Apie sunkius ir gyvybiškai svarbius dalykus galima papasakoti skirtingai – sausai, baisiai, dalykiškai ar sensacingai. O Adam Kay pasirinko daryti tai su humoru. Tai nėra keista – po to, kai jis metė gydytojo karjerą, jis tapo komiku ir komedijų scenaristu. Tačiau prieš tai jis 7 metus dirbo Didžiosios Britanijos ligoninėse, specializuodamasis akušerijos ir ginekologijos srityje. Ir jis atidavė šiam darbui viską – laisvadienius (kurių beveik nebuvo), šventes (Kūčių naktį jis praleido savo mašinoje ligoninės stovėjimo aikštelėje, nes neturėjo jėgų grįžti namo), atostogas (vidury atostogų jam buvo liepta atskristi iš užsienio vienai savaitgalio pamainai), draugų vestuves (net besituokiantys gydytojai dažniausiai dirbdavo savo pačių vestuvių rytą) ir net asmeninius santykius. Tačiau sveikatos priežiūros sistema ir naujos reformos ne tik nepadėdavo gydytojams atlikti savo darbą, bet net trukdė tą daryti – pavyzdžiui, tyrimo paskyrimas naujoje kompiuterinėje platformoje tapo tokiu sudėtingu ir ilgu procesu, kad dažniausiai jie nebuvo paskiriami, norint spėti priimti visus pacientus ir negauti papeikimo už ilgas laukimo eiles.
„Dar viena nuolat pasikartojanti tema, svarbi kiekvieno gydytojo gyvenime, – nepaneigiama tiesa, kad ryškiausiai prisimenami liūdni ir blogi atvejai.“
Darbo metu Adamui pasitaikydavo visko – ir keistų gimdyvių prašymų, ir trijų sunkių operacijų vienos pamainos metu, ir 97 darbo valandų savaičių, tačiau jausmas, kai žinojo padaręs kažką gera, padėdavo viską ištverti. Bet po vieno sudėtingo atvejo jis priėmė nelengvą sprendimą palikti mediciną, tačiau jis prisipažįsta, kad jį iki šiol traukia ši profesija, jis negali liautis būti gydytoju. Jis ilgisi kolegų, galimybės padėti kitiems. Tačiau, jo žodžiais, vyriausybei pradėjus karą prieš gydytojus, kai gydytojai buvo pristatomi visuomenei kaip gobšūs ir dirbantys tik dėl pinigų, jis įniršo. Ir nusprendė, kad išleisti darbo gydytoju metu dienoraščius kaip knyga – puiki galimybė parodyti, koks iš tikrųjų yra gydytojų darbas.
Nors ši knyga – apie gydytojų darbą Didžiojoje Britanijoje, tačiau ji bus įdomi ir naudinga Lietuvos skaitytojams. Jie šiuose dienoraščiuose ras visko – ir dramatiškų, o dažnai ir juokingų, istorijų apie pacientus, ir prisiminimų apie skaudžias netektis, ir pasakojimo apie tai, kaip ilgos darbo valandos ir nesugebėjimas pasidalinti tik gydytojams suprantamais išgyvenimais sužlugdė autoriaus asmeninius santykius.
Ši knyga gali padėti labiau vertinti gydytojų darbą, pastūmės palyginti dviejų šalių sveikatos priežiūros sistemas, o taip pat tiesiog padės suprasti, kad gydytojai – irgi žmonės.
Parengė Svetlana Ivanova
Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos
Lietuvos medicinos biblioteka 