Tautvilė Šliažaitė „Balansas kasdienybėje“

Tautvilė Šliažaitė

„Balansas kasdienybėje“

2018

Balansas kasdienybėje – nauja gera knyga apie mitybą

Natūropatinės mitybos specialistė T. Šliažaitė pateikia daug naujos naudingos informacijos apie mitybą ir jos subalansavimą. Subalansuota mitybą – tai vengimas griežtų dietų, kraštutinumų, tiesiog žinojimas, kas naudinga mūsų organizmui, o ko vengti. Ką reiškia ta natūropatinė medicina? Tai reiškia, kad keičiant mitybą ir mūsų gyvenimo įpročius, kartais naudojant net ir kokius nors papildus, mes galime pagerinti savo sveikatą.

Knygoje paneigta gausybė mitų apie mitybą ir sveiką gyvenimo būdą. Pasak T. Šliažaitės, turėtume nustoti mitybos klausimus sieti vien tik su svoriu. Specialistė skeptiškai vertina žurnaluose aprašomas dietas ar super produktų vaikymąsi. Šiuo metu itin populiarios tik vienos kategorijos produktų dietos, pavyzdžiui, grikių ar vaisių, organizmui atneša daugiau žalos negu naudos. Knygoje akcentuojama, kad sveikos ir subalansuotos mitybos pagrindas yra įvairovė, o ne apribojimai, tuo metu super maistas yra bet koks maistas, turintis daug naudingų maistinių medžiagų.

Knygoje taip pat skatinama atsigręžti į tėvų ir senelių valgymo įpročius. Pavyzdžiui, namuose ruoštas sultinys – tikra mikroelementų ir amino rūgščių bomba, o štai net mažoje kepenėlių porcijoje yra labai daug naudingų medžiagų. Į knygą T. Šliažaitė įtraukė ne vieną įžvalgą, kurias papildo subalansuoti receptai ir jos asmeninės virtuvės paslaptys.

 

Reklama

lapkričio 22, 2018 at 12:37 pm Parašykite komentarą

Prof. Alain Golay knyga “Lieknėjimo filosofija“


Prof. Alain Golay

“Lieknėjimo filosofija“

2018

 

 

 

Profesorius Alain Golay yra tarptautinio lygio mokslininkas tyrėjas ir dėstytojas, 13 knygų autorius, Lėtinėmis ligomis sergančių pacientų terapinės edukacijos skyriaus vadovas, Ženevos universitetinės ligoninės gydytojas, endokrinologas-diabetologas.

„Lieknėjimo filosofija“ – knyga apie tai, kaip numesti svorio… ugdant savo asmenybę. Svoris ir vidinis gyvenimas susiję.

Pasitelkdamas filosofiją, prof. A Golay teigia, jog norint sulieknėti visų pirma reikia išmokti sutarti su savimi, pamilti save ir į pasaulį žvelgti ramiai bei filosofiškai. Atsikratyti neigiamų minčių, pasiekti vidinę pusiausvyrą ir svarbiausia – ją išlaikyti. „Gyvenkite savo gyvenimą, lieknėkite, ir jus aplankys laimė“, sako autorius. Tačiau kaip išmokti taikiai gyventi su savimi, patobulinti savo asmenybę ir numesti svorio? Apie tai keletas minčių iš knygos:

  • Viena iš nutukimo priežasčių – frustracijos netoliaravimas. Jei nemoki pasitenkint mažu, tada nieko niekad nepakaks.
  • Nebūkite maksimalistais, kai siekiama visko, nedaroma nieko! Daug trokšdami pradedame gyventi taip, kad psichinei ir fizinei pusiausvyrai iškyla pavojus. Kinų medicinos požiūriu, pusiausvyros sutrikimai galiausiai sukelia daug lėtinių ligų. Troškimas – iracionalus norėjimas. Kaip nustoti norėti? Jei sugebėsi nesijausti pasaulio centru, mažiau jaudinsies dėl to, ko neturi . Kovoti su savo ego beprasmiška, todėl jį reikia paleisti.
  • Stokos baimė – pasąmoninė baimė, kad maisto neužteks – viena iš antsvorio priežasčių. Arba baimė, kad gyvenime visko, ko norime, negausime, skatina jaustis taip, tarsi mums iš tiesų stigtų visko.
  • Malonumų siek protingai. Mat nesamų dalykų troškimas sugadina tuos malonumus, kuriuos jau turi, ir kuriais gali džiaugtis dabar. Jei ko nors įtamptai nori, tai sukels nepasitenkinimą ir galiausiia kompulsyvų valgymą.
  • Tikrieji, tinkami troškimai kyla iš mūsų vidaus, pavydžiui, troškimas sulieknėti –  tai tik ledkalnio viršūnė, o aukščiausias sielos troškimas – širdies gilumoje žmogus trokšta įsilieti į gyvenimą, būti gyvybingesnis. Ieškoti gelminio vidinio troškimo turėtų būti gyvenimo pašaukimas, viso gyvenimo projektas, mano kaip žmogaus darbas.
  • Spinoza: „Mano gyvenimo projektas – siekis pasveikti – susijęs ne su ateitim, o su šia akimirka.
  • Tu sveikas tiek, kiek įmanoma būti sveikam turint tokį antsvorį.
  • „Mums padeda ne tiek draugų parama, kiek mūsų kliovimąsis šia parama“ . Malonumas turėti tikrą draugą, kuriuo pasitiki, padeda kompensuoti daug gyvenimo frustracijų ir nepamesti galvos valgant.
  • Gydant nutukimą, svarbu savim rūpintis kaip augalu. Juk jei perlaistome augalą, jis supūva.
  • Atsakykime sau į klausimą, ar kančia, kurią patiriame, tikrai ne mūsų pačių sukurta.

 

Pagal Prof. Alain Golay knygą “Lieknėjimo filosofija” (2018)parengė D.Širkaitė

Knygą galima užsisakyti viešosiose bibliotekose.

lapkričio 20, 2018 at 7:46 am Parašykite komentarą

Žinios

Žmonės yra informacijos nešiotojai: kolekcionuoja žinias, bet jomis nesinaudoja.

rugsėjo 19, 2018 at 11:01 am Parašykite komentarą

“Pro jos akis dangus žiūrėjo“

Taip skamba Elenos Vaicikauskaitės (1942-2004) darbų paroda “ARgenTum“ galerijoje. Tai ne šiaip paroda. Tai žmogaus nepasidavusio likimo smūgiams vidinė būsena, išsakyta pieštukų ar akvarelės spalvų pagalba. Ir čia dar ne viskas taip paprasta. Šiuos įrankius Elena laikė įsikandusi dantyse dirbdama nakties tyloje. Elenutės darbai net du kartus buvo eksponuoti Lietuvos medicinos bibliotekoje. Ją globojo ne tik nuostabūs Jasiuliškių socialinės globos namų darbuotojai, kurie ir atrado Elenutės darbų grožį ir parodė kitiems, bet ir LMB dirbusi dailininkė Viktorija Daniliauskaitė. Jos pastangomis suoorganizuota ir ši paroda.
Elenutė sakyte sako, kad negalia neuždaro langų į pasaulį, jei tik to pats sieki.
Paroda veiks iki rugsėjo 14 d.
Elena Vaicikauskaitė

rugpjūčio 27, 2018 at 12:32 pm Parašykite komentarą

Medikų ateitininkų korporacijai “Gaja“ 90 metų

Apie šią organizaciją ir jos veiklą, dalyvių likimus pasakojama knygoje “Gaja: Ateitininkų medikų korporacija“. Knygą parengė Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto absolventai: dr. Vacys Šaulys, dr. Juozas Meškauskas, dr. Kazys Ambrozaitis. Išleista 2005 m. Čikagoje. Knygoje atsispindi ne tik visapusiška korporacijos “Gaja“ istorija, bet ir jos steigėjų bei dalyvių trumpos biogramos su nuotraukomis. Knygą galima rasti Lietuvos medicinos bibliotekoje.
Pateikiame vieno šios organizacijos steigėjų gydytojo prof. Juozo Meškausko prisiminimus, kaip ir kodėl kūrėsi ši organizacija.
Gajos korporacija_J Meškauskas238

rugpjūčio 17, 2018 at 7:06 am Parašykite komentarą

Kairiarankių diena

 

 Rugpjūčio mėnesį minima Tarptautinė kairiarankių diena. Prisimenu, kaip atėjus į pirmą klasę teko išvysti kai kuriuos klasės draugus rašančius kaire ranka. Dabar tai nestebina, bet tuomet, kai gyvenimo patirties buvo sukaupta nedaug, o toks dalykas kaip rašymas atrodė savaime suprantamas dalykas, apėmė keistas jausmas. Tai prilygo kažkam nenusakomo. Kaip gi galima rašyti kita ranka? Kaip laikyti popieriaus lapą?  Vedama smalsumo, pabandžiau parašyti kelias raides. Tik tos raidės tapo nelabai įskaitomos. Taigi, kaip ir kodėl rašoma kaire ranką?

Ievos Elenbergienės straipsnyje pažymima, kad pirmuosius dominuojančios rankos požymius pastebėti galima, kai vaikui būna 2-3 m. Tačiau tokio amžiaus mažyliai dar mėtosi – tai veiksmą atlieka viena ranka, tai kita. Mokslininkai teigia, kad smegenų funkcijos, nulemiančios kairiarankiškumą ar dešiniarankiškumą, bręsta iki pat mokyklinio amžiaus. Užtat atėjęs į mokyklą pirmokas jau turėtų jausti, kuria ranka jam patogiau rašyti ir piešti. Tuomet ir matyti, ar vaikas yra dešiniarankis, ar kairiarankis, o gal geba vienodai gerai valdyti abi rankutes (Ieva Elenbergienė / Ar „permokinti“ kairiarankį? // Mažylis. – 2017, Nr. 10, p. 68.).

Nors šiandien ir kalbama, kad nėra jokio skirtumo, kurią ranką žmogus naudoja kaip pagrindinę, tačiau žmonijos istorijoje gausu prietarų apie kairiarankius. Viduramžiais kairiarankiai buvo įtarinėjami susidėję su velniu, kaltinami raganystėmis, kenkimu kitiems. Vadovaudamiesi šia nuostata, teisėjai pasmerkė kairiarankę Prancūzijos didvyrę Žaną Dark sudeginti. […] 1921 metais išspausdintame psichologijos mokslo veikale buvo teigiama, kad žmonės, linkę kasdienius darbus atlikti kairiąja ranka, dažniausiai yra silpnapročiai (Kairiarankių fenomenas / Sveikas Žmogus// https://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-5726-KAIRIARANKIU_FENOMENAS) Rusijos caras Petras I uždraudė teismuose liudyti kairiarankiams – kad nerūstintų Dievo. Kaire ranka buvo kenkiama ar prakeikiama, net šėtonas daugelyje paveikslų vaizduojamas kairiarankis. Žegnotis, laiminti, krikštyti buvo galima tik dešine ranka. Škotijoje žinomas posakis apie žmogų, kuriam nesiseka: „Jis, matyt, krikštytas kaire ranka“. Iki šių dienų kai kuriuose Indijos kaimuose manoma, kad kairiarankiai yra nuodytojai, todėl jie neįleidžiami į virtuvę. Japonijoje žmonos kairiarankystė buvo rimta skyrybų priežastis. Afrikos zulusai kišdavo kairiarankių vaikų kairiąsias rankas į verdantį vandenį. Musulmonų kraštuose, kur kairiarankių nedaug, tradicijos draudžia imti valgį arba praustis kaire ranka. Nedidelė išimtis – senovės actekai ir šiandieninės Afrikos meru genties atstovai kurie gerbia kairiąją ranką (Loreta Šimkevičienė / kairiarankystė: mitai ir tikrovė // Alytaus naujienos. -2007, Nr. 953).

Dar netolimoje praeityje Lietuvos ir kitų šalių darželiuose, mokyklose kairiarankius būdavo bandoma „perauklėti“. Dabar ši problema sprendžiasi lyg ir savaime. Tėvai ir gydytojai pastebėjo, kad permokyti kairiarankiai tampa nervingi, kaprizingi. Jiems dažnai skauda galvą, pilvą, paaštrėja lėtinės ligos, sutrinka miegas ir apetitas, greitai pavargsta dešinė ranka. Dažnam atsiranda nervinių tikų, naktinis šlapinimasis, net mikčiojimas. Toks mokinys pradeda atsilikti nuo savo bendraamžių: lėčiau ir negražiai rašo, praleidžia raides, blogiau skaito (Loreta Šimkevičienė / kairiarankystė: mitai ir tikrovė // Alytaus naujienos. -2007, Nr. 953).

Nors įvairiose pasaulio šalyse egzistuoja begalė mitų, spėlionių kodėl gimstama ar tampama kairiarankiu, vis tik, vieno ir teisingo atsakymo nėra. Egzistuoja daugybė teorijų, kurios gali pagrįsti kairės rankos aktyvesnį naudojimą ar galimybę nustatyti kurią ranką gimęs kūdikis naudos aktyviau, tačiau plataus ištyrimo visiems šiems teiginiams, kol kas nėra. Tos sritys, kurios neturi pilno mokslinio ištyrimo, visad sukelia didelį susidomėjimą, tad keli įdomūs faktai apie kairiarankius:

  • Rugpjūčio 13-ąją pasaulyje pažymima Tarptautinė kairiarankių diena pradėta minėti 1992 metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva.
  • Pasaulis labiau pritaikytas dešiniarankiams, todėl kairiarankiai dažniau pakliūva į nelaimingus atsitikimus, susižeidžia.
  • Tyrimų duomenimis, kairiarankiai dažniau serga skrandžio ir žarnyno ligomis, juos dažniau kamuoja astma, diabetas, migrena, autizmas.
  • Dešinysis smegenų pusrutulis valdo kairiąją kūno pusę. Koordinuoja dešiniarankių ir kairiarankių intuiciją, abstraktų, vaizdinį mąstymą, muzikinį ritmą, intonaciją, jausmus, tačiau čia dar formuojasi kalbos ir rašto centras, todėl žmogus pasižymi nestandartiniu mąstymu. Kairiarankiai pasižymi didesniu sugebėjimu suvokti garsus ir intonaciją, taip pat atskirti smulkiausius spalvų atspalvius, ko nesugeba dešinieji.
  • Daugelyje pasaulio šalių jau egzistuoja kanceliarinės prekės, namų apyvokos reikmenys, pritaikyti specialiai kairiarankiams. Tarp jų – žirklės, rašikliai, pieštukai, „atvirkščios“ liniuotės, greitai džiūstantis rašalas, galąstuvai, virtuvės reikmenys, rankinės, laikrodžiai, kompiuterinės prekės.
  • Lietuvoje daugiau kaip 300 tūkstančių kairiarankių. Visame pasaulyje jų apie 550 milijonų. Prognozuojama, kad 2020 metais kairiarankių kiekis viršys milijardą.
  • Kas dešimtas žemės gyventojas – kairiarankis. Sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad kas penktas garsus žmogus – kairiarankis.
  • Vyrų kairiarankių yra 1,5–2 kartus daugiau nei moterų.
  • Jei abu tėvai dešiniarankiai, tai tikimybė, kad vaikas gims kairiarankis yra 2 proc., jei vienas iš tėvų kairiarankis, tikimybė – 17 procentų, jei abu tėvai kairiarankiai, – 46 proc.
  • Neseniai atliktas 20 000 žmonių tyrimas parodė,
    kad kairiarankius labiausiai gimdo moterys, perkopusios per trisdešimt, dažniausiai jie gimsta antroje metų pusėje, būna neišnešioti ir sveria vos per kilogramą.
  • Amerikos ekonominių tyrimų nacionaliniam biurui paskelbus naujo tyrimo rezultatus, paaiškėjo, jog vyrai kairiarankiai, turintys vidurinį išsilavinimą, uždirba 15 proc. daugiau nei jų kolegos dešiniarankiai. Tuo tarpu turintys aukštojo išsilavinimo diplomą uždirba 26 proc. daugiau.
  • Visos poliarinės meškos kairiarankės, todėl kartais kairiarankiai vadinami „baltaisiais lokiais“.
  • Pietų Virdžinijos valstijoje yra miestas Left Hand (Kairė ranka)( https://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-5726-KAIRIARANKIU_FENOMENAS).

 

Garsiausi pasaulio kairiarankiai:

  • Imperatoriai – Julijus Cezaris, Napoleonas Bonapartas.
  • JAV prezidentai – H. Trumanas, G. Fordas, R. Reiganas, G. Bušas, B. Clintonas.
  • Mokslininkai – Pitagoras, I. Niutonas, A. Enšteinas, I. Pavlovas.
  • Kompozitoriai – Liudvikas Van Bethovenas, Nikolo Paganini, Sergejus Prokofjevas, Sergejus Rahmaninovas.
  • Tapytojai – Leonardas Da Vinčis.
  • Muzikantai – Stingas, Polas Makartnis, Kurtas Kobainas, Celine Dion.
  • Aktoriai – Nikolė Kidman, Čarlis Čaplinas, Merlina Monro, Demi Mur, Sylvestras Stalonė, Robertas DeNiro, Bruce Willis, Marlon Brando, Andželina Džoli, Tomas Kruzas, Piersas Brosnanas, Sara Džesika Parker, Keanas Rivesas, Džulija Roberts, Viktoras Suhorukovas, Deividas Duchovnis, Whupi Goldberg.
  • Sportininkai – Pele (futbolininkas), Martina Navratilova (tenisininkė), Goranas Ivanisevičius (tenisininkas), Markas Spitcas (plaukikas).
  • Rašytojai – Levas Tolstojus (kaire parašė „Karą ir taiką“), Nikolajus Leskovas, Hansas Kristijanas Andersenas, Aleksandras Puškinas.

 

Literatūra:

  • Ar „permokinti“ kairiarankį? / Ieva Elenbergienė // Mažylis. – 2017, Nr. 10, p. 68-69.
  • Kairiarankiai / konsultuoja psichologės neuropsichologinės korekcijos specialistės Anastasija Sadauskienė ir Svetlana Gumeniuk // Tavo vaikas. – 2016, Nr. 9, p. 72-75.
  • Kairiarankis – vis dar „kitoks“? / konsultuoja Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros docentė daktarė Lijana Brazdeikienė // Tavo vaikas. – 2013, Nr. 2, p. 64-65.
  • Kairiarankių fenomenas / Sveikas Žmogus// https://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-5726-KAIRIARANKIU _FENOMENAS
  • Loreta Šimkevičienė / kairiarankystė: mitai ir tikrovė // Alytaus naujienos. -2007, Nr. 953.

 

 

 

 

Faktus surinko ir sudėliojo

Simona Ivaškevičienė

rugpjūčio 16, 2018 at 6:34 am Parašykite komentarą

Rašantis gydytojas chirurgas onkologas Algirdas Jackevičius

Labai malonu pristatyti jau trečiąją chirurgo onkologo Algirdo Jackevičiaus knygą „Gineičių giminės keliai“, kurios turinys pasakoja apie gydytojo mamos giminę.  Šia proga nusprendėme šiek tiek apibūdinti visas autoriaus knygas.

Pirmoji knyga „Gyvenimo vingiais“ atskleidžia autoriaus tėvo ir jo giminės gyvenimą. Kaip teigia Algirdas Jackevičius, jo tėtis, Stasys Jackevičius, paprastas kaimo bernelis, niekieno nepadedamas, pasiekė visuomenės pripažinimą, prisidėjo prie lietuvybės skleidimo po spaudos atgavimo. Apie paprasto žmogaus bendrystę su dr. Jonu Basanavičiumi, Juozu Tumu-Vaižgantu, su daugeliu Lietuvos valstybės atkūrimo signatarų, rašytojų, vertėjų. Knygą galima rasti Lietuvos medicinos bibliotekos fonduose http://libis.lmb.lt/showRecordDetails.do?recordNum=2&biId=210647&catalog=false&resId=&previewUrl=undefined&epaveldas=f)

Antroji knyga – „Mintys  apie gyvenimą“ (perskaityti galima el. adresu: https://issuu.com/lmbtau/docs/algirdas_jackevicius_mintys_apie_gy). Tai knyga-istorija apie patį Algirdo Jackevičiaus gyvenimą. Prisiminimai apie tėvą, bendraujantį su knygnešiais, apie vaikystę ir pokarį Lietuvoje, apie medicinos studijas ir savo gyvenimo įprasminimą, apie pirmąsias keliones valtele ir tolimesnes Kaukazo kalnais autobusu, laivais per Baltijos jūrą bei lėktuvais per visą pasaulį. Šventasis Augustinas yra pasakęs, kad „Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį“. Algirdas Jackevičius, apkeliavęs 76 pasaulio šalis, savo įspūdžius pateikia savo knygoje. Tai gydytojas, skaitęs ne tik pirmąjį puslapį, bet mėgavęsis kiekviena kelione ir suteikęs šią galimybę kitiems.

Trečioji – „Gineičių giminės keliai“. Ką sako apie šią knygą pats autorius?

„Parašęs apie tėvo Stasio Jackevičiaus giminę, nutariau parašyti apie mamos giminę, nes aš prisimenu visus senuosius Gineičius, kadangi nuo vaikystės vasarą atvažiuodavau į Tauragnus, kuriuose praleisdavau labai maloniai laiką per vasaros atostogas. Labės ežere išmokau plaukioti ir aš, šešerių metų vaikelis, su dvaro bernais plaukiodavau ežere. Mano pirmosios kelionės prasidėjo plaukiant Tauragnų ežeru valtele, kai mes su sesutėmis Aldona ir Danguole lankydavome pažįstamus. Aš labai mėgau važinėti arkliais ir neretai būdavau vežėjas, su močiute vykdavome lankyti giminių per atlaidus. Mes nuvykdavome į Šavašus, Žvilbučius, Spitrėnus, užvažiuodavome į Noliškį, kur tuo metu šeimininkavo Kazimieras Žulys, močiutės brolis. Tenai šeimininkavo mano krikšto mama Marija Gineitytė-Žulienė. Buvo jų trys jaunos dukrelės: Aldutė, Laimutė ir Teresėlė. Mes su pusbroliu Kaziu Dijoku mėgdavome vykti į Noliškį, kur gaudavau išgerti vaisių sulčių, grietinėlės. Ten kirkindavome šias jaunas mergaites. Žulys mėgo laikyti eiklius žirgus, turėjo net karietą, ir neretai smagiai klegėdavome į atlaidus. Taigi, man, jaunam vaikinui, buvo smagu leisti vasaros atostogas Utenos apskrityje, kur gyveno daug Gineičių giminės atstovų. Iš pradžių noriu supažindinti su vyriausiojo Karolio Gineičio sūnaus Antano Gineičio gimine“.

 

Algirdas Jackevičius

 

Ši knyga – tai Gineičių šeimos (plačiąja prasme) istorija. Istorija su tvirtomis, gražiomis asmenybėmis, su savais skauduliais, šviesuliais ir užfiksuotomis gyvenimo akimirkomis. Čia išsamiai pateikiamas ir Gineičių genealoginis medis, būtent čia pateikiamos ir garsaus Lietuvos gydytojo higienisto Vlado Kviklio giminės susijungimo užuomazgos.

Knyga „Gineičių giminės keliai“ jau greitai bus Lietuvos medicinos bibliotekos fonduose.

 

 

 

 

 

rugpjūčio 7, 2018 at 11:04 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. gruodžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lap    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Statistika

  • 77 104