Profesorių Stasį Biziulevičių prisimenant

 

2019 m. gegužę buvo paminėtas prof. Stasio Biziulevičiaus 100-metis. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka parengė leidinį „Profesorius Stasys Biziulevičius. Gyvenimo ir veiklos apžvalga. Bibliografija“.

Pratarmėje leidinio sudarytojai pabrėžia: „Darbštus ir talentingas mokslininkas visą savo gyvenimą paskyrė medicininiams parazitologiniams tyrimams ir šios mokslo šakos istorijos tyrinėjimams, domėjosi lietuvių kalba, istorija, pedagogika, tautosaka. Jo darbai paliko gilų pėdsaką Lietuvos mokslo istorijoje“.

Šiandien profesoriaus 101-sis gimtadienis ir knygą apie prof. S. Biziulevičių galima skaityti internete  https://bit.ly/2AIYnmt

18 gegužės, 2020 at 11:43 am Parašykite komentarą

Profesoriaus, habil. dr. G. Česnio 80-ties metų sukaktį minint

Šių metų balandžio 23-iąją profesoriui, habilituotam biomedicinos mokslų daktarui, gydytojui anatomui, antropologui Gintautui J. Česniui būtų sukakę 80. Profesorius buvo įdomi, plataus akiračio, didelės erudicijos asmenybė, kurią kolegos, studentai itin vertino ir gerbė, todėl, net ir išėjęs Anapilin, iki šiol yra šviesiai jų prisimenamas.

Česnys didelę savo gyvenimo dalį paskyrė medicinai. Baigęs Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojęs į Vilniaus universitetą, jis iš karto pasuko mediko keliu. Po studijų savo gyvenimą daugiausia siejo su Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra, išbandė joje visas pareigas – nuo asistento, docento, mokslo ir studijų organizatoriaus iki profesoriaus ir katedros vedėjo. Per tą laiką mokslininkas stažavosi Maskvos ir Prahos universitetuose. 1989–2000 m. dirbo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, aktyviai dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos ir mokslo tarybos veiklose, buvo ir Nacionalinės sveikatos tarybos narys.

Profesoriaus interesai neapsiribojo vien medicina ir moksline veikla. Dirbdamas keliose srityse, kiekvienoje jų paliko vertingų darbų ir atradimų. Jo bibliografinis palikimas – aštuonios knygos, dvi monografijos, 300 mokslinių straipsnių, daugybė mokslo populiarinimo darbų, kurie iki šiol cituojami. Jam nesvetima buvo ir aktyvi visuomeninė veikla, kultūra, menas. Rūpinosi Vinco Kudirkos atminimo įamžinimu ir paveldu. Apie save gydytojas juokais yra sakęs: „Baigiau mediciną, bet tapau antropologu – žymiausiu istoriku tarp medikų ir žinomiausiu mediku tarp istorikų bei archeologų“. Sykiu prisipažino, kad buvo linkęs ir į teatrą bei muziką, studijų metais dainavo. Mokslininkas buvo ir vienas lietuvių etninės antropologijos kūrėjų, vykdė Lietuvos praeities gyventojų bioantropologinius tyrimus, už kuriuos 1989 m. apdovanotas valstybine premija. O 2005 m. už pagalbą identifikuojant Estijos prezidento Konstantino Petso palaikus jam įteiktas Estijos valstybinis apdovanojimas – ordinas „Terra Mariana“. G. Česnys mirė 2009 m. rugsėjo 28 dieną. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

Daugiau informacijos apie šį gydytoją galite rasti knygoje Tarnauta mokslui ir gimtajam kraštui: mediką antropologą, profesorių Gintautą Česnį prisimenant.

Bei Lietuvos medicinos bibliotekos parengtoje bibliografijos rodyklėje.

 

 

23 balandžio, 2020 at 1:32 pm Parašykite komentarą

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena, skirta slaugytojams ir akušeriams

Balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena. Jos minėjimą nuo 1950 metų inicijuoja Šveicarijoje įsikūrusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į sveikatą, skatinant imtis bendrų veiksmų  sveikatos apsaugos problemoms spręsti, užtikrinti sveikatos informacijos ir paslaugų prieinamumą. Kasmet pasirenkama vis kita aktuali sveikatos tema. PSO, prisimindama legendinę anglų medicinos seserį, slaugytojo profesijos pradininkę Florenciją Naitingeil, 2020-uosius paskelbė slaugytojų ir akušerių metais. Slaugos sektoriuje dirbančių specialistų trūkumas kelia susirūpinimą, todėl šiemet siekiama skirti jiems daugiau dėmesio, populiarinant šią specialybę, keliant jos prestižą, skatinant dirbančiuosius ir suteikiant jiems palankesnes darbo sąlygas. Tad ir 2020-ųjų Pasaulinės sveikatos dienos šūkis – skatinimas įvertinti juos ir padėkoti: „Slaugytojai ir akušeriai padeda mums gyventi laimingesniame, sveikesniame pasaulyje. Skirkite jiems minutę pasakyti „ Ačiū“.

Nors slaugytojų veikla neretai vis dar nepelnytai nuvertinama, tačiau per pastaruosius keliasdešimt metų stipriai pasikeitė tiek požiūris į ją, tiek jos praktika: per šį laiką savanoriška neformali veikla tapo inovatyvia, kryptinga, nuoseklia ir sisteminga mokslo žiniomis pagrįsta profesija. Dabartiniai slaugytojai – savarankiški, išsilavinę specialistai, kuriems nuolat tenka kelti savo kompetenciją ir organizacinius gebėjimus ne tik klinikinės slaugos, bet ir psichologijos, socialinių mokslų srityse. Koronaviruso pandemijos metu didelis slaugos specialistų poreikis ir įtemptas jų darbas tampa įrodymu, kokį svarbų vaidmenį jie atlieka, saugodami pacientų sveikatą. PSO ragina pasaulio lyderius ir visuomenę atkreipti dėmesį į jų darbą ypač šiuo itin sudėtingu metu. Slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai atsiduria kovos su COVID-19 pandemija priešakyje – užtikrindami pagarbų elgesį, teikia aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, deda visas pastangas, jog bendruomeniškai išsklaidytų kylančias baimes ir išspręstų neaiškumus, prireikus, renka duomenis klinikiniams tyrimams.

Šiais slaugytojų ir akušerių metais Pasauline sveikatos diena siekiama pabrėžti probleminę slaugos būklę ir imtis visų reikiamų priemonių, padėsiančių užtikrinti šios srities darbuotojų gerovę. Šios pastangos  gyvybiškai svarbios, jei iš tiesų norime įvykdyti nacionalinės ir pasaulinės sveikatos politikos tikslus, susijusius su visuotine sveikatos apsauga, motinos ir vaiko sveikata, infekcinėmis ir lėtinėmis neužkrečiamomis ligomis, įskaitant psichikos sutrikimus, taip pat su pasirengimu ekstremalioms situacijoms ir reikiamu reagavimu į jas bei pacientų saugumą. Išanalizavę pastarojo meto slaugos politiką, gerąją patirtį bei probleminius atvejus, PSO ir jos partneriai, parengė  seriją rekomendacijų, siūlančių priemones slaugos ir akušerių darbui pagerinti. Prisidedame prie šios jų labai reikalingos iniciatyvos, kviesdami padėkoti slaugytojams ir akušeriams bei tardami nuoširdų AČIŪ už jų sunkų ir pasiaukojantį darbą.

Parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos medžiagą. Daugiau naudingos informacijos galite rasti šiuose šaltiniuose:

Lietuvos slaugos specialistų asociacijos svetainė: https://www.lsso.lt/
Lietuvos akušerių sąjungos svetainė:  https://akuseriusajunga.com/
Lietuvos akušerių asociacijos svetainė:  https://www.akuseriuasociacija.eu/
Knyga „Lietuvos slaugos istorija 1918–2018“: lmbtau/docs/knyga_lietuvos_slaugos_istorija

Chirurgas Jonas Stanaitis su žmona ir kolegėmis,  Stanaičių šeimos archyvo nuotrauka

7 balandžio, 2020 at 2:02 pm Parašykite komentarą

Leidinių ir dokumentų paroda „Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios“

Minint Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo 30-metį, bibliotekoje parengta leidinių ir dokumentų paroda „Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios“.

Lietuvos valstybės atkūrime dalyvavo nemažas būrys Lietuvos medikų. Jie buvo viena aktyviausių visuomenės grupių, kėlusių tautinį visuomenės susipratimą ir ugdžiusi pilietiškumą. Visi gerai žino Vincą Kudirką, Joną Basanavičių, Joną Šliūpą, Joną Staugaitį, Kazį Grinių ir kitus garsesnius švietėjus, bet gal tik nedaugelis atkreipia dėmesį į jų profesiją. Šie ir daugelis kitų iškilių visuomenės veikėjų daug prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo ir stiprinimo 1918–1920 metais. Visais laikais medikai buvo viena raštingiausių ir aktyviausių visuomenės grupių. Ne mažiau svarbus medikų dalyvavimas Lietuvos valstybės kūrimo procesuose ir vėlesniais laikais.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomos valstybės Atstatymo aktą pasirašė šeši gydytojai: Vytenis Povilas Andriukaitis, Audrius Butkevičius, Medardas Čobotas, Miglutė Gerdaitytė, Egidijus Klumbys, Rasa Rastauskienė Juknevičienė.

Ekspozicijoje pristatoma šių, aktyviai dalyvavusių medikų veikla: pateikiamos Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Akto signatarų (medikų) trumpos biografijos, literatūra, atspindinti to meto įvykius ir jų dalyvius.

                         
„Gimtasis kraštas žmogui –
Kaip žemė medžiui,
Į kurią šaknis suleidžia,
gyvybę ir stiprybę semia.

Tiktai stovėdamas ant savo žemės,
jis galvą iškelia kaip ąžuolas viršūnę,
jam saulė šviečia,
naktį žvaigždės mirga, ir
jis suauga su visu pasauliu
kaip jo dalis – stiprus, galingas“.

Kazys Boruta

3 kovo, 2020 at 11:28 am Parašykite komentarą

Dokumentinis filmas „El Padre Medico“

Rež. Vytautas Puidokas

„El Padre Medico“

2019

 

Pernai metais lietuviško kino pasaulį ir medicinos istorijos mylėtojus pasiekė džiugi žinia – Šiaurės Amerikoje, Kamdeno tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje, įvyko režisieriaus Vytauto Puidoko filmo „El Padre Medico“ premjera. Šių metų vasario mėnesį šis filmas, dar prieš jam pasirodant, sulaukęs susidomėjimo ir sukėlęs nemažai diskusijų, pasiekė ir Lietuvos kino teatrų žiūrovus.

„El Padre Medico“ – tai intriguojanti ir mįslinga istorija apie gydytoją, misionierių, Antrojo pasaulinio karo pabėgėlį iš Lietuvos Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį (1919–1998), gydžiusį indėnus ir kitus egzotiškosios Amazonės gyventojus, kūrusį plaukiojančias ligonines. Režisierius,  pradžioje ketinęs kurti herojišką, kilniais darbais garsėjusio gydytojo istoriją, pavadinimu „Aleksandras Didysis“, ir pats gerai nenumanė, kuo ji pavirs ir kaip galų gale kūrybinis detektyvas baigsis. Bet kokiu atveju tai buvo išties sėkmingas siužetinis posūkis.

Poetinės lietuviškos dokumentikos kontekste tai išsiskiriantis ir retas filmas, kurį tikrai verta pamatyti. Pagrindiniai jo šaltiniai – žmonių, susidūrusių su Padre, liudijimai bei archyvinė medžiaga. Jame aptariamos ne tik kultūrinės, bet ir socialinės, visuomeninės problemos – kriminalinė veikla, vergovė ir kitoks išnaudojimas. Atrodytų, seniai praėjusios ir tolimos ar nutylimos, bet staiga priartėjančios ir įtraukiančios. Sykiu šis filmas – režisieriaus, bei visos kūrybinės grupės sėkmės ir netikėtų atradimų istorija: keliaujant džiunglėse išgirstas legendinis pasakojimas, mitologinis herojiškas personažas, autentiški liudijimai, gyvi artimieji Lietuvoje, darni komanda ir ilgas kūrybinis kelias iki žiūrovų širdžių. Tai paveiki istorija, kuri įtraukia ir nuo pat pradžių kelia daug svarbių klausimų, tačiau nepateikia atsakymų. Filme kiekvienas juos turi atrasti pats.

 

 

 

11 vasario, 2020 at 3:28 pm Parašykite komentarą

Leidiniai apie onkologinius susirgimus bei jų gydymą

Vasaris – burnos vėžio profilaktikai ir kovai su kitais onkologiniais susirgimais skirtas mėnuo. Tarptautinės vėžio kontrolės organizacija ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vasario 4-ąją yra paskelbusios Pasauline kovos su vėžiu diena. Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į šios ligos profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, jos prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems susirgimams.

Onkologinės ligos diagnozė – stiprus sukrėtimas, kurį lydi daug emocinių išgyvenimų. Knyga sergančiajam tokia liga gali tapti užuovėja nuo sunkiai pakeliamų išgyvenimų, fizinio ir emocinio skausmo. Būtent knyga gali leisti atsigręžti į save ir atsiriboti nuo šalia lašančios lašelinės bei varginančių ir didžiulį nerimą keliančių minčių. Skaitymas gali tapti nuotykiu, į kurį pasinėrus galima pabėgti nuo ligoninės keliamų iššūkių. Sužinojęs onkologinės ligos diagnozę, žmogus turi ne tik susitaikyti su fiziniais kūno pokyčiais, ištverti ilgą ir sudėtingą gydymą, bet ir susidoroti su nelengvais psichologiniais išgyvenimais: įvairiomis baimėmis, nerimu, pykčiu, vienišumo ir neapibrėžtumo jausmu, nuolat lydinčia nežinomybe. Sergantiems onkologinėmis ligomis neužtenka vien tik specialaus gydymo. Chemoterapija, radioterapija ar kitos specifinės procedūros pacientui yra nepaprastai sudėtingas procesas, pareikalaujantis ne tik fizinės ištvermės, bet ir vidinių išteklių. Svarbu, kad pacientai visą laiką nebūtų susitelkę tik ties liga ir gydymu bei jų keliamomis baimėmis ar sunkumais, todėl itin reikalingas paprastas žmogiškas dėmesys, artumas, supratimas bei kuo įvairesnės laisvalaikio praleidimo galimybės, kuomet tenka ilgesnį laiko tarpą praleisti ligoninėse.

Lietuvos medicinos bibliotekoje galite susipažinti su leidinių paroda apie onkologinius susirgimus bei jų gydymą. Joje atrinkome lietuvių kalba, specialistų parašytus rekomendacinio pobūdžio leidinius, skirtus sergantiems onkologinėmis ligomis bei jų artimiesiems. Naudingos literatūros taip pat galite rasti mūsų parengtoje rekomenduojamos literatūros rodyklėje „Knyga – užuovėja sergantiems onkologinėmis ligomis“. 

 

28 sausio, 2020 at 8:14 am Parašykite komentarą

Better Health for Europe: more equitable and sustainable

 

Better Health for Europe: more equitable and sustainable

World Health Organization 

Kopenhaga, 2019

 

 

 

Lietuvos medicinos bibliotekoje lankėsi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė ir supažindino su naujausiomis Lietuvoje vykdomomis iniciatyvomis bei leidiniais. Vienas jų – apžvalginis 2010–2020 metų veiklų leidinys „Geresnės Europos sveikatos link: teisingumas ir tvarumas“ (ang. Better Health for Europe: more equitable and sustainable).

Ši knyga apžvelgia svarbiausias, per pastarąjį dešimtmetį PSO narių ir bendradarbių vykdytas veiklas bei iniciatyvas, siekiant įgyvendinti teisingumo ir tvarumo principus sveikatos srityje Europos regione. Esminis principas ir siekis – stipri, į žmogų orientuota, efektyvias, tvarias paslaugas teikianti sveikatos priežiūros sistema. Leidinyje regioninio biuro direktorė Zsuzsanna Jakab pristato su kolegomis parengtą PSO viziją, pagrindines strateginio mąstymo kryptis, aptaria sveikatos apsaugos srityje vykstančius procesus ir pasiekimus. Taip pat pateikiami politinių lyderių, visuomenės sveikatos vadybininkų, sveikatos priežiūros specialistų ir kitų šio sektoriaus atstovų iš viso pasaulio pasisakymai. Knyga papildyta su jais atliktų interviu ištraukomis.

Leidinį sudaro trys dalys.

I dalis – Geresnės Europos sveikatos link: septyni strateginės veiklos prioritetai – skirta apžvelgti bendras sveikatos politikos tendencijas ir pristatyti strategines Europos regione veikiančio PSO biuro veiklas ir tyrimus, vykdytus kuriant efektingesnę sveikatos politiką, plėtojant bendradarbiavimą, plečiant profesinius ryšius, tobulinant įgūdžius ir kompetenciją.

II dalis – Geresnės Europos sveikatos link: pasiekimai – skirta aptarti Europos regiono PSO biuro darbo rezultatus ir pasiekimus, įgyvendinant du pagrindinius programos „Sveikata 2020“ tikslus ir jos keturias prioritetines veiklos kryptis, įvertinti jų paveikumą atskirose srityse ir atvejuose.

III dalis – Geresnės Europos sveikatos link: išvados ir pranešimai – skirta apibendrinti Europos regiono sveikatos politikos raidą, PSO veiklas ir apsvarstyti ateities perspektyvas po 2020-ųjų. Aptariant jas, pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai.

Knygos turinį galite rasti čia.

15 sausio, 2020 at 11:06 am Parašykite komentarą

Jono Stanaičio knyga „Usnynas“

 

Jonas Stanaitis

 „Usnynas“

Vilnius, 2019

 

 

2019 m. spalio 4 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje vyko chirurgo, habilituoto medicinos mokslų daktaro Jono Stanaičio 100 metų jubiliejui skirtas minėjimas „Gydyti be stebuklų ir daryti stebuklus be žodžių“. Gydytoją šiltai prisiminė bibliotekoje susirinkę jo artimieji, kolegos, pažįstami.

J. Stanaitis (1919 09 20, Matarnai–1997 04 16, Vilnius) – dramatiško likimo chirurgas, habilituotas medicinos mokslų daktaras, mokslininkas ir išradėjas, patyręs karo, sovietmečio žiaurumus. Renginio metu pristatyta ir pakartotinai perleista paskutinė jo knyga „Usnynas“. Tai autoriaus prisiminimai apie dramatiškus pokario Lietuvos įvykius: bandymus trauktis, bėglio patirtį, partizaninį karą, gydytojo darbą provincijos ambulatorijoje. Tuo metu daug gydytojų pasitraukė į Vakarus, buvo išvežti į Sibirą, o J. Stanaitis liko, nuolat keisdamas darbo vietas, gydydamas po tardymų, karo traumų sužalotus kraštiečius. Jam teko ne tik operuoti, bet ir įkurti chirurgijos skyrius, operacines, gauti įrangos, laikinai slėpti partizanus, rizikuoti savo ir savo artimųjų gyvybėmis.

Knyga „Usnynas“ papildyta vaikų, kurie ir pabaigė rengti knygą, atsiminimais, komentarais. Netrukus skaitytojų laukia dar viena naujiena – jau spalio mėnesį pasirodys J. Stanaičio bibliografija.

 

8 spalio, 2019 at 11:16 am Komentarų: 1

Dr. Timo Spectoro knyga „Mitai ir tiesa apie maistą“

 

Tim Spector

„Mitai ir tiesa apie maistą“

Vilnius, 2018

 

 

 

 

Vos pasirodžiusi dr. Timo Spectoro knyga „Mitai ir tiesa apie maistą“ sulaukė daug populiarumo ir iki šiol yra mėgstama skaitytojų. Joje medicinos profesorius, remdamasis moksliniais tyrimais, pacientų gydymo istorijomis, asmenine patirtimi bei profesine kompetencija, pasitelkdamas medikams būdingą sąmojį, šmaikščiu stiliumi griauna mitus apie dietas ir jų poveikį sveikatai, siūlo naujai pažvelgti į mitybą.

 Lengvu, įtraukiančiu stiliumi parašyta knyga pilna žinių, naujausių mokslinių tyrimų išvadų,  o ne naujų taisyklių ar ribojimų. Pagrindinė siūloma taisyklė – svarbiausia maisto įvairovė.

 „Mūsų kūnų reakcijos į bet ką – nuo maisto iki mankštos ar aplinkos – yra visiškai skirtingos, ir šie skirtumai turi įtakos tam, kiek riebalų mes sukaupiame ir kiek svorio priaugame, taip pat kokį maistą renkamės. Mes nustatėme, kad šiuos skirtumus iš dalies nulemia mūsų genai, bet daug kas priklauso ir nuo mūsų žarnyne gyvenančių mikroorganizmų įvairovės“ – teigia knygos autorius.

 

30 rugsėjo, 2019 at 12:29 pm Parašykite komentarą

Prof. Antano Sučilos prisiminimų knyga „60 metų chirurgijos keliais“

 

 

Antanas Sučila

„60 metų chirurgijos keliais“

Vilnius, 2019

 

Džiugi naujiena medicinos ir chirurgijos istorijos mėgėjams – prof. Antano Sučilos (1917–2017) prisiminimų knyga „60 metų chirurgijos keliais“. A. Sučila daugeliui jaunesniųjų kolegų buvo autoritetas profesinėje ir bendražmogiškų vertybių srityje. Jį itin mėgo ir pacientai.

Autobiografinė knyga primena metraštį, kuriame profesorius aprašo savo mokslinę veiklą, šeimos gyvenimą ir kasdienybę, dalinasi per devyniasdešimt metų sukaupta darbine patirtimi ir prisiminimais. Perskaičiusieji knygą, įgis ne tik teorinių, bet ir praktinių medicinos žinių, sužinos, kuo skyrėsi mediko darbas karo, pokario laikotarpiu ir dabar. Leidinio pabaigoje skaitytojai ras beveik 200 bibliografijos šaltinių, apimančią 1956–1988 m. A. Sučilos gyvenimo ir darbų laikotarpį, bei daugiau nei 100 atsiliepimų spaudoje, televizijoje sąrašą. Lietuvos medicinos biblioteka 2017 m. buvo sudariusi jubiliejinę jo bibliografijos rodyklę, kuri skelbiama LMB issuu paskiroje https://issuu.com/lmbtau/sucila_antanas.

Knygą jau galite rasti mūsų bibliotekoje, o rudenį planuojame surengti ir jos pristatymą.

 

 

28 rugpjūčio, 2019 at 12:58 pm Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2020 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031  

Statistika

  • 98 120