Tobulumui ribų nėra

Tobulumas nėra baigtinė forma ar būvis, o troškimas ir gebėjimas keistis.
Reklama

rugsėjo 11, 2017 at 10:22 am Parašykite komentarą

Wolfgang Bergmann, Gerald Hüther „Priklausomybė nuo kompiuterio : kuo vaikus taip traukia modernios informacijos priemonės“

Garsūs vokiečių psichologai  pasakoja apie tai, kuo vaikus traukia kompiuteriai. Knygoje, skirtoje tėvams ir pedagogams,  informacija apie medijas, smegenyse vykstančius pokyčius ir priklausomybę nuo kompiuterio išdėstyta visiškai kitaip nei internete. Knygos tikslas nėra pranešti ką nors sensacingo, ji skirta padėti suprasti, kuo gi toks patrauklus modernusis medijų pasaulis ir kaip kompiuteris veikia vaiko kūną ir sielą.

Vienas garsiausių vokiečių vaikų ir šeimos psichologų Wolfgangas Bergmanas kartu su kolega Geraldu Hütheriu teigia, kad nors realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už kompiuterinį, dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko augančiai kartai reikia norint atsiskleisti: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, struktūrų, kurios suteiktų paramą, ir žmonių, kurie suteikia globą, vertina, pripažįsta, padrąsina ir stiprina pasitikėjimą. Autoriai įsitikinę, kuo turtingesnis ir saugesnis yra vaikų gyvenimas, tuo atsparesni jie tampa virtualaus pasaulio vilionėms.

rugsėjo 7, 2017 at 9:25 am Parašykite komentarą

Eliana Liotta, Pier Giuseppe Pelicci, Lucilla Titta „Smartfood – sveika mityba“

Smartfood – sveika mityba: moksliniais tyrimais pagrįsti sveikos mitybos principai

Knyga aktuali tiek sveikos mitybos principais besidomintiems skaitytojams, tiek tiems, kurie planuoja keisti valgymo įpročius. Smartfood patarimų pagrindas – mokslinės tiesos, nes ši teorija remiasi mitybos specialistų atliktais nesuskaičiuojamais moksliniais tyrimais. Mokslas, tiriantis kaip kai kurios maisto molekulės gali paveikti DNR atkarpų ekspresiją ir apsaugoti organizmą, vadinamas nutrigenomika. Ilgainiui kai kurios medžiagos gali pakeisti vieno ar daugiau genų veikimą. Kai kurios molekulės įstengia užslopinti senėjimo genus ir pažadinti ilgaamžiškumo genus. Jų turintys maisto produktai šioje knygoje pavadinti Longevity Smartfood.

Pasak autorių, minimi trisdešimt Smartfood maisto produktų yra ypatingi, kuriuos galima rasti daugelyje parduotuvių. Tai kai kurie vaisiai, daržovės, ciberžolė, trūkažolė, žalioji ir juodoji arbata, net šokoladas.  Be to, nors knygoje pirmenybė teikiama augalinės kilmės produktams, Smarfood mitybos planas neverčia atsisakyti nei duonos ar makaronų, nei gyvulinės kilmės baltymų.

Smartfood“ – tai:

• pirmoji mitybos teorija, sukurta Italijoje, remiantis žymaus Milano EOI (Europos onkologijos instituto) moksliniais tyrimais;

• 30 supermaisto produktų, kontroliuojančių metabolizmą ir atbaidančių vėžį bei kitas ligas;

• kilogramus tirpdanti mityba, nereikalaujanti didelių aukų.

Knygoje gausu sveikos mitybos patarimų, kaip sureguliuoti angliavandenius, kaip nepersivalgyti, riboti druską, cukrų, priprasti prie viso grūdo maisto skonio ir pan.

Daug naudingų išvadų: bent trys ketvirtadaliai pietų ar vakarienės turi būti augalinės kilmės: pusė lėkštės tyri sudaryti daržovės, ketvirtadalį – kruopos – ketvirtadalį – baltymai; riebalai būtini, tik ne sotieji; neviršyti 2 porcijų pieno ir jogurto per dieną, be to, reikia riboti kietojo sūrio vartojimą; moterys turėtų kasdien suvartoti 200 g žalialapių daržovių, apsaugančių nuo krūties vėžio,

Knygoje gausu ir  mitybos mitų paneigimų. Pavyzdžiui, nėra jau taip blogai gerti valgio metu arba suvalgyti rūgštų vaisių po valgio.

Tyrėjas, gydytojas ir genetikas P. G. Pelicci yra Milano universiteto bendrosios ir klinikinės patologijų studijų profesorius. Pasaulyje išgarsėjo atradęs pirmąjį molekulinį vaistą. Trečioji knygos autorė, mokslininkė ir mitybos specialistė L. Titta, yra Milano Europos onkologijos instituto Smartfood projekto koordinatorė, tirianti mitybos įtaką sveikatai.

Parengė D.Širkaitė

 

rugsėjo 5, 2017 at 11:27 am Parašykite komentarą

Informacijos atsirinkimas

Kam kaupti informacinį šiukšlyną, jei gali vaikščioti po informacinį gėlyną?
Gediminas Navaitis

rugsėjo 4, 2017 at 10:17 am Parašykite komentarą

Hans-Dieter Kempf „Sveikata ir kompiuteris“

Beveik penki milijonai vokiečių naudojasi kompiuterių tinklu, ant rašomųjų stalų stovi apie dvidešimt milijonų personalinių kompiuterių. Per pastaruosius dvidešimt metų šiuolaikinės darbo vietos vaizdas biure iš esmės pasikeitė. Įsiviešpatavus šiuolaikinei informacijos ir komunikacijų technologijai, žmogus tapo kompleksiškos sistemos „žmogus-mašina“ dalimi. Pusė visų tarnautojų biuruose ir valdymo įstaigose jau šiandien dirba, sėdėdami prie kompiuterių, ir tai-kylanti tendencija. Prie kompiuterių dirba abiejų lyčių, visokio amžiaus ir įvairiausio išsilavinimo žmonės. Darbai taip pat kuo įvairiausi-nuo paprasto duomenų įvedimo iki sudėtingų kūrybinių procesų. Tačiau personalinis kompiuteris seniai tapo įprastu prietaisu ne tik profesionalų darbo vietose, bet ir daugelio žmonių namuose. Dirbant priešais ekraną, pastebimi tokie padariniai:
• 60 proc. žmonių skundžiasi atramos ir judamojo aparato negalavimais (nugara, pečiai, sprandas);
• 60 proc. nuolat skauda galvą;
• 40 proc. vargina akių negalavimai;
• nusiskundimų smarkiai daugėja dirbant prie kompiuterio ilgesnį laiką (daugiau kaip dvi valandas);
• moterys paprastai išvardija daugiau negalavimų nei vyrai;
• žmonės su akiniais dažniau skundžiasi regėjimo sutrikimais.
Kas gi pasikeitė palyginti su ankstesniais laikais? Lankstų popieriaus lapą pakeitė nejudrus ekranas, dėl kurio atsirado papildoma akinimo ir atspindžių problema. Rašomieji stalai tiesiog pakeitė savo paskirtį ir tapo kompiuterių stalais, nejudrus klaviatūros ir ekrano išdėstymas sąlygojo nejudrią dirbančiojo laikyseną.

Knygoje pateikta išsami programa padės be didelių išlaidų pakelti savo darbingumą ir išvengti sveikatos sutrikimų.

rugpjūčio 29, 2017 at 9:43 am Parašykite komentarą

Gyventi dabartimi (:

Vaizduotė suteikia mums daugiau sielvarto, nei tikrovė. Ji kankina labiau, negu reikia, arba anksčiau, negu reikia.
Seneka, Laiškai Liucilijui

rugpjūčio 26, 2017 at 10:09 am Parašykite komentarą

Eiliuotas vilties kelias

GYDYDAMI KITUS – NEUŽMIRŠKITE SAVĘS!

Mediko kūryba – tai vidinių išgyvenimų sankaupos virsmas poetiniu žodžiu, tai dvasinio skausmo ar džiugesio šauksmas, tai dieviška duotybė reikšti jausmus palydint pacientą Anapiliu arba grąžinant į gyvenimo vieškelį…
Medikų poezijos konkursas „Eiliuotas vilties kelias“ Lietuvoje vyksta jau antrą kartą. Jo tikslas – sukaupti ir išsaugoti brangius kūrybos perlus, kurių spindesy įamžinti liks viso gydančiojo personalo emociniai išgyvenimai. 2015 m. 31 eilėraštį atsiuntė medikai iš Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos, o šiemet pateikti 26 kūriniai, yra dalyvių ir iš mažųjų Lietuvos miestelių.
Kūrybinės idėjos autorė — Didžiosios Britanijos labdaros ir paramos fondo „The Tiltas Trust“ patikėtinė Wendy Howe. Laureatams piniginius prizus taipogi skiria „ The Tiltas Trust“.
Konkursą savanorystės principu organizuoja ir vykdo Paliatyvios medicinos centro „Vita Digna “ savanorių komanda, remdamasi Didžiosios Britanijos pavyzdžiu – ten tokia kūrybos akcija jau tapusi tradicine, ir dalyvių vis daugėja.
Rėmėjas – Labdaros ir paramos „ The tiltas Trust“ – TTT—fondas sėkmingai tiesia savitarpio supratimo ir bendravimo tiltą tarp dviejų šalių – Didžiosios Britanijos ir Lietuvos – gyventojų. Siekiama, kad vienos šalies patirtimi ir žiniomis galėtų pasinaudoti kitos šalies žmonės, ieškoma sričių, kuriose sukaupta profesinė bei kūrybinė patirtis galėtų būti kitos šalies veiklos gairėmis.
Paliatyvios medicinos centras – sveikatos priežiūros įstaiga – teikianti nemokamas ambulatorines paliatyviosios medicinos paslaugas ligonio namuose Kaune ir Kauno apskrityje veikia nuo 2009 m. Kai gydytojų komisija priima sprendimą ir pacientas gauna gydančio gydytojo siuntimą, ligonį namuose pradeda lankyti specialistų komanda: gydytojas, bendrosios praktikos slaugytoja, socialinis darbuotojas. Paliatyvioji pagalba — tai pagalba ligoniui, sergančiam nepagydoma, progresuojančia liga, tai pagalba ir ligonio artimiesiems, siekiant išlaikyti geriausią įmanomą gyvenimo kokybę, sprendžiant fizines, psichologines, socialines bei dvasines problemas.
Paliatyvios medicinos centro sprendimu 2010 m. suburta „Vita digna“ savanorių komanda, kurioje yra psichologių socialinių darbuotojų, medikų bei minėtų specialybių studentų. Savanoriai yra mokomi pagal Paliatyvios medicinos centro paruoštą programą ir vykdo paliatyviąją veiklą: teikia psichosocialinę, dvasinę paramą ligoniui ir jo šeimai, lanko ligonius namuose, ligoninėse, rengia akcijas, seminarus, rašo ir įgyvendina projektus, vykdo jaunimo aktyvumą skatinančią Dofe programą, dalyvauja konferencijose ir kituose renginiuose.

Kontaktai
Tel. +370 611 97050
Facebook Paliatyvios medicinos centras
Facebook VITA DIGNA savanoriai

rugpjūčio 18, 2017 at 11:55 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2017 m. rugsėjo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Rgp    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930  

Statistika

  • 59,852