Viltis

viltis

Viltis yra jėga, suteikianti žmogui pasitikėjimo žengti žingsnį ir išbandyti.
Z. Ziglar

sausio 20, 2017 at 6:36 am Parašykite komentarą

Neuroinfektologija – ateities karo frontas?

Ne vieną amžių pagrindinis žmogaus priešas buvo infekcinių ligų sukėlėjai. Dauguma jų, prieš atrandant antibiotikus, buvo itin mirtini. XX amžiuje Gerhardui Domagkui ir Aleksandrui Flemingui padarius infektologijos mokslo perversmą – atradus antibiotikus, dauguma tuometinių ligų dabar mums kelia tik juoką.

Tačiau bėgant laikui evoliucionuoja ir protingėja ne tik žmonės. Bakterijos, virusai, pirmuonys ir grybeliai žengia su mumis sparčiu žingsniu. Žmogus su laiku tapo vis mažiau priklausomas nuo fizinių gebėjimų, raumenų masės ir labiau pradėjo naudotis savo smegenimis (t. y. – neurosistema). Įvairūs patogeniški organizmai netrukus tai pastebėjo ir paleido visus savo biologinius mechanizmus tam, kad prisitaikytų pakenkti ir pasinaudoti šia sistema.

Šiame darbe keliama hipotezė, kad ateityje, nesusipratęs dabartinis žmogus vėl grįš į baisų karą su infekcinėmis ligomis, tačiau šįkart jis bus labai specifiškas – karo lauku taps neurosistema. Reikia, kad kiekvienas iš mūsų suprastų, jog antibiotikai ir antivirusiniai vaistai – ne vitaminai, o gydytojų rekomendacijos – ne žaidimo instrukcija. Kol ne vėlu, negalima leisti šiems patogenams įsisiautėti. Kad būtų aiškiau, kokie padariniai mūsų gali laukti, toliau pristatomos ligos, pasižyminčios tiek letalumu, tiek keistu veikimu.

Atsižvelgiant į prof. Jeroslavo Flegrio, prof. Josepho Prandota ir kitų gydytojų bei biologų tyrimą, atliktą 88 valstybėse, toksoplazmozės sukėlėjais Toksoplasma gondii užsikrėtę nuo 30 iki 50 proc. pasaulio gyventojų, tačiau ne visiems jiems pasireiškia klinikiniai simptomai.

Šis pirmuonis plinta per blogai apdorotą mėsą, užterštą vandenį, tačiau pagrindinis jo nešiotojas – katės. T. gondii parazituoja kačių žarnyne, kur lytiškai dauginasi. Ten formuojasi oocistos, kurios vėliau su išmatomis patenka į aplinką. Kačių savininkai dažniausiai oocistų įkvėpia tvarkydami kraiko dėžutes.

Kaip ir minėta anksčiau, klinikiniai požymiai dažnai nepasireiškia, tačiau kartais pasireiškia psicho ir neuropatologiniai simptomai, kurie yra labai savotiški. Bandymuose su graužikais pastebėta, kad duodant rinktis iš dviejų pavojingų aplinkų (narvelis su triušio feramonais ir kambarys su kate), pastarieji pasirinkdavo kambarį su katėmis.

Tai reiškia, kad jie tampa lengviau prieinami plėšrūnui, kuriame kaip tik ir dauginasi T. gondii. Užkrėstose žiurkėse taip pat pastebimas ir agresyvumas, baimės nebejautimas, aklas bėgimas link plėšrūno. Tačiau dar keistesni požymiai pastebimi užsikrėtusiuose žmonėse. Atlikus tyrimą Čekijoje paaiškėjo, kad vairuotojai, kurių serologiniuose tyrimuose aptinkama antikūnių prieš šią ligą, į eismo įvykius papuola 2,65 karto dažniau, nei sveiki žmonės. Liga taip pat siejama su depresijos ir psichopatologijų atsiradimu. 2013 metais publikuotame prof. Joanne P. Webster ir kitų mokslininkų darbe rašoma, jog toksoplazmozė koreliuoja su sergamumo šizofrenija rodikliais. Taip pat žmonės, užsikrėtę šiuo parazitu yra daug labiau linkę į savižudybę, o moterų, kurių amžius yra 60 m. ir daugiau, savižudybių atvejai stipriai susiję su užsikrėtimu šiuo parazitu.

Nežinia, kaip žmonėms parazito sukeliamos psichologinės patologijos padeda jam pačiam išlikti, tačiau ši paslaptis, ko gero, greit bus įminta.

Artėjant žiemos sezonui, visi per televizorių ir kitus informacijos šaltinius nuolat girdime, jog iš kažkur ateina virusas, kad nuo jo reikia skiepytis ir kad tam tikruose rajonuose skelbiamos epidemijos. Ilgą laiką atrodė, kad gripo virusas – tik patogenas, pažeidžiantis ir išbandantis mūsų imuninę sistemą, tačiau pribloškiantys atradimai buvo padaryti 2010 metais.

Binghamtono universitete prof. Chriso Reiberio vadovaujamas tyrimas analizavo nuo gripo paskiepytų žmonių socialinį elgesį. (Pastaba: kadangi tyrimas vykdytas atliekant imunizaciją, jo rezultatus prilyginu tiesioginiam viruso poveikiui, nors iš tikrųjų veikė tik nuslopinta jo versija). Atrasta, jog virusas gali manipuliuoti žmonių elgesiu, t.y., jis išprovokuoja „nešiotojo socializaciją“. Tiriamų žmonių susitikimo su kitais žmonėms skaičius, juos paveikus virusu, išaugo nuo 54 per dieną iki 101, o vidutinio pokalbio trukmė staiga krito nuo 33 min. iki 2,5 min. Kitaip tariant, jeigu per dieną įprastai susitinkate su 54 žmonėmis ir kalbatės su jais maždaug apie pusvalandį, tai sirgdami gripu jūs stipriai, pats to nejusdamas, padidinate žmonių, su kuriais susitikote, skaičių iki 101, bet su jais kalbate trumpiau. Taip virusas sparčiau plinta. Kas nustebino dar labiau, tai jog tiriamieji, kurie buvo ne itin socialūs ir komunikabilūs, užsikrėtę staiga pajuto poreikį nueiti į barą ar vakarėlį.

Keliama teorija, jog ebolos virusas taip pat pradeda vystyti šitokį savęs platinimo mechanizmą, kadangi latentinėje ligos stadijoje pastebimas ypatingai padidėjęs citokinų kiekis (citokinai – medžiagos, stiprinančios imuninės sistemos atsaką), o tai reiškia, kad užsikrėtusieji gali ilgiau platinti ligą, kai jos simptomai dar reiškiasi silpnai.

Aptikus šiuos virusų veikimo mechanizmus, tapo dar labiau akivaizdu, kad infekcinės ligos ieško kelių plisti, paveikdamos nebe fizinę, o psichinę ir neurologinę žmogaus sistemą.

Liga, dar geriau žinoma kaip miegligė, sukeliama įkandus musei cėcė, kai per įkandimo vietą į organizmą patenka pirmuonis Trypanosoma brucei. Tai vienas iš nedaugelio patogenų, gebantis įveikti kraujo-smegenų barjerą, ir ten pradėti parazituoti laiko suvokimo zonoje. Manoma, kad šiuo metu liga serga apie 30000 gyventojų, kurių apie 80 proc. – Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Ligos letalumas gana aukštas: gali siekti iki 22,7 proc.. T. brucei į smegenis patenka ne iškart – priklausomai nuo pirmuonio porūšio, iki smegenų jis keliauja nuo 3 savaičių iki 2 metų. Kol parazitas keliauja, žmogui pasireškia simptomai, tokie kaip sąmonės aptemimas, koordinacijos sutrikimas, stiprūs galvos skausmai. Smegenyse T. brucei pradeda gaminti inhibitorius, stabdančius nakties ir mieguistumo pojūtį, todėl sutrinka žmogaus laiko suvokimas. Kai liga pasiekia šią stadiją, ji praktiškai nebepagydoma.

Ligos simptomatika labai keista ir įdomi. Pasireiškia laiko inversija: dieną žmogus jaučiasi labai mieguistas ir aptingęs. Tada atsiranda ir kitų rizikos faktorių, tokių kaip avarijos, incidentai darbe. Mieguistumas būna toks stiprus, jog užkrėstasis gali užmigti bevalgydamas. Baigiantis dienai ir artėjant nakčiai, žmogų užplūsta maniakinis aktyvumas, dažnai besibaigiantis net agresijos priepuoliais. Tai gali lydėti į naktinius užpuolimus ir net savižalojimus. Pasibaigus maniakiniam aktyvumui žmogus vėl tampa mieguistas ir apsnūdęs. Galų gale ligoniui pasireiškia koma, o po to – mirtis.

Kad ir kaip bebūtų gaila, istorija ne vieną kartą parodė, jog žmogus niekada nepasimoko iš savo klaidų. Manau, atėjo laikas bent vieną kartą suprasti, kad praeitis nelygu užmarščiai. Vis platėjančios tendencijos nesiskiepyti, auginti vaikus hiperhigieniškoms sąlygomis, gyvulius šerti antibiotikais rodo mūsų užmiršimą, trumpą atmintį. O palyginus, visai neseniai mūsų protėviai mirdavo nuo tuberkuliozės, maro, poliomielito. Bakterijos ir virusai niekada nesnaudžia. Štai po truputį jie randa kelius paveikti mūsų smegenis ir mąstyseną. Kiekvieno mūsų pareiga – užkirsti tam kelią. Tai galime daryti ir rašydami peticijas dėl maistinių gyvulių laikymo sąlygų griežtinimo, ir skiepydamiesi, ir nevartodami antibiotikų kaip saldainių. Nepamirškime skaudžios žmonijos praeities.

Tadas Alčauskas | lrt.lt
Iliustracija: Reuters/Scanpix

Straipsnis yra LRT.lt, „Mokslo sriubos“ ir „Konstanta 42“ rašinių konkurso dalis.
Šaltiniai

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3963851/
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1690701/
3. http://ijpa.tums.ac.ir/index.php/ijpa/article/view/214/213
4. http://journals.lww.com/jonmd/pages/articleviewer.aspx?year=2011&issue=07000&article=00003&type=abstract
5. http://www.indiana.edu/~ecolab/pubs/Reiber_Shattuck_et_al_2010.pdf
6. https://www.cdc.gov/parasites/sleepingsickness/epi.html

sausio 19, 2017 at 10:11 am Parašykite komentarą

Pažintis su Algirdu Jackevičiumi

New Picture2016 metų rugpjūčio 3 dieną profesoriui sukako 90 metų. Ta proga ir noriu pasidalinti prisiminimais, kuriuos patyriau bendraudama su jų šeima.
Profesorius tuomet buvo dar jaunas gydytojas. Aš dirbau medicinos seserimi terapiniame skyriuje 2-oje Vilniaus miesto ligoninėje. Skyriui vadovavo jo žmona Marytė. Artėjo 1963-ji metai. Naujuosius metus sutikome Dainavos restorane. Ponia Marytė atėjo su savo vyru p. Algirdu. Tada aš ir pamačiau pirmą sykį būsimąjį profesorių. Abu buvo jauni, gražūs. Mūsų kompanija nebuvo didelė, tačiau panelių buvo daugiau nei vyrukų. Todėl p. Algirdui teko šokdinti visas iš eilės. Linksmas, geras šokėjas paliko gerą įspūdį. Vėliau mūsų keliai išsiskyrė.
Tik tuomet, kada Lietuva atgavo nepriklausomybę, vėl suvedė likimas, kuomet prie Antakalnio poliklinikos profesoriaus A. Jackevičiaus žmonos iniciatyva buvo įkurtas dieninis stacionaras. Sykį iš Strasbūro su dviejų žmonių palyda buvo atvežta labdara: medikamentai, perrišamoji medžiaga, kraujo perpylimo sistemos, švirkštai. Nors profesorius kalbėjo angliškai, bet svečiai šios kalbos nemokėjo. Jie kalbėjo vokiškai bei prancūziškai. Buvau pakviesta vertėjauti ir kadangi svečiai buvo apsistoję ponų Jackevičių namuose, jau ir po darbo vakarus leidau visą savaitę pas juos. Profesorius stengėsi kaip galima daugiau supažindinti svečius su Lietuva, aplankėme Trakus, buvome nuvykę ir į profesoriaus sodybą Užilgio kaime prie ežero. Profesorius vaišino mus savo gamybos vynu ir supažindino su nemaža šaukštų kolekcija. Visą tą laiką profesorius buvo linksmas, malonus. Pasakojo apie Sąjūdį bei vykstančias permainas Lietuvoje.
Atmenu ir tą laikotarpį,  kuomet medikų grupė, į kurią įėjo ir profesorius su žmona, sudarė iniciatyvinę grupę V. Kudirkos  fondą – paminklo statybai. Jie rinkdavosi pasitarti Nacionaliniame muziejuje.
Su malonumu skaitau profesoriaus Algirdo Jackevičiaus straipsnius apie keliones, perskaičiau jo knygą apie tėvą “Gyvenimo vingiai”. Profesorius kaip ir aš, esame panevėžiečiai.
Teko į profesorių kreiptis ir tuomet, kai netikėtai krūtyje apčiuopiau sukietėjimus. Sutiko jis mane  maloniai, paguldė aukštielninką ir ėmė palpuoti. Man atrodė, jog per ilgai ir aš ėmiau aiškinti, jog reikia tikrinti gulint ant šono. Profesorius neįsižeidė, maloniai nusišypsojo ir tepasakė: “Tai tu mane mokai, kaip aš tave turiu tikrinti”. Susigėdusi nutilau. “Miozitas”,- pasakė profesorius. Išrašė vaistų, kurie stebuklingai padėjo. Kartą jis lankėsi mano namuose ir išvydęs seną mano tėvą, pabendravo su juo, nepagailėjo pasakyti jam gražių žodžių.
Jubiliejaus proga linkiu profesoriui neblėstančios energijos, kūrybinės kibirkšties ir kuo daugiau malonių senjorystės akimirkų.
Ramutė Mikutytė

sausio 9, 2017 at 12:34 pm Parašykite komentarą

Kaip nuvilti nemalonumus?

13503080_1728553110751226_2180595984826338638_o-800x514

– Čia kažkas ne taip … Turbūt klaidingas adresas! – pagalvojo nemalonumai žiūrėdami į linksmą, besišypsantį žmogų. Ir nuėjo!

gruodžio 26, 2016 at 10:18 am Parašykite komentarą

Su Šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais!

15631099_1495844643763234_1258989567_o

gruodžio 23, 2016 at 6:20 am Parašykite komentarą

Planai ir darbas

db1eb65a289905dee63a45e5dece02d2

Planai yra tik geras ketinimas, nebent jie nedelsiant pereina į atkaklų darbą.
Peter Drucker

gruodžio 19, 2016 at 10:11 am Parašykite komentarą

Laimingas gyvenimas

food-photography-09

Jei nori gyventi laimingą gyvenimą – susiek jį su tikslu o ne su kitais žmonėmis ar daiktais.
Albertas Einšteinas

gruodžio 12, 2016 at 10:03 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Lietuvos medicinos biblioteka

Archyvas

Kalendorius

2017 m. sausio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Gru    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031  

Statistika

  • 49,240