Krūtinės chirurgijos Lietuvoje pradininkui, profesoriui, habilituotam medicinos mokslų daktarui Antanui Sučilai parengta bibliografijos rodyklė

Lietuvos medicinos biblioteka profesoriaus Antano Sučilos 100 – ojo jubiliejaus proga parengė bibliografijos rodyklę, kurioje surinkti profesoriaus per gyvenimą parašyti darbai ir nuopelnai. Džiaugiamės, kad šiuo leidiniu ateinančioms kartoms perduosime profesoriaus atsidavimo profesijai pavyzdį, pacientų pelnytą pagarbą. Kaip fakelo liepsna iš širdies į širdį lai keliaus gražus profesoriaus atminimas.

Bibliografijos rodyklę galima skaityti Lietuvos medicinos bibliotekos tinklalapyje issuu paskyroje.

Lietuvos medicinos bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia profesoriaus Antano Sučilos artimuosius ir visus, kurių širdis palietė jo mirtis.

Profesoriaus biografijos faktai:

A.Sučila gimė 1917 m. vasario 20 d. Pušaloto valsčiaus Dikonių kaime, Panevėžio apskrityje.

1942 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą.

Dirbo Baisiogaloje, o nuo 1944 m. gegužės mėn. Panevėžio ligoninės chirurgijos skyriuje.

1945 m. Sveikatos apsaugos komisaro įsakymu A.Sučila buvo paskirtas į Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės chirurgijos skyrių.

1946 m. sausio mėn 1 d. išrinktas Vilniaus universiteto Fakultetinės chirurgijos katedros asistentu. Dėstė chirurgijos, urologijos, traumatologijos, karo lauko disciplinas, vadovavo disertantams ir studentams, dirbantiems mokslinį darbą.

1954 – 1963 m. dirbo Respublikinio tuberkuliozės instituto chirurgijos skyriuje gydytoju, vėliau – vedėju.

1964 m. apgynė kandidatinę disertaciją tema „Porezekcinių bronchinių fistulių priežastys ir profilaktika“.

1973 m. – habilituoto daktaro disertaciją „Eksperimentiniai ir klinikiniai plaučių rezekcijos minėjimai“.

1965 m. jam suteiktas docento, o 1976 m. profesoriaus vardas.

1972 – 1988 m. A.Sučila vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto II chirurgijos katedrai.

1988 – 2008 m. –  Vilniaus universiteto Krūtinės chirurgijos centro profesorius.

Yra paskelbęs apie 200 mokslinių straipsnių krūtinės ir pilvo organų chirurgijos temomis. Vienas ir su bendraautoriais parašė ir išleido knygas „Plaučių patologija ir jų chirurginis gydymas“ (1977), „Chirurgija“ (1984), „Ūminės chirurginės pilvo ligos“ (1987), „Deontologija chirurgijoje“ (1998).

Aktyvus Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos narys, Vilniaus chirurgų mokslinės draugijos valdybos narys, pirmininko pavaduotojas.

1965 m. jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio gydytojo vardas, 2006 m. – nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas, 2010 m. – Vilniaus miesto I – ojo laipsnio medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ ir kiti apdovanojimai.

birželio 19, 2017 at 12:31 pm Parašykite komentarą

Laimė būti dabar

Laimingas žmogus per daug patenkintas dabartimi, kad jaudintųsi dėl ateities.
A. Einšteinas

birželio 19, 2017 at 8:48 am Parašykite komentarą

Juozas Mickevičius „Eilės meilei“

Jūsų rankose nauja Juozapo Mickevičiaus poezijos knyga „Eilės meilei”. Ypatinga knyga, nes pati sąvoka MEILĖ yra ypatinga – apima visa, kas mums yra miela, brangu, kas sušildo sielą, gydo, glaudžia ir apkabina, drąsina, nuo ko suvirpa širdis ar sudrėksta blakstienos…
Apie tokį nepakartojamą, daugiaspalvį jausmą savo eilėse prabyla autorius. Daugiau kaip 40 metų praleidęs prie operacinio stalo, Juozapas Mickevičius žino, kiek daug žmogui reiškia meilė, kokia ji galinga. Tad visai nenuostabu, kad savo posmuose meilę dalina mums lyg brangiausią vaistą.
Jis vedžioja mus vaikystės takais po savo mylimą tėviškę, apkabina Mamos rankas, glaudžia prie širdies mylimąją, kalbasi su mokyklos draugais. Skaitant jo kūrybą norisi kartu sekti tomis Meilės pėdomis: bėgioti Dubysos pakrantėmis, džiaugtis gėlių žydėjimu, glaustis prie Butkiškės ąžuolo ir semtis stiprybės, klausytis paukščių giesmės, laužti dar šiltą Mamos iškeptos duonos riekelę ir dainuoti, dainuoti…
Dainuoti meilę. Ir apie meilę… Ne veltui nemažai Juozo Mickevičiaus kūrinių jau virto dainomis. Tikiu, kad ir šioje knygelėje esantis ne vienas melodingas eilėraštis suskambės daina. Kitaip ir būti negali – autorius į posmus sudėjo savo širdį, išgyventus jausmus, todėl visa taip artima, šilta ir jautru.
Esu dėkinga likimui, kad suvedė su Juozu Mickevičiumi ne tik rengiant šią knygą. Mudu esame to paties – Mickevičių – giminės medžio atžalos. Didžiuojuosi tuo.

Regina Musteikienė

Meilės paukštė

Nėra nei lubų, nei grindų…
Į laimės žvaigždę aš skrendu
Visai ne kosminiu laivu –
Glėby svajonių mūs savų…

Tau skins žvaigždes mana mintis,
Jos visos Tau po kojom kris.
Nuskintos žvaigždės nenuvys,
Kol vis dar plaks mana širdis.

Kiek čia šviesos, kiek čia erdvės,
Kai meilės himnas mums skambės.
Apglėbk tvirčiau, bučiuok karščiau,
Mūs meilės paukšte, skrisk greičiau!

Kai meilės paukštė mus palies,
Širdis kai glausis prie širdies,
Ant gimto tėviškės akmens
Mums laimės žiburys rusens.

birželio 7, 2017 at 12:45 pm Parašykite komentarą

Juozas Mickevičius „Gimtinė – gyvenimo uostas“

Juozo Mickevičiaus (g. 1936 m.) eilėraščių knygoje „Gimtinė – gyvenimo uostas” (2010) – 110 eilėraščių. Pirmoji eilėraščių knyga „Prabėgusio laiko lašai” (2006). Ją pristatydamas skaitytojui, poetas J. Mačiukevičius rašė:
„Šiandien man tenka maloni misija pristatyti visą gyvenimą chirurgu pradirbusio Juozo Mickevičiaus poeziją. Tik išėjęs į pensiją Juozas suprato, kad „nerašyti negali”. Jis rašo apie savo gražiosios Dubysos krantus, apie mylimus žmones, tėviškės grožį, apie tas pačias Ariogalos apylinkes…”
Eilėraščių knygos „Gimtinė – gyvenimo uostas” temų ratas gana panašus. – Juozas Mickevičius prabyla apie tėviškę – Butkiškės kaimą Raseinių rajone, kur prabėgo jo vaikystė ir jaunystė, artimuosius, jų darbus, bendravimą. Autorius jautriai prabyla ir meilės lyrikos posmais. Vyrauja asmeninė meilės tėviškei jausmą pabrėžianti poetika bei gamtinė simbolika, nuspalvinta įvairiomis autoriaus emocijomis. Imponuoja meniškai įtaigūs teksto vaizdai Juozo Mickevičiaus peizažinėje – gamtinėje lyrikoje. Didžiausias poetinio talento įrodymas – ne tik sklandus ir įvairus eiliavimas, bet ir gyva, lietuviška leksika, originali poetinė stilistika. Autoriaus rinktinės eilėraščiai – subtili, jautri sielos išpažintis. Jis, nuėjęs ilgą ir prasmingą gydytojo – onkologo chirurgo profesinį kelią, kupiną sunkių gyvenimo sukrėtimų, tad dažnas eilėraštis gimė iš dvasinio nerimo. Ypač žavi nuoširdi meilės lyrika, kurioje atsiskleidžia gilūs jausmai. Paprastai sakoma, kad žmogus tobulybės niekada nepasieks, tačiau jeigu kūrėją lydi širdies nerimas, nereikia pernelyg sielotis, jog eilėraštis nėra tobulas. Ir taip atsitinka vien todėl, kad skaitytojas sunkiai suvokia, kas iš tikrųjų yra tobulumas. Būtent – tobulumas yra ne baigtinė forma ar būvis, o troškimas ir gebėjimas keistis. Šiuo požiūriu visas gyvenimas yra tobulas, taip pat ir Juozo Mickevičiaus poezijos knyga „Gimtinė – gyvenimo uostas”. Poetas eiliuoja labai lengvai, posmai panašūs į dainingą vyturėlio giesmę, o jo temos – tėviškė, artimieji, laiko bėgsmas, praradimai ir kitos – artimos dažnam skaitytojui, kuris, anot Jono Mačiukevičiaus, „džiaugiasi ne tik spalvingu gėlynu, bet ir kukliais žiedeliais”. Vienais posmais galime žavėtis, kitus kaip žalias vyšnias palikti nokti, arba pačiam juos pratęsti, keisti – laikas jiems tobulėti nesibaigiantis kaip ir šulinys bedugnis, o trečiais džiaugtis, nes jie nušviečia patį sudėtingą gyvenimą. Tokiu šviesuliu literatūros kūrėjų padangėje galime laikyti gerbiamą Juozą Mickevičių.

Literatūrologas Rimantas Klibavičius
Kaunas, 2010

GIMTINĖ – GYVENIMO UOSTAS

Gimtinė – gyvenimo uostas
Ir mano vaikystės pasaulis.
Čia vėjas man garbanas glostė,
Džiovino man ašaras saulė.

Galingai ledonešiai ūžė,
Pakrantės karkluos įsivėlę.
Čia patys gražiausi gegužiai
Ir pačios kvapniausios man gėlės.

Lakštingalos garsiai čia suokė,
Skambėjo daina šienpjovėlių.
Rytai čia saulėti, kitokie –
Lyg žvilgsnis mielos mergužėlės.

Girdėjau čia vyturį giedant
Ir balsą mamos – tylų, švelnų…
Ieškojau paparčio aš žiedo
Ant tėvo pūslėtojo delno.

Čia užgimė pirmos svajonės,
Lydėjo darbai pirmutiniai.
Man teko išeiti į žmones,
Žmogum kad sugrįžčiau gimtinėn.

Gimtinė – gyvenimo uostas
Ir dvasinių lobių šaltinis.
Čionai aš ilsėsiuos kapuose…
Lengva bus man žemė gimtinės.

birželio 5, 2017 at 12:27 pm Parašykite komentarą

Depresija

Depresija – tai ne silpnumo požymis. Tai ženklas, kad jūs per ilgai bandėte būti stipriu.
M.Lobkovskis

birželio 5, 2017 at 8:46 am Parašykite komentarą

Gary Taubes „Kodėl mes tunkame ir ką daryti“

Pateikdamas naujausius duomenis,  autorius G.Taubsas,  JAV  sveikatos politikos mokslo tyrėjas, aptaria aktualų klausimą – kodėl mes tunkame ir kaip tą galime pakeisti.

Taubsas teigia, kad pastarąjį šimtmetį buvo propaguojamas ir žalingas, ir klaidinantis mokslinis kalorijų balanso modelis, o į pažangias mokslo idėjas nebuvo kreipiama dėmesio. Jis taip pat pateikia atsakymus į aktualiausius klausimus: kodėl vieni žmonės yra liekni, o kiti nutukę? Kokią įtaką mūsų svoriui turi mankštinimasis ir genetika? Kokį maistą reikėtų valgyti ir kokio vengti?

„Turėdami antsvorio būname nejudrūs, nes kuras, kurį galėtume deginti, kad atsirastų energijos, yra nukreipiamas į riebalinį audinį. Mums tiesiog nepakanka energijos ir noro tai daryti. Pašalinus kliūtį – vengiant angliavandenių, dėl kurių nutukome, – turėtų atsirasti energijos būti fiziškai aktyviems, o kartu su ja ir noras mankštintis. Pradėję deginti savo riebalus kurui taip pat turėsite energijos fiziniam aktyvumui.”

Ši įtaigi, paprasta ir praktiška knyga yra puikus mitybos ir svorio reguliavimo vadovas.

Dėl daugybės pateiktų mokslinių tyrimų išvadų bei faktų knyga bus naudinga ir specialistams, ir plačiajam skaitytojų ratui.

gegužės 30, 2017 at 7:30 am Parašykite komentarą

Joan Liebmann-Smith, Jacqueline Nardi Egan „Kūno ženklai. Kaip pačiam tapti diagnostikos detektyvu“

Simptomai, pavyzdžiui, lūžinėjantys plaukai ir nagai, nevienodos akys, skausmas, karščiavimas ir kraujavimas, pasireiškia labai aiškiai, kūno ženklai dažnai būna tokie subtilūs ir sunkiai paaiškinami, kad paprasčiausiai į juos nekreipiame dėmesio.  Mūsų plaukai, akys, dantys, oda, nagai ir kitos kūno dalys dažnai rodo ženklus, kurie galėtų pranešti mums apie kažkur giliai slypinčias ligas ir negalavimus. Ši knyga padės jums tapti geru diagnostikos detektyvu, ne tik sugebančiu aptikti kūno siunčiamus ženklus, bet ir mokančiu juos išversti į kalbą, kurią suprasite jūs ir jūsų gydytojas.

Knyga skirta plačiajam skaitytojų ratui. Knyga lengvai skaitoma, labai patrauklus informacijos išdėstymas. Kiekviename skyriuje kitu šriftu išskirti pavojų keliantys organizmo simptomai bei įdomūs, išskirtiniai faktai

gegužės 28, 2017 at 8:17 am Komentarų: 1

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2017 m. birželio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930  

Statistika

  • 56,643