18 – oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Lietuvos medicinos bibliotekoje

LNBS baneris

„Nežinai? Pėdink į biblioteką!”, „Biblioteka – vienas pasaulis, daug istorijų…“, „Biblioteka: informacija ir žinios kiekvienam“, „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“, „Tu esi biblioteka“ – kiekvienais metais su vis nauju šūkiu priešakyje Lietuvos bibliotekos pasitinka pavasarį ir Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. 2018 metais Lietuvos medicinos biblioteka (LMB) 18-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Kartu mes kuriame ateitį“ pasitiko su vienos ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybės Vydūno (Vilhelmo Storosta) sveikatos filosofija „Daug svarbiau yra rūpintis savo sveikata negu ligų gydymu“. Šią pagrindinę Vydūno sveikatos filosofijos tezę LMB susiejo su konkursu „Mums receptas – Tau knyga“ facebook paskyroje. Vienas akivaizdžiausių sveikatos gerinimo būdų – sveika ir pilnavertė mityba, tad Lietuvos medicinos bibliotekos vartotojai buvo pakviesti pasidalinti savo mėgstamais, skaniais ir sveikais receptais.

Šie metai Lietuvos medicinos bibliotekoje dedikuoti Vydūno kūrybai, kadangi būtent 2018 m. minime Vydūno (Vilhelmo Storostos, 1868 m. kovo 22 d.) 150-ąsias gimimo metines. Nors Vydūnas pagal profesiją nebuvo gydytojas, vis tik, savo gyvenimą skyrė sveikatos saugojimo, stiprinimo klausimams, jų analizei, sveiko gyvenimo būdo propagavimui Lietuvoje. Sveikos gyvensenos propagavimas liktų tik idėjomis, jei nebūtų sutvirtinamos žiniomis bei  tinkama literatūra. Tai suvokdami Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojai parengė virtualią ir literatūros parodą bibliotekoje pavadinimu „Vydūnui – 150“. Virtualią parodą galima išvysti per bibliotekos svetainę, adresu: http://www.lmb.lt/expo/vydunui-150/, o leidinių paroda bibliotekoje veiks iki šių metų spalio 26 d. Šioje leidinių parodoje galima ne tik paimti leidinius į rankas, juos pavartyti rankose, bet ir paskaityti aprašymus, apibendrinimus, susipažinti su Vydūno biografija.

Sveika gyvensena neatsiejama nuo galimybės atsirinkti tinkamą informaciją. Pastebima, kad augant ir didėjant informacijos šaltinių gausai, itin sunku atsirinkti, kas yra patikima informacija. Bibliotekų savaitės metu buvo galima užsiregistruoti į nemokamus medicinos informacijos paieškos kursus, susipažinti su duomenų bazėmis, kurios skirtos gydytojams, medicinos studentams, o kurios pacientams. Akivaizdu, jog tai, kas lengvai suprantama medikui, nebūtinai bus informatyvu ir lengvai suvokiama paprastam žmogui, besidominčiam tam tikromis medicinos temomis (daugiau informacijos apie kursus http://www.lmb.lt/wp-content/uploads/2016/09/Inf-ja-apie-kursus.pdf ).

Kaip tampama gydytoju, kiek ir ko reikia žinoti, iš kur semtis žinių, panoro sužinoti Šv. Juozapo mokyklos pradinukai. Vietoj ligoninės, jie pasirinko Lietuvos medicinos biblioteką, kur būsimieji gydytojai ateina rinktis knygų ir kitos informacijos. Apie informacijos gausą, medicinos mokslą ir bibliotekininko profesiją norėjo išgirsti Šv. Juozapo mokyklos trečiokų klasė. Argi kas galėtų užginčyti, kad vaikai yra visų mūsų ateitis? Nacionalinės bibliotekų savaitės metu jiems buvo surengta ekskursija į biblioteką. Kalbėta, ką reikia žinoti, kad taptum gydytoju. Moksleiviams buvo parodytos didžiausios, mažiausios ir seniausios medicinos knygos. Papasakota, kaip keičiasi informacijos laikmenos, apie technologijų pokyčius ir biblioteką tų pokyčių kontekste. Taip pat kalbėta apie bibliotekininko vaidmenį. Ką jis veikia, kokios jo funkcijos ir su kokiais iššūkiais susiduria norėdamas padėti ieškantiems informacijos? Nesitikėta, kad trečios klasės moksleiviai gali taip domėtis savo šeimos ar artimųjų veikla. Kaip nuoširdžiai jie vartė katalogus, ieškodami įrašų apie savo artimuosius, klegėdami, kad ir vieno ir kito senelis ar močiutė buvo ar yra gydytojai, dantistai. Visus šiuos ir dar daugelį kitų klausimų buvo aptarta su labai smalsiais vaikais.

 

 

Vydūnas yra pasakęs, kad “žmogaus sveikata yra dėsnių palaikoma įvairių žmogaus buvimo gyvatų gyvenimas ir darnus jųjų santykiavimas”. Jau XX a. pradžioje Lietuvoje buvo siekama atkreipti dėmesį, kad bendrai žmogaus sveikatai svarbus darnus žmogaus organizmo funkcionavimas, tiek fizinis, tiek psichologinis, apibūdinamas kaip harmonija. Taigi, Lietuvos medicinos biblioteka dvasinio peno kvietė pasisemti iš spalvingos Kęstučio Skerio pieštukų kolekcijos parodos. Parodoje eksponuojama virš 800 pieštukų iš įvairių pasaulio šalių. Šios parodos pristatymo metu, kolekcijos savininkas pasakojo gausybę įvairių faktų apie pieštukus: kas išrado pieštukus, kodėl pirminį pieštuko modelį (apvalų) pakeitė briaunuoti pieštukai, kiek galima pagaminti pieštukų iš vieno medžio ir t.t. Plačiau apie pieštukų istoriją galima pasiskaityti Kęstučio Skerio parodos pristatyme „Pieštukų magija“ http://www.lmb.lt/wp-content/uploads/2018/04/Piestuku-magija.pdf

 

 

Kita, ne ką mažiau įspūdinga paroda – gydytojos Laimos Baltrūnienės tapybos ant šilko paroda „Sąskambiai“. Smagu, kad Lietuvos medicinos bibliotekoje gydytojai gali parodyti savo kitą – kūrybinę pusę. Kuriantys medikai – tai gražus liudijimas kaip gamtos mokslai ir menas dera tarpusavyje, jog net tokie, iš pirmos pažiūros, skirtingi dalykai gali derėti vienoje asmenybėje.

18-oji bibliotekų savaitė baigėsi renginiu-kūrybinėmis dirbtuvėmis „Ateities spalvos ir formos“, skirtu Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojams. Ši iniciatyva kilo iš noro sutelkti bibliotekos darbuotojus bendram tikslui. Anksčiau buvo minėta, kad žmogaus organizme turi būti darna, darna taip pat svarbi institucijos viduje, kai kiekvienas žmogus yra tam tikra organizacijos ląstelė. Taigi, kiekviena toji ląstelė ant drobės perkėlė savo sukurtą spalvų ir formų kombinaciją. Nors šių dirbtuvių pradžia buvo paženklinta frazės „tarp manęs ir meno nieko bendro“, jau po kelių minučių tapo „čia reikėtų dar geltonos spalvos, o čia…“. Bendras bibliotekos darbuotojų paveikslas šiandien džiugina ne tik pačius LMB darbuotojus, bet ir čia atėjusius svečius, skaitytojus, vartotojus.

 

 

Šiais metais mes kūrėme ateitį. Pradėjome nuo Vydūno sveikatos filosofijos, skatinome prisiminti šios iškilios Lietuvos asmenybės mintis, idėjas. Kvietėme dalintis sveikais receptais, nemokamai dalinome LIBIS skaitytojo pažymėjimus, kvietėme į renginius ir parodas. Kūrėme ir siekėme visi bendro tikslo bei griovėme mitus, kad bibliotekininkas yra tas žmogus kuris tik paduoda knygą ir sako „ššššš tylos!”. Mes kvietėme pokalbiui, diskusijai apie mus, apie Jus.

 

 

 Simona Ivaškevičienė

Reklama

gegužės 11, 2018 at 11:17 am Parašykite komentarą

Rimgaudo Virgilijaus Kazakevičiaus knyga „Medicinos atradimų istorijos“

Medicinos atradimu istorijos

Džiaugiamės, kad Lietuvos medicinos fondus papildė Rimgaudo Virgilijaus Kazakevičiaus knyga „Medicinos atradimų istorijos“. Ši knyga buvo pristatyta Knygų mugės metu, bet vis tik, dar norėtume priminti, jog tai knyga apimanti medicinos istoriją nuo seniausių laikų (Kinų civilizacijos, Mesopotamijos ir kt.) iki XXi a.

Knygoje pristatomi seniausi medicininiai veikalai, gydymo būdai, kūno sandaros pažinimo kaita, mediko vieta visuomenėje, itin reikšmingi atradimai, diagnostiniai laimėjimai.

Šią knygą rasite mūsų skaitykloje. Užsisakyti galima per LIBIS katalogą: http://libis.lmb.lt/lang.do?language=lt

Daugiau informacijos apie knygą: https://www.melc.lt/index.php?_route_=medicinos-atradimu-istorijos

 

 

balandžio 23, 2018 at 11:16 am Parašykite komentarą

18-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – “Kartu mes kuriame ateitį“

LNBS baneris

Lietuvos medicinos biblioteka 18-ąją Nacionalinę bibliotekų savaitę „Kartu mes kuriame ateitį“ pasitinka su vienos ryškiausios Lietuvos kultūros asmenybės Vydūno (Vilhelmo Storosta) sveikatos filosofija „Daug svarbiau yra rūpintis savo sveikata negu ligų gydymu“.

Pritardami šiai idėjai, siūlome savo vartotojams sveikatos rūpinimąsi pradėti nuo sveikos mitybos. Norėdami parodyti, kad sveikas patiekalas gali būti ne tik skanus, bet ir estetiškas, siūlome sudalyvauti LMB skelbiamame konkurse “Mums receptas – Tau knyga“.

Konkurso sąlygos:

  • Nufotografuoti savo pagamintą mėgstamą patiekalą.
  • Parašyti jo receptą (ingredientus ir gaminimo eigą).
  • Nurodyti savo vardą, pavardę ir el. pašto adresą.
  • Atsiųsti el. paštu ivaskeviciene@lmb.lt

Konkursas vyksta balandžio 23-29 d.

Laimėtojui padovanosime Beatos Nicholson knygą „Lengva kasdienybė: viskas suskaičiuota“. Laimėtojas bus paskelbtas gegužės 7 d. LMB Facebook paskyroje.

Taip pat siūlome susipažinti su Vydūno  sveikatos ir sveikos gyvensenos filosofija. Parengta virtuali paroda ir literatūros paroda bibliotekoje.

Kviečiame aplankyti gydytojos Laimos Baltrūnienės tapybos ant šilko parodą „Sąskambiai“ ir Kęstučio Skerio parodą „Pieštukų kolekcija“ .

Daugiau informacijos apie renginius ir akcijas rasite LMB tinklapyje http://www.lmb.lt/18-oji-nacionaline-lietuvos-biblioteku-savaite-kartu-mes-kuriame-ateiti/  

 

 

balandžio 23, 2018 at 9:19 am Parašykite komentarą

Kovo 16 d. – knygnešio diena

dreamstimefree_2699290

Lietuvos istorijoje ir kultūroje knygnešio sąvoka neatsiejama nuo spaudos draudimo laikotarpio (1864-1904 m.). 1863-1864 m. prasidėjusi rusinimo politika turėjo priartinti lietuvius prie rusų tautos, kalbos, o pats parankiausias tam būdas – atimti iš žmonių gimtąją kalbą. Juk būtent per kalbą, per jos esmines funkcijas, suvokiame save kaip tam tikros kultūros neatsiejamą dalį. Kalba ne tik įgalina plėtoti kultūrą, kurti, bendrauti, bet ji žmonių gyvenimo būdo, vertybių bei mąstymo atspindys. Argi galima viso to atsisakyti? Atsisakyti savęs.

Akivaizdu, kad ne. Knygnešiai slapta spausdino ir gabeno leidinius lietuvių kalba. Knygnešys šiandien suvokiamas kaip mokslo, žinių nešėjas, kultūros puoselėtojas, gebėjęs daryti tai, kas jam atrodė teisinga, nors nelegalu. Jis maištininkas!

Šiandien turime išsaugotą savo kalbą. Galime skaityti ne tik sava, bet ir užsienio kalba. Kasmet Lietuvoje sulaukiame „Knygų mugės“, kurios metu galime ne tik nusipirkti knygų, bet susipažinti, pabendrauti su jas rašančiais žmonėmis, dalyvauti renginiuose. Ir kartais dar dingteli mintis, o ką mes žinome apie knygą? Ne tik lietuvišką, bet pačią knygą kaip daiktą ar reiškinį?

Šiek tiek įdomesnių faktų apie knygas, tas „mažas“ knygnešių mūzas:

  • Pasak „Business insider“ brangiausiai (už 30,8 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) kada nors parduota knyga – Leonardo da Vinčio „Lesterio kodeksas“ („Codex Leicester“), o ją įsigijo Billas Gatesas.
  • Bibliosmia – tai terminas apibūdinantis patiriamą malonumą užuodžiant senų knygų kvapą.
  • Pirmoji spausdinimo mašinėle parašyta knyga – Marko Twaino „Tomo Sojerio nuotykiai“.
  • 26-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Teodoras Ruzveltas kasdien perskaitydavo po vieną knygą.
  • Islandai – žmonės daugiausiai skaitantys knygas. Galbūt tai sąlygota klimato, o galbūt jie tiesiog labai mėgsta knygas.
  • Knyga „Alisa stebuklų šalyje“ apie tikrą 10-ies metų mergaitę Alisą Liddell (Alice Liddell), kurios šeima ir knygos autorius Lewis Carroll buvo artimi draugai.
  • Dramaturgas Joe Orton 1962 m. buvo suimtas dėl bibliotekos knygų niekinimo (paveiksliukų piešimo).
  • Jungtinių Amerikos Valstijų žurnalistė, rašytoja Joan Didion miegodavo tame pačiame kambaryje, kuriame buvo kuriama knyga, tam, kad jaustųsi jai artimesnė.
  • Pati mažiausia knyga Velso Nacionalinėje bibliotekoje – „Old King Cole“, kurios dydis 1mm x 1mm. Puslapiai gali būti verčiami tik su adata.
  • Japonų kalboje yra specialus žodis „tsundoku“, kuris apibūdina intensyvų knygų pirkimą, nors jos niekada nebūna skaitomos.
  • Inkunabulas – pirmasis knygos sąvokos atitikmuo. Inkunabulas – tai knyga, išspausdinta iki 1501 metų.
  • Jungtinėje Karalystėje knygų pirkimui kasmet išleidžiama 2,2 mlrd. svarų.
  • Bukinistas – senų, vartotų knygų pardavėjas.
  • Seniausias literatūros kūrinys – Gilgamešo epas. Epas užrašytas ant dvylikos molio lentelių, kadangi tuo metu mums įprasto formato knygos dar neegzistavo.
  • Pirmoji išspausdinta knyga – Gutenbergo Biblija (1453 m.). Ją išspausdino spaudos preso išradėjas Johanas Gutenbergas.
  • 2017 metų duomenimis, pasaulyje išspausdinta 134 399 411 knygų, kasmet išleidžiama apie 755 755 naujų knygų.

Faktai apie mūzas surinkti iš:

 

 

Parengė:
Simona Ivaškevičienė

 

kovo 16, 2018 at 6:40 am Parašykite komentarą

Kodėl perskaityta knyga atmintyje neužsibūna?

food-3121970_1920

Internetiniame žurnale „The Morning News“ skelbtame straipsnyje pavadinimu „Skaitymo bulimija“ apžvalgininkė Nikkitha Bakshani analizuoja šių statistinių duomenų reikšmę. „Žodis skaitymas turi niuansų, – rašo ji. – Dažniausiai skaitymas reiškia skaitymą kaip vartojimą – kuomet skaitome, ypač internete, tiesiog norėdami „prisikimšti“ informacijos. Ši informacija neturi šansų tapti žinojimu, nebent gerai „priliptų“.

„Tai momentinė pramoga, po kurios norisi kitos, – sako J. Horvathas. – Žmogus iš tiesų tai daro ne tam, kad ką nors sužinotų, o tam, kad patirtų tą pojūtį, kuris juntamas kažką sužinojus.“

Horvatho teigimu, kuo labiau stengiamasi atkurti prisiminimus, tuo jie darosi stipresni. Jei knyga perskaitoma vienu atsikvėpimu, pavyzdžiui, per tą laiką, kol skrendama lėktuvu, informacija nugula tik į darbinę atmintį. „Prie jos praktiškai negrįžtama“, – sako jis.

Kai skaitydami galvojame, kad tekstą suvokiame sklandžiai, dažnai klystame, teigia prof. F. Sana. Pasak jos, informaciją gauname, ją suprantame, ir mums atrodo, kad ji tvarkingai sugula į mūsų smegenų lentynėles. „Tačiau iš tikrųjų, neįdedant pastangų, nesikoncentruojant ir nepasitelkiant tam tikrų geriau įsiminti padedančių strategijų, ta informacija neišlieka“, – sako ji.

Daugiau: http://psichika.eu/blog/kodel-perskaityta-knyga-atmintyje-neuzsibuna/

kovo 14, 2018 at 10:39 am Parašykite komentarą

Meilė

colorful-3077112_1920.jpg

Meilė nuteikia kaip saulės spindulys po lietaus. (V. Šekspyras)

vasario 14, 2018 at 7:22 am Parašykite komentarą

Gyvenimo kelias

mussels-756488_1920

Visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. (Viktoras Hugo)

vasario 9, 2018 at 7:32 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai Naujesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Statistika

  • 72 264