Medikų ateitininkų korporacijai “Gaja“ 90 metų

Apie šią organizaciją ir jos veiklą, dalyvių likimus pasakojama knygoje “Gaja: Ateitininkų medikų korporacija“. Knygą parengė Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto absolventai: dr. Vacys Šaulys, dr. Juozas Meškauskas, dr. Kazys Ambrozaitis. Išleista 2005 m. Čikagoje. Knygoje atsispindi ne tik visapusiška korporacijos “Gaja“ istorija, bet ir jos steigėjų bei dalyvių trumpos biogramos su nuotraukomis. Knygą galima rasti Lietuvos medicinos bibliotekoje.
Pateikiame vieno šios organizacijos steigėjų gydytojo prof. Juozo Meškausko prisiminimus, kaip ir kodėl kūrėsi ši organizacija.
Gajos korporacija_J Meškauskas238
Reklama

rugpjūčio 17, 2018 at 7:06 am Parašykite komentarą

Kairiarankių diena

 

 Rugpjūčio mėnesį minima Tarptautinė kairiarankių diena. Prisimenu, kaip atėjus į pirmą klasę teko išvysti kai kuriuos klasės draugus rašančius kaire ranka. Dabar tai nestebina, bet tuomet, kai gyvenimo patirties buvo sukaupta nedaug, o toks dalykas kaip rašymas atrodė savaime suprantamas dalykas, apėmė keistas jausmas. Tai prilygo kažkam nenusakomo. Kaip gi galima rašyti kita ranka? Kaip laikyti popieriaus lapą?  Vedama smalsumo, pabandžiau parašyti kelias raides. Tik tos raidės tapo nelabai įskaitomos. Taigi, kaip ir kodėl rašoma kaire ranką?

Ievos Elenbergienės straipsnyje pažymima, kad pirmuosius dominuojančios rankos požymius pastebėti galima, kai vaikui būna 2-3 m. Tačiau tokio amžiaus mažyliai dar mėtosi – tai veiksmą atlieka viena ranka, tai kita. Mokslininkai teigia, kad smegenų funkcijos, nulemiančios kairiarankiškumą ar dešiniarankiškumą, bręsta iki pat mokyklinio amžiaus. Užtat atėjęs į mokyklą pirmokas jau turėtų jausti, kuria ranka jam patogiau rašyti ir piešti. Tuomet ir matyti, ar vaikas yra dešiniarankis, ar kairiarankis, o gal geba vienodai gerai valdyti abi rankutes (Ieva Elenbergienė / Ar „permokinti“ kairiarankį? // Mažylis. – 2017, Nr. 10, p. 68.).

Nors šiandien ir kalbama, kad nėra jokio skirtumo, kurią ranką žmogus naudoja kaip pagrindinę, tačiau žmonijos istorijoje gausu prietarų apie kairiarankius. Viduramžiais kairiarankiai buvo įtarinėjami susidėję su velniu, kaltinami raganystėmis, kenkimu kitiems. Vadovaudamiesi šia nuostata, teisėjai pasmerkė kairiarankę Prancūzijos didvyrę Žaną Dark sudeginti. […] 1921 metais išspausdintame psichologijos mokslo veikale buvo teigiama, kad žmonės, linkę kasdienius darbus atlikti kairiąja ranka, dažniausiai yra silpnapročiai (Kairiarankių fenomenas / Sveikas Žmogus// https://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-5726-KAIRIARANKIU_FENOMENAS) Rusijos caras Petras I uždraudė teismuose liudyti kairiarankiams – kad nerūstintų Dievo. Kaire ranka buvo kenkiama ar prakeikiama, net šėtonas daugelyje paveikslų vaizduojamas kairiarankis. Žegnotis, laiminti, krikštyti buvo galima tik dešine ranka. Škotijoje žinomas posakis apie žmogų, kuriam nesiseka: „Jis, matyt, krikštytas kaire ranka“. Iki šių dienų kai kuriuose Indijos kaimuose manoma, kad kairiarankiai yra nuodytojai, todėl jie neįleidžiami į virtuvę. Japonijoje žmonos kairiarankystė buvo rimta skyrybų priežastis. Afrikos zulusai kišdavo kairiarankių vaikų kairiąsias rankas į verdantį vandenį. Musulmonų kraštuose, kur kairiarankių nedaug, tradicijos draudžia imti valgį arba praustis kaire ranka. Nedidelė išimtis – senovės actekai ir šiandieninės Afrikos meru genties atstovai kurie gerbia kairiąją ranką (Loreta Šimkevičienė / kairiarankystė: mitai ir tikrovė // Alytaus naujienos. -2007, Nr. 953).

Dar netolimoje praeityje Lietuvos ir kitų šalių darželiuose, mokyklose kairiarankius būdavo bandoma „perauklėti“. Dabar ši problema sprendžiasi lyg ir savaime. Tėvai ir gydytojai pastebėjo, kad permokyti kairiarankiai tampa nervingi, kaprizingi. Jiems dažnai skauda galvą, pilvą, paaštrėja lėtinės ligos, sutrinka miegas ir apetitas, greitai pavargsta dešinė ranka. Dažnam atsiranda nervinių tikų, naktinis šlapinimasis, net mikčiojimas. Toks mokinys pradeda atsilikti nuo savo bendraamžių: lėčiau ir negražiai rašo, praleidžia raides, blogiau skaito (Loreta Šimkevičienė / kairiarankystė: mitai ir tikrovė // Alytaus naujienos. -2007, Nr. 953).

Nors įvairiose pasaulio šalyse egzistuoja begalė mitų, spėlionių kodėl gimstama ar tampama kairiarankiu, vis tik, vieno ir teisingo atsakymo nėra. Egzistuoja daugybė teorijų, kurios gali pagrįsti kairės rankos aktyvesnį naudojimą ar galimybę nustatyti kurią ranką gimęs kūdikis naudos aktyviau, tačiau plataus ištyrimo visiems šiems teiginiams, kol kas nėra. Tos sritys, kurios neturi pilno mokslinio ištyrimo, visad sukelia didelį susidomėjimą, tad keli įdomūs faktai apie kairiarankius:

  • Rugpjūčio 13-ąją pasaulyje pažymima Tarptautinė kairiarankių diena pradėta minėti 1992 metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva.
  • Pasaulis labiau pritaikytas dešiniarankiams, todėl kairiarankiai dažniau pakliūva į nelaimingus atsitikimus, susižeidžia.
  • Tyrimų duomenimis, kairiarankiai dažniau serga skrandžio ir žarnyno ligomis, juos dažniau kamuoja astma, diabetas, migrena, autizmas.
  • Dešinysis smegenų pusrutulis valdo kairiąją kūno pusę. Koordinuoja dešiniarankių ir kairiarankių intuiciją, abstraktų, vaizdinį mąstymą, muzikinį ritmą, intonaciją, jausmus, tačiau čia dar formuojasi kalbos ir rašto centras, todėl žmogus pasižymi nestandartiniu mąstymu. Kairiarankiai pasižymi didesniu sugebėjimu suvokti garsus ir intonaciją, taip pat atskirti smulkiausius spalvų atspalvius, ko nesugeba dešinieji.
  • Daugelyje pasaulio šalių jau egzistuoja kanceliarinės prekės, namų apyvokos reikmenys, pritaikyti specialiai kairiarankiams. Tarp jų – žirklės, rašikliai, pieštukai, „atvirkščios“ liniuotės, greitai džiūstantis rašalas, galąstuvai, virtuvės reikmenys, rankinės, laikrodžiai, kompiuterinės prekės.
  • Lietuvoje daugiau kaip 300 tūkstančių kairiarankių. Visame pasaulyje jų apie 550 milijonų. Prognozuojama, kad 2020 metais kairiarankių kiekis viršys milijardą.
  • Kas dešimtas žemės gyventojas – kairiarankis. Sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad kas penktas garsus žmogus – kairiarankis.
  • Vyrų kairiarankių yra 1,5–2 kartus daugiau nei moterų.
  • Jei abu tėvai dešiniarankiai, tai tikimybė, kad vaikas gims kairiarankis yra 2 proc., jei vienas iš tėvų kairiarankis, tikimybė – 17 procentų, jei abu tėvai kairiarankiai, – 46 proc.
  • Neseniai atliktas 20 000 žmonių tyrimas parodė,
    kad kairiarankius labiausiai gimdo moterys, perkopusios per trisdešimt, dažniausiai jie gimsta antroje metų pusėje, būna neišnešioti ir sveria vos per kilogramą.
  • Amerikos ekonominių tyrimų nacionaliniam biurui paskelbus naujo tyrimo rezultatus, paaiškėjo, jog vyrai kairiarankiai, turintys vidurinį išsilavinimą, uždirba 15 proc. daugiau nei jų kolegos dešiniarankiai. Tuo tarpu turintys aukštojo išsilavinimo diplomą uždirba 26 proc. daugiau.
  • Visos poliarinės meškos kairiarankės, todėl kartais kairiarankiai vadinami „baltaisiais lokiais“.
  • Pietų Virdžinijos valstijoje yra miestas Left Hand (Kairė ranka)( https://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-5726-KAIRIARANKIU_FENOMENAS).

 

Garsiausi pasaulio kairiarankiai:

  • Imperatoriai – Julijus Cezaris, Napoleonas Bonapartas.
  • JAV prezidentai – H. Trumanas, G. Fordas, R. Reiganas, G. Bušas, B. Clintonas.
  • Mokslininkai – Pitagoras, I. Niutonas, A. Enšteinas, I. Pavlovas.
  • Kompozitoriai – Liudvikas Van Bethovenas, Nikolo Paganini, Sergejus Prokofjevas, Sergejus Rahmaninovas.
  • Tapytojai – Leonardas Da Vinčis.
  • Muzikantai – Stingas, Polas Makartnis, Kurtas Kobainas, Celine Dion.
  • Aktoriai – Nikolė Kidman, Čarlis Čaplinas, Merlina Monro, Demi Mur, Sylvestras Stalonė, Robertas DeNiro, Bruce Willis, Marlon Brando, Andželina Džoli, Tomas Kruzas, Piersas Brosnanas, Sara Džesika Parker, Keanas Rivesas, Džulija Roberts, Viktoras Suhorukovas, Deividas Duchovnis, Whupi Goldberg.
  • Sportininkai – Pele (futbolininkas), Martina Navratilova (tenisininkė), Goranas Ivanisevičius (tenisininkas), Markas Spitcas (plaukikas).
  • Rašytojai – Levas Tolstojus (kaire parašė „Karą ir taiką“), Nikolajus Leskovas, Hansas Kristijanas Andersenas, Aleksandras Puškinas.

 

Literatūra:

  • Ar „permokinti“ kairiarankį? / Ieva Elenbergienė // Mažylis. – 2017, Nr. 10, p. 68-69.
  • Kairiarankiai / konsultuoja psichologės neuropsichologinės korekcijos specialistės Anastasija Sadauskienė ir Svetlana Gumeniuk // Tavo vaikas. – 2016, Nr. 9, p. 72-75.
  • Kairiarankis – vis dar „kitoks“? / konsultuoja Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros docentė daktarė Lijana Brazdeikienė // Tavo vaikas. – 2013, Nr. 2, p. 64-65.
  • Kairiarankių fenomenas / Sveikas Žmogus// https://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-5726-KAIRIARANKIU _FENOMENAS
  • Loreta Šimkevičienė / kairiarankystė: mitai ir tikrovė // Alytaus naujienos. -2007, Nr. 953.

 

 

 

 

Faktus surinko ir sudėliojo

Simona Ivaškevičienė

rugpjūčio 16, 2018 at 6:34 am Parašykite komentarą

Rašantis gydytojas chirurgas onkologas Algirdas Jackevičius

Labai malonu pristatyti jau trečiąją chirurgo onkologo Algirdo Jackevičiaus knygą „Gineičių giminės keliai“, kurios turinys pasakoja apie gydytojo mamos giminę.  Šia proga nusprendėme šiek tiek apibūdinti visas autoriaus knygas.

Pirmoji knyga „Gyvenimo vingiais“ atskleidžia autoriaus tėvo ir jo giminės gyvenimą. Kaip teigia Algirdas Jackevičius, jo tėtis, Stasys Jackevičius, paprastas kaimo bernelis, niekieno nepadedamas, pasiekė visuomenės pripažinimą, prisidėjo prie lietuvybės skleidimo po spaudos atgavimo. Apie paprasto žmogaus bendrystę su dr. Jonu Basanavičiumi, Juozu Tumu-Vaižgantu, su daugeliu Lietuvos valstybės atkūrimo signatarų, rašytojų, vertėjų. Knygą galima rasti Lietuvos medicinos bibliotekos fonduose http://libis.lmb.lt/showRecordDetails.do?recordNum=2&biId=210647&catalog=false&resId=&previewUrl=undefined&epaveldas=f)

Antroji knyga – „Mintys  apie gyvenimą“ (perskaityti galima el. adresu: https://issuu.com/lmbtau/docs/algirdas_jackevicius_mintys_apie_gy). Tai knyga-istorija apie patį Algirdo Jackevičiaus gyvenimą. Prisiminimai apie tėvą, bendraujantį su knygnešiais, apie vaikystę ir pokarį Lietuvoje, apie medicinos studijas ir savo gyvenimo įprasminimą, apie pirmąsias keliones valtele ir tolimesnes Kaukazo kalnais autobusu, laivais per Baltijos jūrą bei lėktuvais per visą pasaulį. Šventasis Augustinas yra pasakęs, kad „Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį“. Algirdas Jackevičius, apkeliavęs 76 pasaulio šalis, savo įspūdžius pateikia savo knygoje. Tai gydytojas, skaitęs ne tik pirmąjį puslapį, bet mėgavęsis kiekviena kelione ir suteikęs šią galimybę kitiems.

Trečioji – „Gineičių giminės keliai“. Ką sako apie šią knygą pats autorius?

„Parašęs apie tėvo Stasio Jackevičiaus giminę, nutariau parašyti apie mamos giminę, nes aš prisimenu visus senuosius Gineičius, kadangi nuo vaikystės vasarą atvažiuodavau į Tauragnus, kuriuose praleisdavau labai maloniai laiką per vasaros atostogas. Labės ežere išmokau plaukioti ir aš, šešerių metų vaikelis, su dvaro bernais plaukiodavau ežere. Mano pirmosios kelionės prasidėjo plaukiant Tauragnų ežeru valtele, kai mes su sesutėmis Aldona ir Danguole lankydavome pažįstamus. Aš labai mėgau važinėti arkliais ir neretai būdavau vežėjas, su močiute vykdavome lankyti giminių per atlaidus. Mes nuvykdavome į Šavašus, Žvilbučius, Spitrėnus, užvažiuodavome į Noliškį, kur tuo metu šeimininkavo Kazimieras Žulys, močiutės brolis. Tenai šeimininkavo mano krikšto mama Marija Gineitytė-Žulienė. Buvo jų trys jaunos dukrelės: Aldutė, Laimutė ir Teresėlė. Mes su pusbroliu Kaziu Dijoku mėgdavome vykti į Noliškį, kur gaudavau išgerti vaisių sulčių, grietinėlės. Ten kirkindavome šias jaunas mergaites. Žulys mėgo laikyti eiklius žirgus, turėjo net karietą, ir neretai smagiai klegėdavome į atlaidus. Taigi, man, jaunam vaikinui, buvo smagu leisti vasaros atostogas Utenos apskrityje, kur gyveno daug Gineičių giminės atstovų. Iš pradžių noriu supažindinti su vyriausiojo Karolio Gineičio sūnaus Antano Gineičio gimine“.

 

Algirdas Jackevičius

 

Ši knyga – tai Gineičių šeimos (plačiąja prasme) istorija. Istorija su tvirtomis, gražiomis asmenybėmis, su savais skauduliais, šviesuliais ir užfiksuotomis gyvenimo akimirkomis. Čia išsamiai pateikiamas ir Gineičių genealoginis medis, būtent čia pateikiamos ir garsaus Lietuvos gydytojo higienisto Vlado Kviklio giminės susijungimo užuomazgos.

Knyga „Gineičių giminės keliai“ jau greitai bus Lietuvos medicinos bibliotekos fonduose.

 

 

 

 

 

rugpjūčio 7, 2018 at 11:04 am Parašykite komentarą

Drąsios svajonės

 

„Niekas taip nepadeda kurti ateities, kaip drąsios svajonės.

Šiandien utopija, rytoj – kūnas ir kraujas.“  

Viktor Hugo 

rugpjūčio 2, 2018 at 6:10 am Parašykite komentarą

Gintarė Jankauskienė “Panikos priepuoliai: išsivaduok iš nerimo ir baimių“

Gintarė Jankauskienė

 “Panikos priepuoliai: išsivaduok iš nerimo ir baimių“

 

2018

Psichoterapeutų komentarai, pokalbiai su specialistais, patarimai artimiesiems, savipagalbos būdai, atviros išpažintys – knyga „Panikos priepuoliai“ kenčiantiems nuo šio sutrikimo padės geriau suprasti save, nebesijausti vienišam su šia problema ir pagerinti savijautą. Panikos priepuolius išgyvenančiųjų artimiesiems knyga suteiks daug svarbios informacijos ir, svarbiausia, padės suprasti, kas vyksta su žmogumi ir kaip galima jam pagelbėti.

Knygoje pateiktas tikras  4 žmonių istorijas komentuoja gydytoja psichoterapeutė A. Kirvaitienė. Nerimo sutrikimų užuomazgos slypi šeimoje. Žmogus pasveiksta tada, kai sąmoningai ima geriau pažinti save. Pasveikimas yra procesas.

Patarimais kaip padėti segančiam artimajam dalijasi psichologė – psichoterapeutė A. Šapranauskienė. Svarbu užjausti, nekritikuoti, tačiau nereikia prisiimti visos atsakomybės už artimojo sveikimą. Kitaip tai bus vaiko ir suaugusio, o ne dviejų suaugusiųjų ryšys.

Kitose knygos dalyse autorė užduoda 90 klausimų aštuoniems psichikos sveikatos specialistams. Kaip atpažinti panikos priepuolį? Kas priepuolio metu vyksta organizme? Ar šis nerimo sutrikimas paveldimas? Kaip atskirti širdies infarktą nuo labai stipraus nerimo, nes kartais simptomai būna labai panašūs? Koks poilsis geriausias išsekusiai psichikai ir kūnui? Kaip išmokti sustoti, neskubėti ir pasimėgauti dabarties akimirkomis? Kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri? Kodėl svarbu kasdien rūpintis psichologine šeimos gerove?

Labai dažnai mes patys savo mintyse susikuriame stresą, sukeliantį nerimą, nemigą, pervargimą, nervinį išsekimą. Beveik 80 proc. oro linijų keleivių jaučia baimę prieš skrydį, nors tikimybė patekti į lėktuvo katastrofą 2017 m. buvo 1 iš 127,5 milijonų. Norint sveikti, būtina keisti savo mąstymą, jausmus ir elgesį. „Pasveikimas dažniausiai priklauso nuo paties žmogaus, jo meilės ir dėmesio sau“, – sako psichiatrė A. Stankūnienė.

liepos 16, 2018 at 8:02 am Parašykite komentarą

Klaus Bernhardt “Gyvenimas be nuostatų, baimės ir nerimo: paremta naujausiais smegenų tyrimais“

Klaus Bernhardt

Gyvenimas be nuostatų, baimės ir nerimo: paremta naujausiais smegenų tyrimais

Vilnius, 2018

 

Psichoterapeutas K. Bernhardtas, remdamasis ilgamete savo patirtimi, atskleidžia sėkmingai praktikoje išbandytą metodą, kaip susigrąžinti psichologinę bei fizinę sveikatą, išsilaisvinti iš nuostatų ir neigiamų emocijų.

Remdamasis šiuolaikiniais smegenų veiklos tyrimais, autorius kviečia sužinoti, kas ir kaip veikia mūsų smegenis,  kaip mes galime daryti įtaką savo savijautai ir elgesiui ir atsisakyti išankstinių įsisenėjusių nuostatų. Aiškiai ir suprantamai išdėstyti metodai, kaip sustabdyti baimes bei panikos priepuolius . Autorius moko atpažinti organizmo siunčiamus signalus ir išsiaiškinkiti tikrąsias baimės priežastis. Atskleidžiamos  penkios taisyklės, kurios keičia vidinę minčių kalbą. Knygoje pateikiami pavyzdžiai iš psichoterapeuto klinikinės praktikos, įrodantys, kad galima gyvenkite be nuostatų, baimės ir nerimo, nebėgant nuo pokyčių.

liepos 2, 2018 at 5:28 am Parašykite komentarą

Reakcija į diagnozę

depression-2912424_1280

Daugeliui žmonių pirmosios savaitės po diagnozės apie lėtinę ar onkologinę ligą yra labai sunkios. Neretai sutrinka psichologinė pusiausvyra, miegas ir apetitas, darosi sunku susikaupti, mąstyti, apninka įvairūs jausmai, negatyvios mintys. Atrinkti specialistų parašyti straipsniai bei knygos, kuriose aptariami streso įveikimo, socialinės atskirties ir kiti psichologiniai aspektai, su kuriais susiduria sunkiomis ligomis susirgę žmonės.

 

Knygos lietuvių kalba

Pacientų mokymas stebėti ir valdyti ligą : naujas požiūris į lėtines ligas / Anne Lacroix, Jean-Phillipe Assal. – Kaunas, 2009. – 177, [1] p.

Gyvenimas su liga ir kančia/  Nick Donnelly.- Vilnius, 2012

 

Knygos anglų kalba

Hrepsime Gulbenkoglu and Nick Hagiliassis.Anger management : an anger management training package for individuals with disabilitie, London : Jessica Kingsley, 2006. 169 p.

Gill Green, The end of stigma? : changes in the social experience of long-term illness, London ; New York (N.Y.) : Routledge ; Taylor & Francis Group, c2009. xi, 156 p.

Health beliefs and coping with chronic diseases / Ajit K. Dalal, Sage Publications, 2015. xii, 244 p.

The illness narratives : suffering, healing, and the human condition / Arthur Kleinman. [New York] [N.Y.] : Basic Books, c1988.

Handbook of stress, coping, and health : implications for nursing research, theory, and practice / editor Virginia Hill Rice.Thousand Oaks (Calif.) ; London ; New Delhi : SAGE Publications, 2000. xiv, 590 p.

Medical and psychosocial aspects of chronic illness and disability / Donna Falvo. Sudbury (Mass.) [etc.] : Jones and Bartlett, c2005. xxiii, 572 p.

Coping with chronic illness and disability : theoretical, empirical, and clinical aspects / edited by Erin Martz, Hanoch Livneh New York (N.Y.) : Springer, c2010. xxv, 430 p.

Straipsniai lietuvių kalba

Subjektyviai vertinamos sveikatos, sirgimo lėtine liga ir psichologinės gerovės ryšiai. Pakalniškienė, Vilmantė ; Vilniaus universitetas ; Kairys, Antanas ; Vilniaus universitetas ; Bagdonas, Albinas ; Vilniaus universitetas ; Liniauskaitė, Audronė ; Klaipėdos universitetas. Visuomenės sveikata. 2013, Nr. 4 (63). p. 87-95.


Subjektyvi socialinė atskirtis kaip lėtinės ligos patirties aspektas.
Baltrušaitytė, Giedrė ; Vytauto Didžiojo universitetas. Leonavičius, Vylius ; Vytauto Didžiojo universitetas. Kultūra ir visuomenė : socialinių tyrimų žurnalas. 2014, nr. 5(2). p. 128-147.


Depresija ir cukriniu diabetu sergančių asmenų pozityvus požiūris į ligą sociodemografinių rodiklių atžvilgiu.
Gustainienė, Loreta ; Vytauto Didžiojo universitetas. Kerpaitė, Audronė ; Vytauto Didžiojo universitetas. Visuomenės sveikata,  2013, nr. 1(60). p. 89-97.


Lėtine liga sergančio asmens šeimos suaugusiųjų narių pasitenkinimo gyvenimu ir jo išteklių ypatumai.
Aušiūraitė, Sigita ; Vytauto Didžiojo universitetas. Pileckaitė-Markovienė, Margarita ; [Pileckaitė, Markovienė Margarita] ; Lietuvos edukologijos universitetas. Visuomenės sveikata = Public health : mokslo darbai. 2013, Nr. 1 (60). p. 106-114.

 

Gyvenimo susirgus lėtine liga įprasminimas. Butkutė, Rūta ; KMU psichiatrijos klinika. Perminas, Aidas ; Vytauto Didžiojo universitetas. Lietuvos bendrosios praktikos, 2005, T. 9, Nr. 11. p. 760-762.

Lėtinėmis ligomis sergančių ir sveikų suaugusiųjų sveikatos kontrolės lokuso ir vidinės darnos ypatumai.Petrulytė, Ala ; Lietuvos edukologijos universitetas. Pileckaitė-Markovienė, Margarita ; [Pileckaitė, Markovienė Margarita] ; Lietuvos edukologijos universitetas ; Lazdauskas, Tomas ; Lietuvos edukologijos universitetas. Psichologija. 2007, [T.] 35. p. 32-41.

 

Ar dažnai lėtinės ligos sukelia depresijos epizodus? / Greta Šalčiūtė, Dovylė Žiupsnienė, Kazys Simanauskas, Vytautas Kasiulevičius, Virginijus Šapoka // Sveikatos mokslai. – T. 25, Nr. 2 (2015), p. 61-69.

Depresijos pasireiškimas sergant lėtinėmis ligomis: diagnostikos problemos ir perspektyvos / Rytis Leonavičius, Virginija Adomaitienė // Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. – T. 15, Nr. 8 (2011), p. 612-615.

Internetiniai straipsniai:

Reakcija į diagnozę: http://www.psichoterapijoskabinetas.lt/straipsniai/reakcija-diagnoz

Psichologinės reakcijos į ligos diagnozę ir efektyvios reagavimo strategijos (Provizorius.lt informacija)

Reakcija į ligos diagnozę http://rutabutkute.lt/paslaugos/informacija-susidurus-su-liga/reakcija-i-ligos-diagnoze

Bratikaitė L.Ką daryti, jei išgirdote diagnozę – vėžys? http://www.pola.lt/socialine-kampanija-vezys-ne-nuosprendis/ka-daryti-jei-isgirdote-diagnoze-vezys/

 

 

 

Parengė D. Širkaitė

birželio 12, 2018 at 12:38 pm Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Statistika

  • 72 264