Knyga dirbantiems su vaikais – „Gydymas žaidimu“

Knyga „Gydymas žaidimu“ – vadovas, apibendrinantis visą Violetos Oaklander darbą. Tekstas pateikiamas darbiniu formatu, tinkamu naudoti psichoterapeutams, konsultantams, mokytojams, dirbantiems su vaikais, paaugliais ir šeimomis.

             Violeta Oaklander (1927 m. balandžio 18 d. – 2021 m. rugsėjo 21 d.) buvo vaikų ir paauglių terapeutė, žinoma dėl savo metodo, kaip integruoti geštalto terapijos teoriją ir praktiką su žaidimų terapija.

             ,,Dauguma mano terapijoje sutiktų vaikų turėjo du sunkumus: visų pirma, jiems nepavykdavo užmegzti gero kontakto (su knygomis, mokytojais, kitais vaikais ir pan.), ir, antra, jie nesijautė gerai dėl savęs (menkai save suprato). Mūsų, kaip terapeutų, darbas nėra ,,sutaisyti“ vaikus. Turime padėti jiems užmegzti geresnį kontaktą su savo pasauliu bei būti labiau savimi patenkintais. Geras kontaktas apima mokymąsi būti dabartyje ir kontaktinių funkcijų lavinimą; pojūčiai, kūno panaudojimas, emocijų supratimas ir išraiška, geras intelekto panaudojimas.

             „Norėdami pasiekti šiuos tikslus, galime naudoti daugybę projekcinių ir ekspresyvių technikų, taip pat ir konkrečius specifinius patyrimus“ teigia V. Oaklander.

             Psichoterapeutės K. Fried ir Ch. McKaenna naudodamos V. Oaklander darbo modelį sukūrė nuostabų vadovą, jame yra daug pasiūlymų, kuriuos galima panaudoti terapeuto kabinete. Terapeutas įvertina vaiko poreikius ir naudoja tas technikas, kurios yra vertingos, efektyvios ir naudingos. Negana to, jos yra smagios, pripažįsta metodų autorė.

             Mūsų tikslas – teigia knygos sudarytojos – padėti gerinti bet kokio amžiaus vaikų savijautą, naudojant šį smagų, vystymosi stadijas atitinkantį požiūrį. Gali būti, kad šiems jauniems žmonėms jau įrašytos įvairiausios diagnozės – sensorinis sutrikimas, nerimas, depresija, mokymosi problemos, dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas, – tačiau požiūris, kuriuo remiamės šioje knygoje, yra tinkamas visiems atvejams: nesvarbu, kokia diagnozė, – vaikas yra vaikas.

             Psichoterapeutės skatina domėtis visa vaiko esybe, neužstrigti mėginant nustatyti diagnozę ar problemą. Nesvarbu, kad susiduriame su skirtingomis specifinėmis elgesio apraiškomis, turime nepamiršti, ko šiam vaikui, ko visiems vaikams reikia: priimti juos tokius, kokie yra, mylėti ir išgirsti. Turime nepamiršti, jog tuomet, kai šie poreikiai nepatenkinti, jaunuoliai gali siekti jų patenkinimo elgdamiesi neadaptyviai, o tai yra sunku kitiems toleruoti.

             Šioje knygoje pirmiausia pateikiamos gairės, kaip vesti pirmą susitikimą, kaip atsižvelgti į vystymosi veiksnius. Aiškinami esminiai elementai, į ką paprastai V. Oaklander sutelkia dėmesį – jauno kliento gebėjimą kontaktuoti (viduje ir išorėje) bei kaip galima bet kokioje vystymosi stadijoje esantį jaunuolį įgalinti išvystyti sveikas kontaktines funkcijas bei sustiprinti savasties jausmą.

             Šis vadovas taip pat pabrėžia autorės požiūrį į emocijas (įskaitant universalias, tačiau dažnai neteisingai suprantamas), pykčio bei agresyvios energijos – kurios gali būti nemažas iššūkis terapijos sesijos metu. Ši knyga ves pažingsniui, pereinant pačias efektyviausias projekcines technikas, tokias kaip Saugios vietos bei Rožių krūmo piešiniai bei darbas su moliu, smėlio dėže ir lėlėmis. Galiausiai, aprašomas rūpinimosi savimi procesas, neretai iškylantis terapijos pabaigoje, bei išdėstomos įžvalgos apie vystymosi aspektus, kurie lemia užbaigimą.

             V. Oaklander  mano, kad ,,Vaikas į pasaulį ateina turėdamas visas galimybes būti emociškai sveikas“. Jos modelio tikslas – rasti būdą, kaip vaikui padėti išreikšti save per žaidimą. Terapeutas siekia padėti vaikui pasijusti laimingesniam pasaulyje, susikurti stipresnę savastį, išmokti susitvarkyti su stresu bei rasti sveikų ir tinkamų būdų, kaip tvarkytis su emocijomis. Suaugusiesiems kelia nerimą simptomai ir elgesys, o tai yra požymis, kad vaiko galimybės varžomos, kad atsiranda kliūčių.

             Terapinis procesas nebūtinai yra linijinis. Neretai vykstant terapiniam procesui galime daugybę kartų keliauti pirmyn ir atgal, suteikdami vaikui galimybes, kurių jam reikia, kad galėtų save parodyti, išreikšti.

             Terapeuto uždavinys yra palaikyti vidinį nelinijinį vaiko kelią į gyvenimą bei augimą, padėti bet kuriame šio proceso žingsnyje.

Informaciją parengė Elena Kaminskaitė

Knygą skaitymui galite pasiskolinti Lietuvos medicinos bibliotekoje

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: