Posts tagged ‘Lietuvos veiklos ilgaamžystės akademija,’

Algirdas Jackevičius “Viešnagė Tailande 2016-01-08-15“

New Picture

Iš Stokholmo vėlai išskridom, nes lėktuvas vėlavo tris valandas. Tačiau lėktuve man buvo neblogos sąlygos ilsėtis. Iš aerouosto teko važiuoti taksi virš valandos iki mes pasiekėme Gražinos pasirinktą viešbutį. Ši sala vadinama Phuket. Viešbutis susideda iš atskirų namelių, todėl tenka ilgokai eiti į valgyklą. Patiekalai yra įvairūs. Mano gėdai sugrįžti į kambarį teko prašyti tarnautojų pagalbos. Phuket yra šilta, apie trisdešimt laipsnių.Tarnautojai yra malonūs ir nuveda paklydėlį į reikiamą vietą. Viešbutis gražioje vietoje, matosi palmės, aplinkui padaryti baseinai, kur teka vanduo. Bandžiau pasimaudyti jūroje, tačiau giliau nebridau, nes bangos neša smulkius akmenukus, todėl sunku bristi giliau. Aš išsimaudžiau baseine kaip kadaise Maroke, kur bangos plaukėją gena į gilumą. Rytoj esame sutarę pamatyti Budos šventyklą. Iš susirinkimo vietos viešbučio raštinės, iš kurios poilsiautojus iš ryto dvylika dvidešimt autobusiukas vežė apie trisdešimt minučių į Khaolak miestelį. Miestelyje iš abiejų gatvės pusių išsidėsčiusios krautuvės, kuriose pilna suvenyrų, vyrauja Budos statutėlės, drambliukai, įvairūs moterų papuošalai. Tenka pastebėti, kad įdomi azijietiška prekyba, kurios metu pirkėjas derasi dėl prekės nupiginimo. Neretai pavyksta su pardavėju susitarti net iki 30-40 proc. mažesnės pirminės kainos.

Mes su Gražina buvome nuvažiavę apžiūrėti Budos šventyklų. Tenka pripažinti, kad turistui jos nepalieka to įspūdžio, kaip teko matyti kitose Azijos Valstybėse, kaip Vietname, Kinijoje ar Japonijoje. Šioje saloje matėme labai išblizgintas Budos statulas, tačiau nebuvo turistams jokios informacijos apie jas, matėsi vaikščiojančių vienuolių, apsirengusių gelsvais drabužiais. Mes taip pat nuvažiavome Takuapa miestelį, kur pavaikščiojom po turgavietę. Pardavėjai praeiviams siūlo įvairių valgių, pabandžiau kalmarų, kurie buvo užpilti labai aitriu padažu, labai deginusiu man lūpas.

Tenka pripažinti, kad visi tarnautojai labai pagarbiai elgiasi su senjorais, visada siūlo savo paslaugas. Gražina pakeitė viešbučio kambarį ir dabar šalia mūsų kambario išėjus į balkoną yra baseinas, kuriame aš ryto ir apie pietus išsimaudau. Tenka pripažinti, kad Sentido viešbutyje poilsiautojui siūlo įvairias pramogas. Aš du kartus buvau kūno lavinimosi pratybose, kur nemokamai dariau įvairius judesius ant įvairių prietaisų, kurie padeda miklinti senyvą organizmą.   Trečią dieną iš ryto po pusryčių nuėjau prie jūros, kur pravedė meditacijos kursą. Meditacijos metu ant kilimėlio atsisėdęs kartu su berniuku kartojau jo rodomus judesius, meditacijos metu daugiausia teko kilnoti rankas, plaštakas į įvairias puses. Po meditacijos nuėjau į jūrą pasimaudyti, nes nebuvo smulkių akmenukų.

Reklama

sausio 22, 2016 at 10:34 am Parašykite komentarą

Pradžios mokyklos mokinys aukojo statant tautos Šventovę

This slideshow requires JavaScript.

Vartydamas senus dokumentus, suradau 1937 metų Tauragės Mokytojų seminarijos pradžios mokyklos mokinio Algirdo Jackevičiaus Prisikėlimo bažnyčios statybai aukų lapą. Tuo metu Lietuvoje vyko didelė akcija Lietuvos gyventojų tarpe siekiant atstatyti Prisikėlimo bažnyčią Kaune. Aš prisimenu, kad mums mokiniams mokytojas pasakojo apie numatoma grandiozinę statybą Kaune. Buvo išleisti specialūs aukų lapai, kur buvo klijuojamos perkamos markės su statomos bažnyčios atvaizdu. Taigi, net tolimoje Tauragėje buvo pravesta ši akcija ir aš siunčiau Prisikėlimo bažnyčiai skirtą aukų lapą.

Algirdas Jackevičius

gruodžio 23, 2015 at 10:01 am Parašykite komentarą

Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos nariai minėjo 20 – metį

IMG_5248Spalio pabaigoje vykęs Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos (LVIA) narių susirinkimas Lietuvos medicinos bibliotekoje buvo neeilinis. Senjorai, didžioji dauguma nuolatiniai bibliotekos skaitytojai nuo bibliotekos įkūrimo laikų, minėjo akademijos 20 – ies metų sukaktį. Biblioteka ta proga paruošė parodą, skirtą akademijos narių veiklai nušviesti.

Jubiliejinis susitikimas prasidėjo akademijos prezidentės Aldonos Bartusevičienės sveikinimo kalba, kurioje netrūko šiltų žodžių ir ateities įžvalgų LVIA veiklai, naujų narių pritraukimui, taip pat atsižvelgta į indėlį Lietuvai. Senjorus taip pat pasveikino Lietuvos medicinos bibliotekos direktorė Salvinija Kocienė. Ji pasidžiaugė ilgamete draugyste su daugeliu akademijos narių, kurie yra ištikimi bibliotekos skaitytojai dar nuo studijų laikų – šioje bibliotekoje jis lankėsi studijų metais, vėliau rašė mokslo darbus, ieškojo naujausios informacijos paskaitoms ir užsiėmimams. Todėl nereikia stebėtis, kad savo veiklai senjorai rado prieglobstį būtent šioje bibliotekoje.

Sveikindama LVIA su jubiliejumi, Lietuvos medicinos biblioteka įteikė specialią dovaną –parodą. Informacijos skyriaus vedėja Regina Vaišvilienė pristatydama parodą susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į tai, kas atsispindi šioje ekspozicijoje. Be LVIA narių veiklos, jos istorijos ir tikslų norėta išskirti akademijos prezidentų asmenybes. Ir ne tik dėl to, kad jie prezidentai, bet dėl to, kad pirmojo LVIA prezidento ir idėjos autoriaus profesoriaus Marijono Krikštopaičio (1914-2003) šimto metų sukaktis buvo pernai, o profesorius Kazys Ambrozaitis liepos mėnesį šventė 104 metų sukaktį, profesorė Aldona Bartusevičienė spalio 16 d. atšventė 91 metų sukaktį. Tai tik parodo, kad akademijos nariai yra verti žodžio „ilgaamžis“, o veiklią ilgaamžystę atspindi jų teikiamos žinios visuomenei ir gebėjimas vėlyvą gyvenimo tarpsnį išnaudoti gražiai bei naudingai. Parodą papildo nedidukė M. Krikštopaičio dailės darbų paroda, iliustruojanti kaip kūrybingai daugelis narių geba išnaudoti laisvalaikį – vieni tapo, kiti keliauja, rašo knygas. Parodą galima apžiūrėti iki gruodžio 10 d.

Apie LVIA. Pagrindinis akademijos tikslas – propaguoti sveiką mitybą, gyvenseną ir visavertį ilgaamžiškumą, skatinti sveiką gyvenimo būdą. Akademijos nariai stengiasi užtikrinti geresnę vyresnio amžiaus žmonių socialinę integraciją į visuomenę, skatinti jų efektyvų, produktyvų ir turiningą gyvenimą, palaikyti darbingumą, fizinį aktyvumą, kelti žinių ir kultūros lygį. Vykstančiuose susirinkimuose LVIA ugdo gebėjimą bendrauti tarp kartų, kuris padeda sukurti gyvenimo darną, pagyvenusio žmogaus ir aplinkos harmoniją, kuria sąlygas gerai emocinei būsenai ir palaikančiai atmosferai. Ne mažiau svarbu apibendrinti kitų veiklių ilgaamžių patyrimą įvairiais mokslo ir sveikos gyvensenos klausimais. Visus šiuos siekius LVIA nariai apibūdina naujai pasirodžiusioje knygelėje „Senjorų almanachas“ (2015), kurią susitikimo metu pristatė akademijos prezidentė prof. habil. dr. Aldona Bartusevičienė.

Visi, kurie linkę turiningai leisti laiką, maloniai kviečiami įsijungti į Lietuvos veiklios ilgaamžystės narių gretas. Susirinkimai vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį 14 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje.

Iš Santaros žinios

lapkričio 13, 2015 at 10:12 am Parašykite komentarą

Straipsniai apie Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademiją ir jos narius

Visada smagu rasti straipsnius apie bibliotekai žinomus ir svarbius asmenis, veiklas. Tad kviečiame ir Jus paskaityti apie mūsų senjorus.

Prof. habil. dr. Aldona Bartusevičienė: „Išsimiegoti nėra taip svarbu kaip tinkamai maitintis“ – VLMEDICINA.LT

Veiklūs šviesuoliai tikina, kad senatvė – vertingiausias amžiaus tarpsnis – Sidabrinė gija

rugsėjo 2, 2015 at 7:59 am Parašykite komentarą

Naisiai Baltų dievų muziejus

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2015 m. paskelbė Naisius mažąja Lietuvos kultūros sostine. Ši gyvenvietė yra 16 kilometrų iki Šiaulių. Česlovo Karbausko sūnus Ramūnas Karbauskis Naisiuose, kuri yra jo gimtinė, pradėjo 2009 m. steigti Baltų dievų muziejų. Dideliame plote yra pastatytos Baltų dievams medinės skulptūros. Ramūnas Karbauskis pasiūlė dizaineriui Vytautui Puzerui Naisiuose sukurti Baltų dievų muziejų. Vienintelis Lietu voje Baltų dievų muziejus prasideda centrinėje gyvenvietės dalyje ir tęsiasi apie 1,5 km. iki pakraščio. Muziejų sudaro Saulės ir Ugnies aikštės, Alkos kalnas ir daugiau nei penkiasdešimt ąžuolinių, dievybes įkūnijančių skulptūrų. Prieš ketvertą metų pradėtas kurti muziejus pasipildė dar dviem objektais – lentpjūve ir šiaudinėmis skulptūromis. Dabartiniu metu dizaineris Vytautas Puzeras numato Baltų arenos projektą, kuriame galės sutilpti 30 000 žmonių.

Prof. A. Jackevičius

Ramūnas Karbauskis

Ramūnas Karbauskis – Naisių kultūros židinio iniciatorius

New Picture

Baltų dievų skultūra Naisiuose

liepos 13, 2015 at 8:35 am Parašykite komentarą

Senjorų almanachas

Senjoru almanachas117

Nuoširdžiai džiaugiamės ir sveikiname Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademiją išleidus svarbų akademijos istorijai leidinį! Kviečiame skaitytojus susipažinti. Pateikiame įžangą, o patį leidinį galite rasti Lietuvos medicinos bibliotekoje.

Rudenį laukite knygos pristatymo!

Griaunanti civilizacijos jėga labiausiai palietė patį žmogų. Ji atnešė žmonijai ne tik gerų susisiekimo priemonių, tobulų technologijų, naujausių informaci­jos teikimo ir saugojimo būdų, visų gyvenimo sričių kompiuterizaciją, bet ir didelių negandų: vėžį, ŽIV, širdies ir kraujagyslių ligas, skrandžio negalavimus, alkoholizmą, rūkymą ir narkomaniją.

Žmogaus gyvenimas toks trumpas ir trapus, kad skubėdamas gyventi dažnai daro ne tai, ką turėtų da­ryti. Individas mažai domisi savo sveikata, nes atro­do, kad visą gyvenimą bus sveikas ir stiprus. Labiau rūpinasi darbu, karjera, malonumais, sveikatos reika­lus palikdamas savieigai, taip prabėga vienas ar keli dešimtmečiai. Staiga atsiranda negalavimas, liga, pra­randamas darbingumas, gyvenimo džiaugsmas.

Ilgaamžiškumo paslaptį bandantys atskleisti moks­lininkai sukūrė ne vieną teoriją, tačiau reikiamo re­cepto nėra.

Sakoma, kad oriai pasenti ir išlaikyti deramą laiky­seną bei išmintį – sunkus menas. Iš tiesų ne visi ilgaamžiai džiaugiasi. Tačiau dauguma jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių nori gyventi ilgai, aktyviai ieško re­ceptų, kaip tapti ilgaamžiais.

Užsienio mokslininkai taip pat tvirtina, kad ilga­amžiškumas užprogramuotas genuose. Leideno universiteto mokslininkė Eline Slagboom atliko studiją ir ištyrė 3,5 tūkst. ilgaamžių. Ji sako, kad šimto ir dau­giau metų sulaukę žmonės turi už ligas atsakingus ge­nus, kurie tiesiog „išjungti“.

Ieškokite Lietuvos medicnos bibliotekoje

liepos 2, 2015 at 12:48 pm Parašykite komentarą

Profesorius Kazys Ambrozaitis

K. Ambrozaitis
Šių dienų pasaulyje kiekviena biblioteka išlieka svarbi ne    tik savo sukauptais knygų bei žurnalų ištekliais, bet ir galimybe naudotis naujomis technologinėmis galimybėmis.

Lietuvos medicinos biblioteka kaip tik ir yra medicinos ir gretimų jai mokslų literatūros saugykla, informacijos, bibliografijos, sveikatos priežiūros biblioteka ir metodikos centras.

Tačiau Lietuvos medicinos biblioteka yra ne tik vien žinių šaltinis. Joje vyksta ir labai svarbus kultūrinis gyvenimas. Bibliotekos konferencijų salėje vyksta medikų ir įvairių kitų organizacijų konferencijos bei posėdžiai. Bibliotekos svetingumu naudojasi ir įvairūs meno ir mokslo gerbėjai. Dažnai ruošiamos tapybos, grafikos, tautodailės darbų parodos. Vyksta susitikimai su dailininkais, rašytojais, poetais. Visuomenei pristatomos ne tik medikų naujos knygos. Rengiamos literatūros parodos, minimi amžiaus jubiliejai.

1996 m. bibliotekos konferencijų salėje įvyko Lietuvos veiklos ilgaamžystės akademijos pirmoji mokslinė veiklios ilgaamžystės konferencija „Veiklios ilgaamžystės“ klausimu, kuri buvo skiriama LVIA nario (JAV, Čikaga) profesoriaus Juozo Meškausko 90 – čiui paminėti. Pranešimus padarė profesoriai: G. Česnys, R. Lekevičius, K. Ambrozaitis, E. Puodžiūnienė, H. Zabulis, R. Geniušas, K. Jankevičius, M. Stukonis, P. Plevokas, P. Zajančkauskas, M. Krikštopaitis, gydytoja F. Taunytė, D. Šiurkuvienė, A.Masiulienė, P. Dragelis.

2006 m. bibliotekoje buvo iškilmingai paminėtas paskutinio Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto dekano profesoriaus Juozo Meškausko 100 –čio jubiliejus su jo darbų ir gyvenimo apžvalgos paroda. Pagrindinį pranešimą padarė buvęs jo bendradarbis ir asistentas prof. Kazys Ambrozaitis.

1999 m. įvyko ilgamečio Vytauto Didžiojo universiteto Kaune Medicinos fakulteto dėstytojo profesoriaus ir poeto Emilio Vintelerio minėjimas su jo darbų paroda. Jis  turėjo dvi tėviškes: Šveicariją ir Lietuvą. Dalyvavo gydytojas J. Skliutauskas, kuris padarė pagrindinį pranešimą ir profesoriaus E.Vintelerio buvę mokiniai profesoriai J.Lelis, K. Ambrozaitis,  A.Sučila, L.Griciūtė ir  kiti garbūs svečiai.

2001 m. Medicinos bibliotekoje buvo surengtas literatūros vakaras žymaus rašytojo ir gydytojo Vytauto Sirijos-Giros 90-čiui paminėti. Posėdyje dalyvavo ir savo atsiminimais dalinosi poetas A.Baltakis, gydytojai Jokūbas Skliutauskas, Šeinė Sideraitė, K. Ambrozaitis ir kt.

Didelį dėmesį Lietuvos medicinos biblioteka ypač jos direktorė Salvinija Kocienė skiria 1995 m. įsikūrusiai Lietuvos veiklos ilgaamžystės akademijai, kurios steigėju ir prezidentu buvo profesorius Marijonas Krikštopaitis. Bibliotekos vadovybė leido naudotis konferencijų sale, kur kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį 14 valandą renkasi Veiklos ilgaamžystės akademijos nariai į posėdžius, rengia konferencijas, skaito paskaitas. Veiklios ilgaamžystės akademija labai dėkoja Lietuvos medicinos bibliotekai už sudarytas sąlygas joje rinktis, organizuoti įvairius renginius.

1997 m. spalio 31 d. Lietuvos medicinos bibliotekos salėje įvyko Antroji respublikinė konferencija „Nesenstanti senatvė“, kurią organizavo Lietuvos veiklos ilgaamžystės akademija ir Lietuvos  pagyvenusių žmonių asociacija. Posėdžiui pirmininkavo  profesoriai: K. Ambrozaitis ir E. Puodžiūnienė. Pranešimus skaitė profesoriai : A. Šileika, P. Karoblis, E. Puodžiūnienė, K. Jankevičius, J. Valavičius, H. Zabulis, M. Krikštopaitis, monsinjoras K. Vasiliauskas, F. Taunytė, E.Miknevičienė, dr. P. Adlys, dr. J. Misiūnas. Konferencijos pabaigoje įvyko gyva bendra diskusija.

1999 m. balandžio 7 d. Sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinis  sveikatos  mokymo centras ir Lietuvos medicinos biblioteka aktyviai dalyvaujant Lietuvos veiklos ilgaamžystės akademijai organizavo Pasaulinei sveikatos dienai skirtą mokslinę konferenciją tema „Veiklios ilgaamžystės ugdymas“ su patarimu: aktyviai gyvensi, ilgiau nesensi. Konferencijoje kalbėjo ir pranešimus padarė: prof. M. Krikštopaitis, doc. E. Razgauskas, doc. B. Gaigalienė, V. Kriauza, Z. Javtokas, D. Kepenis, K. Dineika, G. Misevičienė. Konferencija baigėsi gyva diskusija.

2005 m. balandžio 28 d. Medicinos bibliotekos konferencijų salėje įvyko konferencija Veiklios ilgaamžystės akademijos dešimtmečiui paminėti. Konferenciją atidarė jos prezidentas prof. Kazys Ambrozaitis. Pranešimus padarė prof. H. Zabulis, prof. K. Ambrozaitis, prof. M. Stukonis, doc. A. Baltaškevičius, dr. D. Zapkuvienė, gyd. J. Sargautis, gyd. F. Taunytė. Įvyko labai gyva diskusija vėžio ligos diagnozavimo klausimu.

2006 m. spalio 27 d. Lietuvos medicinos bibliotekos, Lietuvos radiologų asociacijos ir Lietuvos veiklios ilgaamžystės  akademijos iniciatyva Lietuvos medicinos bibliotekos salėje įvyko veiklos ilgaamžystės prezidento prof. Kazio Ambrozaičio 95 metų minėjimas ir autorinių knygų: „Palendriai vakar ir šiandien“ (2004 m.), „Gyvenimo keliu“ (2006 m.) pristatymas ir jubiliato darbų paroda. Prof. K. Ambrozaičio veiklą ir naujausias knygas pristatė med.dr. K.R. Dobrovolskis. Prisiminimais dalinosi med.dr. K.Juškevičius, prof. Laima Griciūtė. Koncertavo smuikininkas Gediminas Dalinkevičius, gitaristas Sergej Krinicin.

Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija Lietuvos medicinos bibliotekos įvairiapuse pagalba ir globa naudojasi ir iki šiol.

K.Ambrozaitis

Vilnius, 2011.12.06

balandžio 19, 2012 at 8:18 am Parašykite komentarą


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. gegužės mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bal    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  

Statistika

  • 69,464