Posts tagged ‘Knygos’

Melissa Hartwig, Dallas Hartwig “Visavertė mityba 30 dienų“

visaverte-mityba-30-dienu-1Visavertė mityba 30 dienų

Knygą galima užsisakyti LMB

Amerikiečiai Dallasas ir Melissa Hartwigai – licencijuoti fizinės terapijos ir paleomitybos specialistai, Solt Leik Sityje registruotos bendrovės „Whole9“ įkūrėjai. Jų tikslas – padėti žmonėms susigrąžinti sveikatą per mitybą ir sveiką gyvenseną. Bendrovės pavadinimas susijęs su 9 veiksniais, kuriais remiamasi norint pagerinti žmonių savijautą

Programa „Whole30“ sukurta žmonėms, vartojantiems per daug cukraus ir angliavandenių, turintiems įvairiausių sveikatos sutrikimų (nuo diabeto ir astmos iki aknė ir nevaisingumo), tiems, kurie mano negalį kontroliuoti savo mitybos įpročių. Programa „Whole30“ nėra medicininė eliminacinė dieta, ji nėra skirta gydyti specifiniams susirgimams. Programa „Whole30“ padeda sumažinti sisteminį uždegimą ir pašalinti arba palengvinti simptomus, siejamus su autoimuninėmis ligomis. Jeigu sergate sunkia lėtine liga, „Whole30“ gali palengvinti simptomus, bet norint pasiekti geresnių rezultatų būtinas visapusis, suderintas su gydytojais gydymo planas.

Gera žinia ta, kad 2013 m. apklausus 2300 žmonių, išbandžiusių programą „Whole30“, net 87 proc. teigė ją sėkmingai pabaigę ir sulaukę teigiamų rezultatų.

Koks maistas mums kenkia, ką siūloma pirmiausia šalinti iš raciono?

Žinoma, visi mes skirtingi, bet yra keli patarimai, tinkami beveik visiems. Tyrimai rodo, kad pieno produktus, grūdines ir ankštines kultūras valgyti nėra sveika, bet tik pašalinę juos trisdešimčiai dienų iš savo raciono, o paskui grąžinę suprasite, kaip jie veikia jūsų fizinę būklę, protinę veiklą, gyvenimo kokybę.

Knyga ypatinga tuo, kad parašyta labai patraukliu stiliumi. Įtaiga, psichologinės žinios tikrai įkvepia laikytis siūlomo mitybos plano. Ypatingai paperka, kad smulkiai aprašyti visi galimi atvejai, kai bus sunku laikytis plano, suklupimai. Knygoje rasime daugybė gerų patarimų, kaip nenukrypti nuo plano bei sugrįžti prie įprastos mitybos. Pavyzdžiui, spustelkite „stop“, kai pasipainioja kas nors ypatingai nesveiko ir gardaus: užduokite sau keletą klausimų: „Ar iš tiesų šis skanėstas vertas tų padarinių, kuriuos jis sukels? Ar iš tiesų aš jo noriu labai? Neskubėkite. Jei nutarsite, kad jis nėra ypatingas, nevalgykite. O jei sąmoningai apsisprendėte suvartoti šį ypatingą, vertą („taip, tikrai aš jo noriu“) skanėstą, suvalgykite jį, tačiau nedrįskite sugadinti akimirkos prarydami dviem kąsniais sėdėdami prie televizoriaus. Tai būtų begėdiškas skanaus patiekalo švaistymas. Kadangi mes nuolaidžiaujame sau siekdami psichologinio pasitenkinimo, jauskime jį kuo ilgiau sąmoningai gardžiuodamiesi skanėstu. Jei sąmoningai suvalgėte net ir 5 sausainius, neprivalote jausti jokios kaltės, nes tai darėte sąmoningai, gardžiavotės, nusprendėte, kada gana. Tačiau padarinių gali būti – gali išberti, smukti energija. Tada reikia vėl grįžti prie Whole 30 programos.

Parengė D.Širkaitė

balandžio 25, 2016 at 12:54 pm Parašykite komentarą

Hans Diehl, Aileen Ludington “Susigrąžinkite sveikatą“

susigrazinkite sveikataKnygoje derinamas mokslas ir praktika – pateikiami mokslinių tyrimų faktai apie pagrindines žmoniją kankinančias ligas (širdies ligos, vėžys, cukrinis diabetes, artritas) ir  būdai, kaip jų išvengti. Tad kaip susigrąžinti sveikatą?

Širdies ligos

Geriausia naujiena ta, kad arterijų užsikimšimas yra grįžtamas procesas.

Esant tinkamoms mitybos ir fizinio aktyvumo sąlygoms, širdies ligas galima pagydyti.

Moksliniai tyrimai:  Esant jau susiaurėjusioms širdies arterijoms, atsisakius riebaus pieno produktų ir mėsos, po kelerių metų arterijos tapo „švarios“.

Sveika mityba prasideda nuo gerų receptų

Planas, kaip pakeisti mitybą – gaminti namuose, taip išvengsite riebalų.

  • Obuolių padažas – geriausias riebalų pakaitalas.
  • Vietoj majonezo – šilkinė daržovių tyrė (žiedinių kopūstų).
  • Vietoj cukraus – datulės. Jos saldžios, bet neturi „blogojo“ cukraus. (puodelį datulių ir pusę puodelio vandens).
  • Vietoj miltų – pilno grūdo miltai.
  • Vietoj kiaušinių – sėmenys (vienas šaukštas vandens sumaišomas su 2 š. sėmenų). 3 a.š. obuolių padažo atstoja vieną kiaušinį.

Moksliniai tyrimai: Pirminės hipertenzijos eigą per kelias savaites galima pakeisti keičiant mitybą ir gyvenimo būdą. Dieta, kurioje mažai riebalų ir druskos, kraujo spaudimą mažina 10 proc. Taip pat geriant daugiau vandens skystėja ir kraujas.

  1. S. 2 riekelės sūrio turi 540 mg druskos. O druskinę iš viso galima išmesti, nes ir taip gauname pavojingai didelį kiekį natrio iš suvalgomo maisto.

Vėžys

Moksliniai tyrimai: Rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas ir didelis gyvūninių produktų ir riebalų vartojimas atsakingi už beveik 80 proc. visų vėžio atvejų,

Didelis riebalų vartojimas mažina svarbių organizmo imuninės sistemos ląstelių aktyvumą. Šis poveikis buvo nuodugniai tiriamas krūties vėžio atvejais.

Nejudrumas: tie kurie mankštinasi  bent 4 val. per savaitę, sumažina krūties ir storosios žarnos vėžio riziką daugiau nei trečdaliu.

Cukrinis diabetas

Moksliniai tyrimai:

Vienas iš trijų žmonių tam tikru savo gyvenimo momentu susirgs II tipo cukriniu diabetu. To galima išvengti naudojant mažai riebalų ir metant svorį.

II tipo cukriniu diabetu sergantys gali sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje vartodami labai mažai riebalų ir daug skaidulinių medžiagų bei palaikydami fizinį aktyvumą. Sumažinus kasdieninį riebalų suvartojimą 10 proc., cukraus kiekį sunorminti pavyksta per mažiau nei 8 savaites.

Net nedidelis svorio padidėjimas gali padidinti riziką susirgti II tipo CD. „American Journal of Epidemiology“ duomenimis, priaugus 3 kg svorio, rizika susirgti CD padidėja 10 proc.

Svarbiausias gyvensenos pokytis – svorio metimas.

Kaip sumažinti riebalų kiekį maiste:

  • Naudoti nepridegančius indus
  • Virkite svogūnus, paprikas ir kitas daržoves sultinyje vietoj kepimo ant riebalų.
  • Nusausinkite riebalus ant sugeriamųjų servetėlių nuo paruoštų daržovių ir kito maisto
  • Venkite kepimo
  • Venkite mėsos, dešrelių, sūrio. Sūris pirmauja pagal sočiųjų riebalų kiekį.
  • Daržoves ruoškite garuose, o ne kepkite aliejuje.

Antsvoris

Nutukimo priežastis – kalorijos. Nesvarbu, ar organizmas gauna kalorijų iš riebalų, baltymųar angliavandenių, visą perteklių organizmas saugo riebalų pavidalu. Kai kurie iš šių riebalų patenka į kraują, kai kurie – atsideda ant arterijų sienelių, kiti kaupiasi centriniame riebalų banke – ant pilvo. Vėliau dažnai riebalai pradedami saugoti ir kitose kūno vietose. Iš kiekvieno 7000 gautų perteklinių kalorijų, deponuojamas vienas kilogramas riebalų. Tvarka kaip banke. Kilogramas už kilogramą.

Ar kas nors teigiamo įvyksta numetus tik keletą kilogramų riebalų? Taip. Sumažėja širdies ligų rizika. Numetus 1 kg svorio, sumažėja glikemija 3 proc.

Norint kovoti su nutukimu, reikia išsiugdyti naujus įpročius:

  • Valgyti daug natūralaus maisto produktų, „kaip išaugo“, kuriame daug skaidulų bei kompleksinių angliavandenių. Atsisakyti riebalų, cukraus, perdirbtų maisto produktų. Retai vartoti gyvūninės kilmės produktus, tokius kaip mėsa, kiaušiniai, sūris, nes jie neturi skaidulų ir juose gausu riebalų.
  • Nepraleisti pusryčių.
  • Valgyti lėtai, mažiausiai 3 kartus per dieną, neužkandžiauti.
  • Aktyviai mankštintis. Daug vaikščioti.

Ilgalaikio svorio netekimo paslaptis prasideda atsisakius riebalų, cukraus, perdirbtų maisto produktų, ribojant gyvulinės kilmės produktus ir tai derinant su greitu kasdieniu vaikščiojimu. Tada bus nesunku numesti papildomus 0,5 – 1 kg per savaitę.

Parengė D.Širkaitė

balandžio 15, 2016 at 7:03 am Parašykite komentarą

Andrzej Szczeklik „Kora. Apie ligonius, ligas ir medicinos sielos paieškas“

KORADar Herakleitui siela buvo sunki mįslė. Jis nuolat žvalgėsi jos savyje, kaip gyvos būtybės pagrindo, kaip jos esmės.

Kora graikiškai yra mergaitė. Ir akies vyzdys. Pasak senovės graikų, sielą mažos mergaitės pavidalu galima išvysti akies vyzdyje. Ir iš kur jie taip taikliai galėjo žinoti, kad vyzdys, graikiškai kora arba mergaitė, yra vienintelis langas, atveriantis vaizdą tiesiai į smegenis?

Būti žmogumi – tai ir klausti apie gyvenimo prasmę, apie sielą, apie begalybę. O tai reiškia būti amžinai nepatenkintu, būti nuolatiniuose filosofiniuose ieškojimuose, kurie gali virsti ir tam tikra mokslinių tyrimų tema bei statybine medžiaga. Būtent tokia ir yra Kora, labai asmeniškas autoriaus vadovas po mediciną ir humanistiką.

Šiuolaikiniai medicinos mokslo laimėjimai tikrai pribloškia, bet ar jie leidžia geriau pažinti sielą? Nelabai tikėtina. Juk kaip pažinti tai, ką išvijome iš kalbos ir proto į nebūtį, nepalikę teisės egzistuoti?

Apžvelgdamas visą eilę aktualių šiandienos visuomenei sveikatos problemų, pasitelkdamas gausybę meniškai apipavidalintų istorinių bei mokslinių faktų, autorius išveda taiklius apibendrinimus siekiančius filosofijos lygį.

Andžėjus Ščeklikas medicinos mokslų profesorius, daugelio prestižinių apdovanojimų laureatas turi dar ir puikų humanitarinį išsilavinimą. Garsioje jo klinikoje buvo gydomi paprasti žmonės ir žinomi menininkai. Andžėjus gydęs ir Česlavą Milošą, prisimena turtingus įžvalgom judviejų pokalbius.

„Moksle susitarimai neturi jokios reikšmės. Jeigu yra susitarimai, nėra mokslo. Taškas.“

„Galingas jausmas be atsako pagimdo kiekvienam iš mūsų būdingų klausimų apie gyvenimo prasmę, apie gėrį, apie meilę.“

„Ligonis neturėtų staiga išgirsti iš gydytojo visą tiesą. Ji apakina, užmuša viltį. O viltį visi puoselėjame. Ji yra galinga jėga, kuri leidžia priešintis ligai.“

„Jeigu tiesa gali tapti nuodais, reikia dozuoti ją po truputį kaip chemioterapiją – vaistus nuo navikų, kurie, paskyrus per didelę dozę, irgi žudo.“

„Paracelsas teigė, kad tarp žmogaus ir kosmoso yra sąskambis. Liga yra tos harmonijos pažeidimas, disonansas. Gydytojo uždavinys – atkurti pažeistą harmoniją, suderinti ligonį su visatos ritmais.“

Knygą galima rasti Lietuvos medicinos bibliotekoje

kovo 31, 2016 at 12:34 pm Parašykite komentarą

Andrzej Szczeklik “Katarsis“

katarsisAndrzej Szczeklik (Andžejus Ščeklikas, 1938-2012) – profesorius, habilituotas daktaras, buvęs Krokuvos Jogailos universiteto klinikos Vaikų ligų katedros vedėjas, rašytojas eseistas, medicinos filosofas, pasaulinio garso kardiologijos ir pulmonologijos srities mokslininkas ir gydytojas praktikas. A. Szczeklikas yra autorius garsių, į daugelį užsienio kalbų išverstų knygų, 2010 m. lietuvių kalba išleistas jo veiklas „Kora. Apie ligonius, ligas ir medicinos sielos paieškas“.

Knygoje pasakojama apie gydymo meną, apie gebėjimą atpažinti ligas, gero gydytojo numatymo, tai yra prognozavimo, dovaną, kuri žadina žmogaus iš šalies žavėjimąsi.

Autorius teigia: “Nepraleidau progos pasakyti ir apie gydytojo bejėgiškumą, apie kartais ilgai trunkantį klydinėjimą apgraibomis skausmo ir nelaimės nužymėtame pasaulyje. Tekstas paliečia meno, poezijos ir muzikos sritis, ką autorius aiškina savo įsitikinimu, jog medicina ir menas turi bendrą šaknį – magiją”. Daktaras rašo ir apie nepaprastą retenybę – kuri yra Tikrasis Gydytojas, į kurį kolegos žiūri su pamaldžiu pasigėrėjimu. Nes jam, skirtingai nei jiems, užtenka tik pažvelgti į pacientą, ir jis jau žino…

Autorius skyrė daug dėmesio audringai pastarųjų dešimtmečių medicinos pažangai, mokslo skverbimuisi į žmogaus ir jį varginančių ligų pažinimą, gydymo meną, ir kartu primygtinai primena, kad yra tokių gydytojų, kaip gamta ir menas, kuriuos turime pažinti, kuriais turime kliautis ir naudotis.“

Knyga atskleidžia ir istorinę medicinos perspektyvą, ir tai, kad medicina stebėtinai vėlai perprato žmogaus organizmo paslaptis. Pavyzdžiui tik 19 a. antroje pusėje Pasteras atsitiktinai atrado bakterijas.

kovo 30, 2016 at 12:00 pm Parašykite komentarą

Dainius Pūras “Apie proto sveikatą ir jos sutrikimus“

apie-proto-sveikataŠi jau antrą kartą išleista knyga – tai patyrusio psichiatro mėginimas paskatinti mus pajusti neišsenkamą gyvenimo įvairovę. Nelengva būti savimi tarp kitų, dar sunkiau įveikti netikėtai užgriuvusią dvasinę krizę, bet bene sunkiausia išmokti tolerancijos. Pakanta kitaip mąstančiam, kitaip besielgiančiam – turime iš naujo jos mokytis, kad padėtume kitiems, kad padėtume … sau. Balta ir juoda, gera ir bloga, teigiama ir neigiama… kaip dažnai vertinant gyvenimo reiškinius ir aplinkinius žmones mums pakanka šių stereotipų. Tačiau tie patys šablonai ir trafaretai kažkodėl pasirodo nieko verti, kai mėginame įsprausti juos į savo gyvenimą. Kodėl taip yra? Kas lemia tokį skirtingą mūsų požiūrį į save ir kitus? Kaip tai veikia individo ir visuomenės dvasios sveikatą?

Prof. dr. Dainius Pūras:

 Pirmojo leidimo pratarmėje prieš 15 metų esu rašęs: „Nepaisant didelių sunkumų Lietuva kasmet įsitvirtina kaip valstybė, negrįžtamai pasirinkusi atviros ir demokratinės visuomenės kelią“. Turiu prisipažinti, kad ne kartą per šiuos metus su nerimu abejojau, ar Lietuva iš tikrųjų apsisprendė ir pasirinko negrįžtamai.

Yra visuomenės sričių, kurias plėtoti visada pavyksta lengviau ir geriau. Todėl ir Lietuvai neblogai sekasi vystyti ekonomiką ir naujas informacines technologijas, tiesti kelius, statyti namus, taikyti naujausius biomedicinos ar biochemijos laimėjimus, netgi tapti kosmoso valstybe. Priklausau tiems Lietuvos piliečiams, kurie didžiuojasi savo valstybės pasiekimais. Nė karto nesuabejojau sprendimais, priimtais atkuriant Nepriklausomybę ar stojant į ES ir NATO.

Bet vis dėlto esama ir tokių sričių, kuriose Lietuva niekaip negali atlikti labai svarbių namų darbų, kitaip tariant, ne tik nesiveja valstybių, pagrįstai pripažįstamų pasaulio ir Europos lyderėmis, tačiau net pradeda atsilikti nuo menkiau išsivysčiusių šalių nei ji pati. Minėtoms sritims, deja, priklauso ir psichikos sveikatos apsauga. Argi ne skausmingas paradoksas, kad pasaulį stebiname ne tik dideliu savižudybių skaičiumi, bet ir tuo, kad iki šiol šią problemą sprendžiame ne remdamiesi šiuolaikinio mokslo principais, o pataikaudami savanaudiškoms interesų grupėms, kuruojančioms finansinių srautų valdymą psichikos sveikatos srityje? Ne mažiau liūdina ir tai, kad dar prieš 20 metų sukūrę naujų veiksmingų paslaugų užuomazgas vaikams ir suaugusiesiems, turintiems proto ir psichikos negalią, iki šiol negalime įtikinti valdžios, jog būtina pradėti rimtą šių paslaugų plėtrą. O tuo pačiu metu šimtai milijonų iš valstybės biudžeto ir ES fondų kasmet švaistomi ydingai didelių nuolatinės globos įstaigų infrastruktūrai palaikyti.

Taigi antrajame šios knygos leidime teko dar kartą pažvelgti į problemas, susijusias su psichikos sveikata ir sutrikimais, pasidalyti su skaitytojais įžvalgomis apie tai, kas gi lemia tokį nelemtą Lietuvos pasipriešinimą geriausioms pasaulio ir Europos praktikoms. Antrojo leidimo samprotavimai knygoje pateikti pasviruoju šriftu.

Suprantama, galima ir reikia džiaugtis laimėjimais. Bent jau kai kuriuos Rytų kaimynus esame palikę toli už nugaros, nes pasiekėme permainų, apie kurias jie tegali svajoti. Tačiau trumpai tuo pasidžiaugę, vis dėlto turime sutarti, kad jau gerą dešimtmetį (jei ne dar ilgiau) pavojingai mindžikuojame vietoje ir netgi pradedama dairytis atgal. O neatliktų darbų – daugybė! Juos nuveikti trukdo visai ne finansinių išteklių stoka, o pasenę, bet vis dar gajūs požiūriai ir skaidrumo trūkumas darant sprendimus.

Esu optimistas ir tikiuosi sulaukti antrojo pakilimo, panašaus į Sąjūdžio ir Atgimimo laikus. Tikiu, kad ateis metas, kai Lietuva subręs ne tik rūpinimusi mūsų, sveikųjų, teisėmis, bet pagaliau ne žodžiais, o darbais įtvirtins civilizuotos valstybės ir visuomenės pagrindus. Visuomenė atsikrato įsisenėjusių ydų tada, kai nusprendžia, kad svarbiausia – tinkamai pasirūpinti pažeidžiamiausiais savo nariais. O tokie yra vaikai ir suaugusieji su proto ir psichikos negalia. Jie turi teisę kartu su mumis visais oriai gyventi laisvėje, o ne totalitarinės sistemos palikime – nuolatinės globos įstaigose. Būtent šios įstaigos ir jų prasmė visuomenei turi rūpėti labiau už Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų likimą. Esu įsitikinęs, kad vienas iš veiksmingiausių būdų Lietuvai tapti klestinčia valstybe visomis prasmėmis – pasiekti persilaužimą psichikos sveikatos srityje. Jeigu apsispręstume šioje srityje iš esmės įgyvendinti gerai žinomus šiuolaikinius principus (šiandien mūsų šalyje nei vienas iš jų dar nėra nuosekliai įgyvendinamas), per dešimtmetį galėtume išsivaduoti iš tautą kamuojančių visuomenės dvasinės sveikatos ir sutrikusio tapatumo kompleksų.

Knygą galima rasti LMB

kovo 7, 2016 at 12:38 pm Parašykite komentarą

Jonny Bowden “Veiksmingiausi natūralūs vaistai žemėje“

virselis-veiksmingiausi

Kokias natūralias medžiagas mitybos specialistas Dr. Jonny Bowdenas pasiimtų su savimi į negyvenamą salą, jei būtų galima pasirinkti tik keletą papildų:

  1. Obuolių sidrą
  2. Magnį
  3. Seleną
  4. Vitaminą C
  5. Žuvų taukus ir būtinąsias riebiąsias rūgštis.

Knygoje „Veiksmingiausi natūralūs vaistai žemėje“ autorius naudojasi gausia mokslinių tyrimų medžiaga, kaip naudotis natūraliais gydymo būdais, tokiais kaip vaistažolės, kai kurios daržovės, prieskoniai, vitaminai ir mineralai, kad būtų pasiektas kuo didžiausias poveikis gydant hipertenziją, egzemą, diabetą, depresiją ir kitus susirgimus.

Verta žinoti

  • Natūrali medžiaga – teaninas, randama žaliojoje arbatoje padeda nuo nerimo. Bet tikintis poveikio reikia gerti teanino papildus, ne mažiau nei 200 mg per dieną. 2007 m. daryto tyrimo apie teaniną išvadose nurodoma, kad jis turi ne tik kraujospūdį mažinančių savybių, bet pagerina atmintį, pašalina nuovargį, padidina dopamine, užtikrinančio gerą savijautą, kiekį.
  • Inositolis, panaši į vitaminą B8 medžiaga, kurią sintezuoja žmogaus organizmas – natūrali miego piliulė, atpalaiduojanti ir padedanti geriau išsimiegoti.
  • Natūralus receptas širdies sveikatai: kofermentas Q10, L-karnitinas, D-ribozė, magnis. (Svarbiausia – tinkama ribozės dozė – 5 mg).

 

Netikėta ir objektyvu apie tai, kuo ir kodėl galima gydytis – knygoje apie natūraliąją mediciną.

kovo 3, 2016 at 12:49 pm Parašykite komentarą

Elaine N. Aron “Itin jautrus asmuo. Kaip gyvuoti, kai pasaulis tave stelbia“

itin-jautrus-asmuo-kaip-gyvuoti-kai-pasaulis-tave-stelbia-2-1Itin jautrus asmuo ir serotonino kiekis smegenyse

„Itin jautrus asmuo“ – psichologės, mokslininkės, terapeutės E. Aron daugelio metų klinikinių tyrinėjimų knyga skirta besidomintiesiems žmonių tarpusavio santykiais ir jų psichologijos ypatumais. Kai kurie asmenys yra gimę su jautresne nervų sistema. Tai paveldėjo apie 20 – 30 proc. žmonių. Kaip jautrios psichikos žmonėms gyventi šiuolaikiniame pasaulyje? Kaip rasti santarvę su aplinkiniais? Kaip pasirūpinti savimi? Įžvalgi ir optimistiška E. Aron knyga pateikia detalią informaciją, kurią reikia žinoti apie jautrumą kaip savybę, ir kaip valdyti pernelyg didelį nervų sistemos dirglumą ir jaudinimąsi. Taip pat pateikiami pranašumai bei patarimai dėl tipinių problemų – sunkumai ieškant tinkamo darbo ar problemos užmezgant santykius. Šis leidinys yra skirtas ne tik itin jautriems asmenims, bet ir jų šeimų nariams, mokytojams, bendradarbiams ir gydytojams.

Taigi kas tie – Itin Jautrūs Asmenys (IJA)? Tai – nebūtinai drovūs arba intravertiški ar net neurotiški asmenys. Jautrumas – įgimtas, o drovumas – atsiranda dėl tam tikrų socialinių aplinkybių.

Jautrių žmonių išskirtinė savybė – “perdėta” reakcija, kurią lemia pernelyg stiprus susidirginimas ir emocingesnis reagavimas. Dar jautriesiems būdingas nuodugnesnis informacijos apdorojimas ir gebėjimas suprasti subtilybes. Prieš veikdami jie daugiau svarsto, o lengvai sudirgsta, nes į viską daugiau dėmesio kreipdami labiau pavargsta. IJA veikia ir patiriamo streso lygis.

Naujausi smegenų tyrimai atskleidė, kad jautrumas ir “įsitempimas” yra sąlygotas mažesnio serotonino kiekio smegenyse. Ir tai yra įgimta. Tai genetinis pakitimas, kurį dar labiau sąlygoja patiriamas stresas. Tyrimai parodė, kad žemas serotoniono, reguliuojančio daugelį psichinių procesų, lygis turi ir pranašumų – lengviau atsimenama išmokta medžiaga, priimami kokybiškesni sprendimai, efektyvesnė bendra proto veikla, intuicija. Serotonino kiekio padidėjimas skatina veiklumą, sumažėjimas – aktyvumą slopina, impulsyvumą didina, didina persivalgymo protrūkius (Gardner, 1998).
Nors IJA veikia lėtai, bet kai suvokia, kad situacija panaši į jau buvusią (nes tą ankstesnę jau nuodugniai apsvarstė), į pavojų ar galimybę jie reaguos greičiau už kitus. Tačiau IJA nervų sistema gali greičiau pervargti priimdama per didelį informacijos kiekį. Kiti, nepastebintys tiek niuansų, kiek IJA, taip greit nepavargs (pvz, ilgoje kelionėje).

IJA veidrodiniai smegenų neuronai sužadinami stipriau, tad IJA yra empatiškesni.

IJA reaguoja emocingiau į malonius išgyvenimus.

IJA sakosi tūrį arštresnę klausą, uoslę, nes jų smegenys kruopščiau apdoroja sensorinę informaciją.

Kiekvienas IJA skirtingas skirtingu metu. Du IJA gali elgtis skirtingai, kai juos erzina garsus triukšmas arba šiurkštus, slegiantis kitų žmonių elgesys. Vieni tai toleruoja ar pasišalina, o kiti (praeity patyrę daugiau streso) jaučiasi terorizuojami, tačiau kenčia iki paskutinio kantrybės lašo.

IJA mėgsta gerą rezultatą, todėl daugiau nei kiti suka galvą, kaip jį pasiekti.

IJA sugebėjimas jausti subtilumus ir skrupulingai apdoroti informaciją darbdaviui naudingas, todėl jis turėtų atsižvelgti, kad IJA nepatirtų pernelyg didelės įtampos darbe.

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad smegenyse egzistuoja 2 sistemos ir kad jautrumas priklauso būtent nuo pusiausvyros tarp šių sistemų. Viena sistema – elgesio aktyvinimo (stumia prie naujų dalykų) skatina būti smalsiems, drąsiems ir impulsyviems. Kita sistema – elgesio slopinimo (užsisklendimo) daro IJA akylus pavojams. Ši sistema priima visą informaciją apie situaciją ir tada dabartį automatiškai palygina su tuo, kas buvo normalu ir įprasta praeityje su tuo, ko reikėtų tikėtis ateityje. Neatitikimo atveju ši sistema IJA priverčia sustoti ir lukterėti, kol perpras naujas aplinkybes. Kitaip tariant tai automatinė “stabtelėjimo patikrinti sistema”. Šios sistemos gali nuolat tarp savęs konkuruoti. Žmogui gali būti lengva pasitenkinti ramiu gyvenimu. Bet gali būti didelis noras išbandyti naujus dalykus, nors po to jis bus labai išsekęs. Tai priklauso nuo to, kuri sistema dominuoja. Todėl ir IJA gali būti ir labai smalsūs, ir labai atsargūs, ir drąsūs, tačiau nerimaujantys, greitai pradedantys nuobodžiauti, ir greitai susijaudinantys. O gali būti labai tylūs ir nesmalsūs, kad jiems gresia ignoravimas ir atstūmimas.

  1. Jungas rašė, kad IJA nepaprastai stipriai paveikia anstyva psichologinė trauma. Dėl to gali išsivystyti neurozė. Šiems žmonėms labiau tenka rūpintis savigyna, juos stipriau veikia jų pasąmonė, suteikianti ypatingos išminties. Tačiau vaikystėje negavus saugaus prieraišumo, gyvenimas yra potencialiai sunkesnis.

Visuomenės nuomonė perša: “Pernelyg jautru – nėra defektyvu”. Reikia savęs paklausti, ar tik savęs neprievartaujame atsižvelgdami į visuomenės nuomonę?

IJA pernelyg išvargina savo kūną, nes nori nuolatinį idėjų srautą išreikšti. Tačiau reikia rinktis ir apsispręsti, ką išreikšti.

Kas yra malonumas IJA? Tai – paskaityti gerą knygą, sau priimtinu tempu patriūsti sode, ramiai suvalgyti be skubos pasigamintą patiekalą. Kitus, ne IJA reikia perspėti, kada planuojate nuraukti veiklą ar pasitraukti, kad jie nesijaustų įžeisti.

Pernelyg didelio susijaudinimo malšinimo strategijos:

  • Mylėkite stresą keliančias situacijas
  • Mylėkite pernelyg didelį susijaudinimą
  • Veikite ir situacijas išsiaiškinkite “žingsnis po žingsnio”, geriau atidėti negu iš viso vengti
  • Keiskite požiūrį į situaciją arba pasitraukite iš situacijos, išeikite į lauką ir pajudėkite.
  • Mokėkite būti sau tėvu ar motina ( t.y. kaip ir tėvai mažylio vieno nesiunčia į naują situaciją, taip ir jūs sau to nedarykite. Jei bijančiai esybės daliai reikia jūsų pagalbos, nereaguokite didesniu susirūpinimu negu drąsesnei jūsų esybės daliai atrodo verta. Per didelis jaudulys dažnai painiojamas su nerimu. Būkite sau kompetetingas tėvas ir sakykite: “Čia iš tiesų daug kas vyksta ir tai verčia mano širdį trankytis iš jaudulio”).

Bene sunkiausia būna nuspręsti, kada save saugoti, o kada save stumti į priekį. Kartais pavydas paragina ko nors siekti. Bet mes negalime padaryti visko, ką gali kiti. Ankstyvoje vaikystėje išmoktų nuostatų pasekmė – drąsos netekimas. Bet drąsos netekimą galima neutralizuoti pasitikėjimu ir viltimi. Svarbiausia vertinti save už buvimą, ne už darymą, nelyginti savęs su kitais, nes yra pavojus įsivelti į nesveiką konkuravimą.

IJA svarbu asmenybės vientisumas – nenukrypti perdaug nei į savo vidų, nei – į išorę. Stengtis būti labiau bendraujančiam, ekstravertiškam, lavinti savo prasčiau veikiančią funkciją (protas, intuicija, juslės).

Jei vaikystė IJA užprogramavo visko bijoti, tada reikia atlikti vidinį darbą. Jis pakeis tą programą, net jei prireiks ne vienų metų. Tiesiog būtina jaustis saugiems, būti pailsėjusiems. Tai padės palaikyti reikiamą serotinino kiekį. Tada bus galima mėgautis subtiliais išgyvenimais. Tai reiškia, kad neišvengiami per didelio jaudinimosi momentai nepadidins kortizolio kiekio ilgam.

kovo 1, 2016 at 12:47 pm Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai Naujesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2019 m. gruodžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Spa    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031  

Statistika

  • 89 688