Šis vidinis pokalbis atsirado kiek netikėtai. Jį iš sielos gelmės išjudino Lietuvos bibliotekininkų draugijos paskelbtas konkursas „Laiškas bibliotekininkui“. Konkurso sąlygose buvo atkreiptas dėmesys į tai, ką būtų galima pasakyti praeities žymiems bibliotekininkystės atstovams. Pasirinkimas laisvas. Kaip tik šiuo metu nemažai laiko skyriau ekslibrisams, skirtiems dr. E. Šimkūnaitei, o tuo pačiu ir visai Lietuvos medicinos bibliotekoje saugomai kolekcijai. Gal dėl to vėl iškilo iš atminties pokalbis su kolege Lina. Tad ir pagalvojau, o kodėl neparašyti žmogui, kuris domėjosi knyga, knygos ženklais, buvo profesionali savo srities specialistė. Konkursai, apdovanojimai jau praeityje. O vykusiu pokalbiu noriu pasidalinti su jumis, mieli skaitytojai. Tuo labiau, kad susidomėjimas lietuviškuoju ekslibrisu atgimsta.
Miela Lina,
Lietuvos bibliotekininkų draugija 90-čio proga paskelbė konkursą „Laiškas bibliotekininkui“, žmogui, kuris asmeniškai tapo kažkuo ypatingas. Rašau tau ne dėl pergalių konkursuose, o kad paviešinčiau mintį, kurią kažkada išsakei.
Prieš keletą metų, kai pasirodė albumas „Ekslibrisai gydytojams“ (Vilnius, 2017), tu labai gražiai atsiliepei apie šį leidinį ir pačią idėją. Tada pasakei, kad būtų įdomu ir gražu surinkti ir išleisti leidinį „Ekslibrisai bibliotekininkams ar bibliotekų darbuotojams“. Net pasiūlei imtis šio darbo. Aš atsisakiau, nes man rūpėjo, kaip tinkamai sutvarkyti Lietuvos medicinos bibliotekoje sukauptus ekslibrisus medicinos tema. Tavo mintį pasiūliau perduoti žurnalo „Tarp knygų“ redakcijai. Atsakei, kad ko gero, tokią akciją geriausiai ir galėtų vykdyti profesinis žurnalas, kuris galėtų kreiptis į kolegas, kolekcininkus, skaitytojus pasidalinti žiniomis apie ekslibrisus šios srities asmenims ir kaip būtų smagu atsivertus žurnalo naują numerį išvysti trumpas ekslibriso istorijas.
Aš paklausiau, ar seniai domiesi ekslibrisu, o tu atsakei, kad nuo studijų laikų, kai tik susipažinai su knygos ženklais, tarp jų ir ekslibrisu. Tuo pat metu pasidžiaugei, kad ir pati turi „tikrą“, nuosavą ekslibrisą, kurį padovanojo šeima.
Tavo iškeltą mintį aš tuomet nusiunčiau į redakciją, bet, matyt, ne tas laikas, ne ekslibriso metas buvo.
Miela Lina, gera idėja nedingsta šiaip, be pėdsako. Po kelerių metų, 2020 m. XXVII knygos mėgėjų draugija, minėdama savo veiklos 90-metį, kreipėsi į bibliotekas siūlydama pasidalinti informacija apie knygos ženklus bibliotekoms, bibliotekininkams ir pateikti naujam XXVII knygos mėgėjų draugijos metraščio numeriui. Ir, žinai, prisiminusi tave, susigundžiau parašyti apie savo biblioteką ir savo ekslibrisą. Man atrodė, kad mūsų darbuotojai turi išskirtinę progą pasidžiaugti tuo, kad 2010 m. kiekvienas gavo jam skirtą ekslibrisą, kurį sukūrė dailininkas Klemensas Kupriūnas. Metraštis dar nepasirodė. Žinau tik, kad Draugija neteko dviejų nuostabių narių – Vidmanto Staniulio ir mano kurso draugo bei tavo buvusio kolegos Juozo Rimkaus. Tu juos abu gerai pažinojai. Bet aš tikiu, kad Metraštis pasirodys ir jame pamatysime ne vienos bibliotekos pasakojimą apie ekslibrisus, skirtus bibliotekininkams ir bibliotekoms.
Turiu ir kitą naujieną, kuria noriu pasidalinti – mūsų minėtame žurnale „Tarp knygų“ (2021 m. spalis) pasirodė net dvi, viena šalia kitos, publikacijos apie ekslibrisus. O tai gali būti ženklas, kad ekslibriso tema atgyja. Gal ir rubrika „Ekslibrisas bibliotekininkams“ ar panaši ras tinkamą vietelę? Gal tavo paskleista mintis įgaus realų pagrindą?
Lina, kodėl rašau tau? Gal todėl, kad nebuvai žvaigždė, bet ir ne šešėlis savo pasirinktoje profesijoje? Tu buvai tikra savo srities specialistė, su kuria buvo malonu bendrauti visais atžvilgiais. Ne, mes nebuvome tokios artimos, kaip sako „vandeniu neperliejamos“. Tačiau susitikus visada buvo apie ką įdomiai ir turiningai pasikalbėti. Be jokių ilgų aiškinimų buvo galima kreiptis pagalbos. Tu turėjai puikią šeimą, anūkes. Visada tuo mokėjai gražiai, subtiliai pasidžiaugti, bet likęs bendravimo laikas buvo skiriamas bendriems bibliotekų, kultūros klausimams. Paskutinį kartą labai trumpai pasimatėme 2018 m. Dainų šventės Šokių dieną – tu atrodei laiminga su savo šeima. Deja, daugiau pasimatyti mums nebuvo skirta… Tik dar keletas telefono skambučių…
Lina, aš nebespėjau paklausti, ar tu tik domėjaisi knygos ženklais ar ir rinkai? Tik atsiuntei savo „tikro“ ekslibriso kopiją, kurią ir norėčiau paviešinti, o redakcija galėtų paskelbti rubriką „Mano ekslibrisas. Trumpa istorija“. O tavąją istoriją apie knygos ženklus ar pavyks sužinoti?
Lina, aš tikiu, kad tavo išsiųsta žinutė anksčiau ar vėliau pasieks tuos, kas norės ir galės pasidomėti ekslibrisais bibliotekininkams.
Ekslibrisas Linos Šaferienės – bibliotekininkės-bibliografės, medicinos informacijos srities specialistės, kolegės.
Regina Vaišvilienė
Lietuvos medicinos biblioteka
Lietuvos medicinos biblioteka 