ar likti tokiam, koks yra, ar viską keisti. „Kas manęs laukia, kas bus, jei nepasiseks, penki „už“ ir tiek pat „prieš“. Varomoji komplekso jėga – didysis „bet“. Kausto negebėjimas peržengti trapią ribą tarp prisitaikėliško ir tikrojo savęs suvokimo. Dėl to apima baimė ryžtingai įveikti nereikalingumo slenkstį, išsivaduoti iš klaidingų stereotipų, nuomonių, vertinimų spąstų. Baimė ką nors keisti kovoja su nepasitenkinimu esama padėtimi: nenoru likti vienišam, nepripažintam, nemylimam. Kuo kompleksas stipresnis, tuo dažniau šioje kovoje laimi baimė ką nors keisti. Karaliauja skausmingas blaškymasis. Šis kompleksas universalus, todėl lengva jį pastebėti. Kompleksui būdingi požymiai – įkyrieji veiksmai, mintys, laukimo neurozė, dažna nuotaikų kaita, nerimo priepuoliai.

Buridano kompleksas blokuoja norų realizavimo energiją, silpsta sąlytis su savimi. Nuo kūdikystės žmogaus natūralaus vystymosi modelis yra toks: „Aš noriu ir gaunu tai, ko noriu“. Nukrypimai nuo šios normos būna dviejų tipų: „aš negaliu gauti to, ko noriu“ ir „Aš gaunu tai, ko nenoriu“. Pirmais variantas – negalėjimas gauti norimo – vadinasi draudimu, antrasis – priederme. Draudimų ir pareigų pažeidimas numato bausmes. Iš pradžių tai būna išorinės bausmės – tėvų priekaištai, papeikimai darbe. Ilgainiui ima formuotis vidinių, pasąmoninių bausmių sistema, kuri sudaro komplekso pagrindą. Žmogus gyvena nuolatinių vidinių draudimų ir bausmių nelaisvėje. Dėl to atsiranda neišsipildžiusių, neįgyvendintų norų energijos perteklius. Buridano kompleksas blokuoja būtent šio pertekliaus realizavimą. Žmogus tarsi praranda sąlytį su savimi, pasiklysta tarp noriu, galiu, privalau ir reikia.

Visi turi galybę priežasčių kompleksuoti, tačiau vieni to neakcentuoja, kiti – tik apie tai galvoja ir atkreipia aplinkinių dėmesį. Nereikia kovoti su kompleksais – verčiau juos atpažinti ir įveikti. Tam padės praktinės taisyklės – meilė sau, savo norų paisymas, išmokimas atsiriboti, savęs nelyginimas su kitais žmonėmis, kritikos nepaisymas, nusiteikimas pozityviai ir t.t. Svarbiausia pamatyti, kokiu melu apie save tu tiki, atmesti žlugdančią baimę, kad neva, nieko nesugebu, man nepavyks, esu niekam neįdomus, negražus – tai kompleksų ir stereotipinio mąstymo vergija, kurioje gyvena daugelis. Atmetus gėdą, abejones, nusivylimą, atsiduoti teigiamiems pojūčiams, tvirtai sau tarti: „Tu gali!“

Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų

Parengė Daiva Širkaitė

Entry filed under: Knygos.

Spontaniško išgijimo istorijose –  kūno sugebėjimas pasveikti Tai, kaip valgai keičia gyvenimą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Trackback this post  |  Subscribe to the comments via RSS Feed


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2022 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  

Statistika

  • 111 078

%d bloggers like this: