Posts tagged ‘Knygos’

Joan Liebmann-Smith, Jacqueline Nardi Egan „Kūno ženklai. Kaip pačiam tapti diagnostikos detektyvu“

Simptomai, pavyzdžiui, lūžinėjantys plaukai ir nagai, nevienodos akys, skausmas, karščiavimas ir kraujavimas, pasireiškia labai aiškiai, kūno ženklai dažnai būna tokie subtilūs ir sunkiai paaiškinami, kad paprasčiausiai į juos nekreipiame dėmesio.  Mūsų plaukai, akys, dantys, oda, nagai ir kitos kūno dalys dažnai rodo ženklus, kurie galėtų pranešti mums apie kažkur giliai slypinčias ligas ir negalavimus. Ši knyga padės jums tapti geru diagnostikos detektyvu, ne tik sugebančiu aptikti kūno siunčiamus ženklus, bet ir mokančiu juos išversti į kalbą, kurią suprasite jūs ir jūsų gydytojas.

Knyga skirta plačiajam skaitytojų ratui. Knyga lengvai skaitoma, labai patrauklus informacijos išdėstymas. Kiekviename skyriuje kitu šriftu išskirti pavojų keliantys organizmo simptomai bei įdomūs, išskirtiniai faktai

Reklama

gegužės 28, 2017 at 8:17 am Komentarų: 1

Karin Johannisson „Melancholijos erdvės. Apie baimę, nuobodį ir pažeidžiamumą“

NuobodisPasak autorės mokslininkės Johannisson, melancholija vienaip ar kitaip paveikė daugelį garsių asmenybių – badu save marinusius Franzą Kafką, Ludwigą Wittgensteiną ir Rainerį Marią Rilke, namuose užsibarikadavusius Soreną Kierkegaardą ir Marcelį Proustą, paniškai traumų bijojusius pianistus Vladimirą Horowitzą ir Glenną Gouldą, nemigos išvargintą Maxą Weberį, savidestrukcinius melancholikus Ianą Curtisą ir Kurtą Cobainą.

Melancholija ir įvairios jos apraiškos nuolat buvo susijusios su kultūrine aplinka. Antikoje melancholija – tai ligą primenanti būsena tarp genialumo ir beprotybės, viduramžiais – moralinė yda, nuo Renesanso iki Romantizmo – egzistencinė drama, kuri pamažu buvo biologizuota, o po Freudo – psichologizuota. Kai kurios jos ypatybės laikytos dovana (ekstazė ir įžvalga), kitos – nuodėmėmis (nuobodis ir abejingumas), beprotybe ar pesimizmu.

Pasak K. Johannisson, įvairiais laikais melancholijai gydyti būdavo skiriamos skirtingos priemonės – nuo vandens procedūrų ir persivalgymo iki nuodingų cheminių elementų ar net narkotikų. XX a. pradžioje garsi farmacijos bendrovė BAYER melancholijai gydyti didžiuliais kiekiais į rinką leido heroiną – laikyta, jog šis neturįs jokio šalutinio poveikio, malšinąs skausmą ir dusulį.

Nors ir programuojami savojo laikmečio – žmogaus išgyvenimai vis tiek kyla jo viduje. Tai, kaip jautėsi melancholijos kamuojami žmonės autorė stengiasi skaityti iš pirminių šaltinių, korespondencijos, ligos žurnalų, dienoraščių, medicinos vadovėlių. Tekste nagrinėjami įvairūs kiekvieno melancholijos tipo raiškos būdai, mėginama suprasti, kokie laikmečio bruožai tai lemia. Įdomu stebėti kaip mokslo raida keitė melancholijos traktavimą, kaip keitėsi melancholijos ir depresijos santykis.

„Melancholija gali būti juoda kaip savižudybė, pilka kaip depresija, balta kaip tuštuma ir mėlyna kaip nuotaika. Ji gali pasirodyti kaip baimė, nuobodis, ilgesys, nuovargis, tuštuma, nerimastingumas ar priverstinis malonumų ieškojimas. Tačiau joje visada glūdi viena apibrėžta tema , – stygius arba netektis“, – rašo K.Johannisson. Pateikdama istorinius pavyzdžius, ji įrodinėja, kad melancholija gali užvaldyti ne tik individus, bet ir grupes, klases, miestus ar ištisas visuomenes.

Autorė ne vieną kartą šioje knygoje pabrėžia, kad melancholija neturėtų būti painiojama su depresija, tai visiškai skirtingi jausmai. „Melancholija yra kultūrinė kategorija, o depresija yra liga, apibrėžiama pagal šiuolaikines medicinos prielaidas. Melancholija yra iškalbinga, depresija yra tyli“, – konstatuoja autorė, teigianti, jog paversta depresija melancholija tampa pralaimėjimu.
Knygoje aprašoma melancholijos atmaina akedija – t.y. ne liga, o jausmas: būti užpildytam tuštumos, kuri gali versti pernelyg daug dirbti arba kristi į apatiją.

lapkričio 10, 2016 at 8:32 am Parašykite komentarą

„Pokyčių baimė – tai patirties ir žinių stokos kombinacija“

kavine-pasaulio-pakrastyKnygoje „Kavinė pasaulio pakrašytyje” kavinė – tai vieta, kurioje keliami klausimai, kankinantys kiekvieną. Kad ir apie nemėgstamą darbą. Kai darbas neteikia džiaugsmo, bet jame praleidžiame daug laiko, jaučiamės vis nelaimingesni. Tad guosdamiesi, kad kasdien neužsiimame tuo, kuo norėtume, perkame vis daugiau daiktų, slaptai galvodami, kad nors trumpam tie daiktai suteiks nors kiek pasitenkinimo. Papuolame į ydingą ratą, iš kurio ištrūkti neturime jėgų.  Kodėl žmonėms taip sunku įgyvendinti savo gyvenimo tikslą?  Mes arba nežinome  ko, norime iš gyvenimo, arba bijome pokyčių. Baimė – tai patirties ir žinių stokos kombinacija. Norint ją įveikti, reikia pasiryžti įgyti žinių, surizikuoti ir pabandyti įgyvendinti savo svajones. Užtenka bent kartą įveikti tą baimę, ir įgysime patirties. Kitąkart jau mažiau bijosime rizikuoti.

 Autorius tai išbandė savo kailiu. Jis atsisakė karjeros, kurios iš tiesų ir netroško, bet pradėjo keliauti. Grįžęs iš ilgos kelionės, parašė šią knygą vienu prisėdimu. Niekada rašytoju negalvojęs tapti žmogus, labai greitai tampa tarptautinio bestselerio autoriumi ir pradedamas kviesti skaityti saviugdos bei motyvacijos kėlimo paskaitų.

Dažniausiai žmonės nežino, kuo nori užsiimti gyvenime. Jie nežino, kodėl jie šiame pasaulyje, nežino, kam yra sukurti. Tai reikia išsiaiškinti norintiems pakeisti savo gyvenimą. Pasaulis pilnas nuostabių žmonių, darančių fantastiškus dalykus. Autorius pataria:

„Sužinokite apie tokius žmones daugiau, dirbkite su jais, leiskite su jais laiką… Tapkite vienu iš jų. Tada savo pavyzdžiu galėsite įkvėpti kitus. Pasirinkę tokį gyvenimo kelią įsitikinsite, kad jis kupinas juoko, džiaugsmo, neįtikėtinų akimirkų. Jūs pajusite gyvenimo pilnatvę. Nustebčiau, jei atsirastų žmogus, kuris to nenorėtų. Ir vis dėlto tiek daug žmonių leidžiasi įsiurbiami gyvenimo, kuriame nėra džiaugsmo ir pilnatvės! Neleiskite, kad jums taip nutiktų. Atkreipkite dėmesį, kokie žmonės jus supa, nes dažnai nuo to priklauso, kuo jūs patys tapsite. Rinkitės išmintingai”.

Parengė D.Širkaitė

rugsėjo 6, 2016 at 11:55 am Parašykite komentarą

Caroline Myss „Kas tu esi? Archetipai“

Knygos-Kas-tu-esi-virselisArchetipo sąvokos sąvokos autorius C. G. Jungas archetipais vadina įgimtas idėjų galimybes, kurios yra ne individualios, bet universalios, bendros visiems. Archetipo sąvoka yra labai susijusi su C. G. Jungo kolektyvinės pasąmonės idėja – ji reiškia tai, kad psichikoje egzistuoja tam tikros formos, kurios yra visur ir visada. Mitologiniuose tyrinėjimuose šios formos vadinamos „motyvais“, lyginamojoje religijoje – „vaizduotės kategorijomis“; jos taip pat gali būti vadinamos „kolektyvinėmis reprezentacijomis“, „elementariosiomis“ arba „pirmykštėmis mintimis“. Kolektyvinė pasąmonė yra psichikos dalis, kurios turinys niekada nebuvo sąmonėje, nebuvo individualiai įgytas, egzistuoja tik paveldimumo dėka ir yra sudarytas iš archetipų.

Populiarioji amerikiečių autorė Caroline Myss daugiau kaip 25 metus gilinosi į archetipų pasaulį. Pasak jos, archetipai – tai universalūs elgesio modeliai, kuriuos atradę galėsite geriau suprasti save ir suvokti savo vietą pasaulyje. Trumpai tariant, atpažinę savo archetipą suvoksite stipriąsias savo puses, lengviau sieksite tikslų, o gal netgi pakeisite gyvenimo kryptį. Caroline Myss pristato dešimt pagrindinių moterims ir vyrams būdingų archetipų, susiformavusių nūdienos visuomenėje: advokato, dvasingumo ieškotojo, globėjo, intelektualo, karalienės / vadovės, mados sekėjo, maištininko, menininko / kūrėjo, regėtojo ir sportininko. Suprasti, koks archetipas jums būdingas, – tik kelio pradžia. Remdamiesi šiomis žiniomis galėsite sąmoningiau priimti sprendimus visose srityse – nuo karjeros iki asmeninių santykių – ir išvengti klaidų bei kuo geriau išnaudoti savo stipriąsias puses. Vadinasi, būsite laimingesni ir tikresni savimi, o jūsų gyvenimas – turiningesnis. „Nuostabiausias atradimas, susijęs su archetipais, buvo tas, kad jie padeda atpažinti ženklus, simbolius ir prasmingus sutapimus, nutinkančius gyvenime, ir į juos tinkamai reaguoti. Tie ženklai pataria sustoti, eiti ar likti vietoje, bet, kad ir kokie tie nurodymai būtų, jūs intuityviai žinote, kad į juos reikia įsiklausyti. Laikantis paskatinimų ir perspėjimų, kuriuos pateikia šie ženklai, įgyjama didžiulės galios. Ir tada gyvenime prasideda stebuklai – vienas po kito

Perskaitę šią knygą vieni suvoks, kad norėdami būti gamtoje nebūtinai turi atsisakyti miesto, tiesiog jie yra gamtos vaikai, o jų archetipas išreiškia gamtos pasaulio dvasią. Kiti supras, kad pabūti vieniems reikia ne dėl to, kad yra uždari ar nedraugiški, o dėl to, kad priklauso atsiskyrėlio archetipui, kuris verčia ieškoti tylos ir vienatvės, nes tik taip galima įgyti dvasios stiprybės. Išsiaiškinę, kurie archetipai jums svarbiausi, galbūt pirmą kartą gyvenime priimsite savo būties esmę, tarsi apsirengsite drabužiais, kuriuos dėvėti jūs tiesiog sukurti. Ar kada nors svarstėte, kodėl vieni žmonės, idėjos ar daiktai jus traukia, o kiti – atstumia? O gal be perstojo ieškote kažko, ko nė negalite apibrėžti? Laužote galvą, ar tikrai gyvenate visavertį gyvenimą?

rugpjūčio 1, 2016 at 11:17 am Parašykite komentarą

Ben Ambridge „Psichologinis intelektas“

Psy-Q_Koks-jusu-psichologinis-intelektas-352x530Benas Ambridge’as, Liverpulio universiteto docentas, su psichologijos naujokais ir entuziastais dalijasi psichologijos mokslo atradimais, kurie atskleidžia, kodėl žmonės vienaip ar kitaip elgiasi.

Knyga lengvai įtraukia, nes parašyta su sąmoju. Autorius stengiasi paaiškinti, ar tikrai mėlynakiai yra patikimesni, ką sunkiojo metalo (ar Mocarto) muzikos pomėgis sako apie jus, ar galite numatyti kitų žmonių ir savo elgesį, kam teikiate pirmenybę rinkdamiesi partnerį, kaip psichologija galėtų padėti išspręsti nutukimo ir daugybę kitų problemų. Knygoje pateikiama netikėtų užduočių, kurias atlikę išsiaiškinsite, koks yra jūsų psichologinis intelektas.

PSY-Q Koks jūsų psichologinis intelektas – vadovas į kasdienio gyvenimo psichologijos paslaptis

Šios knygos tikslas – pasidalinti psichologijos mokslo atradimais, galinčiais paaiškinti, kaip ir kodėl žmonės daro tai, ką daro. Tačiau čia nėra sausas, dulkių sluoksniu apaugęs psichologijos vadovėlis kaip dauguma tokio pobūdžio knygų, kupinas smulkmeniškų, ilgų, nuobodžių eksperimentų aprašymų ir įmantrių teorijų. Jums rūpi tai, ką psichologija gali papasakoti apie jus ir jūsų gyvenimą. Na, aš nesirengiu jums pasakoti. Pasitelkęs galybę susijusių testų, klausimynų, galvosūkių, žaidimų ir iliuzijų, ketinu jums visa tai parodyti. Žinoma, mes dar daug ko nežinome. Tačiau, baigę skaityti šią knygą, jūs ne tik būsite gavę geriausius atsakymus, kokius tik gali pasiūlyti mokslas, bet ir įgysite žinių apie savo pačių psichologiją. Galėsite įvertinti savo asmenybę, intelektą, moralines vertybes, mąstymo stilių, impulsyvumą, piešimo įgūdžius, gebėjimą logiškai samprotauti, muzikinį skonį, gebėjimą vienu metu atlikti kelis darbus ir jautrumą iliuzijoms (regimosioms ir psichinėms) bei išsiaiškinsite, kam teikiate pirmenybę rinkdamiesi partnerį. Sužinosite, kaip mes, kaip rūšis, mąstome, jaučiame, matome ir reaguojame į kitus. Stebėsitės, būsite sužavėti, priblokšti, patenkinti, nusivilsite, jus apims siaubas ir jausitės visiškai sutrikę. Virsite psichologais ir prašysite draugų bei šeimos narių taip pat atlikti šias užduotis, kad galėtumėte palyginti rezultatus. Pulsite prie kompiuterio, ieškodami tyrimų aprašymų internete, nemažai jų rasite knygos tinklalapyje (www.Psy-Qbook.com).

Keletas įdomių minčių

  • Priklausomi nuo maisto žmonės nori suvalgyti mažiau, bet jiems nesiseka, nes jiems būdingas negebėjimas valdytis. Kad būtų numalšintas alkis, jiems būtina suvartoti vis daugiau maisto. Taip atsiranda pripratimas. Sumažinus maisto kiekį, kenčiama nuo abstinencijos, maistas vartojamas vien tam, kad būtų nuslopinti abstinencijos simptomai. Bet ši priklausomybė – tai ne liga. Buvo atlikti tyrimai, įrodantys, kad priklausomybės nuo maisto galima atsikratyti labai panorėjus arba esant labai didelei motyvacijai (pvz, tyrėjai sumokėjo pinigų).
  • Skirtumai tarp vyrų ir moterų iš tiesų per daug maži, kad būtų laikomi reikšmingais, palyginti su dideliais skirtumais tarp tos pačios lyties atstovų – tarp atskirų vyrų ir atskirų moterų.
  • Ar pastebėjote, kad tie žmonės, kurie yra paaukštinami, arba kuriems geriausiai sekasi universitete, ne visuomet yra tie, kurie daugiausiai dirba, geriausiai viską atlieka ar yra protingi? Anot psichologo D. Golemano, jie turi aukšto lygio emocinį intelektą – gebėjimą perprasti, kontroliuoti ir pasitelkti emocijas (tiek kitų, tiek savas). Norint tobulai ką nors atlikti emocinis intelektas svarbesnis , nei techniniai įgūdžiai.

Pagal B. Ambridge knygą „Psy-Q. Koks jūsų psichologinis intelektas“ parengė D.Širkaitė

birželio 23, 2016 at 6:28 am Parašykite komentarą

Apie meilę knygoms

Karštai trokštamas išminties ir žinių lobynas, kurio iš prigimties siekia visi žmonės, daugybę kartų pranoksta visus pasaulio turtus: prieš jį nublanksta brangakmeniai, sidabras virsta moliu, o išgrynintas auksas – saujele smilčių, prieš jo spindesį beregint aptemsta saulė ir mėnulis, prieš jo nuostabią saldybę apkarsta medus ir mana. O laikui bėgant nemažėjantis išminties turte, o nuolat žydinti dorybe, gebanti apsaugoti nuo bet kokių nuodų. O dangiškoji dieviško dosnumo dovana, nužengianti nuo šviesybių Tėvo, kad pakylėtum žmogaus sielą iki pat dangaus! Tu esi dangiškas proto maistas: kas jį valgo – dar labiau alksta, kas jį geria – dar labiau trokšta.

Griūva bokštai, išnyksta valstybės, sudūlėja triumfo arkos. Nė vienam karaliui nei popiežiui niekas tvirčiau nelaiduos amžinybės, kaip knygos. Parašyta knyga atsilygina autoriui: kol ji gyva, tol autorius bus nemirtingas.

Iš knygos “Philobiblon arba Apie meilę knygoms“

birželio 6, 2016 at 12:45 pm Parašykite komentarą

Timas Petraitis “Psichologas be paslapčių?“

Timas PetraitisPsichologo psichoterapeuto egzistencijos terapijos atstovo Timo Petraičio knyga sudaryta iš straipsnių, kurie jau buvo skelbti anksčiau.

Paperka tai, kad autorius nuoširdžiai atveria tai, kaip jis gyvena, pasidalija tuo, bet nebėra įsitikinęs, kad taip reikia gyventi visiems. Tiesiog jo gyvenime yra taip. Tad tiesioginių patarimų knygoje yra labai nedaug. Tiesiog pasvarstymai…

Labai geros įžvalgos apie nerimą nebijant atskleisti ir savojo nerimo. Kai psichologas kalba apie savo nerimą kažkaip tampa ramiau… tarsi nukenksminamas nerimas. Autorius sako: „nerimas – tai tik mano polinkis fantazuoti apie nesaugią ateitį“. O kaip nerimauti efektyviai? Kaip nesusikurti naujos problemos iš savo dabartinės problemos? Pavyzdžiui, aš neturiu pinigų, tačiau dėl to pernelyg jaudinuosi, tai po kiek laiko turėsiu dar ir skrandžio opą ir vis tiek neturėsiu pinigų. Kitaip tariant, turėjau vieną problemą, jos nesprendžiau ir sukūriau dar vieną. Esmė – efektyviai spręsti problemą – tai sutelkti dėmesį į problemos sprendimą, bet ne į nerimo slopinimą (užsimirštam, bėgam, valgom, atsijungiam). Kol problema neišspręsta, tikros ramybės nebus. Kuo nesaugesnę ateitį matai, tuo labiau gyveni susiveržus dabartyje. O gyventi susivaržius – tai lyg važiuoti su užtrauktu rankiniu stabdžiu. Ateity poreikių – daug, o dabarty – jie konkretūs. Tereikia atsakyti į klausimą, ko dabar man konkrečiai reikia? Maisto, žinių, šilumos, artumo? Iš vidaus atkeliauja atsakymas, ir jau žinai, ką turi daryti. Jei prisėdi, ir bandai galvoti, ko reikės ateityje, susiduri su spėlionėmis ir fantazijomis. Būtent dėl to ateitis simuliacinė, o dabartis – tikra. Efektyviai nerimaujame, kai susitelkiame į dabartį.

Knyga labai lengvai skaitoma, nes kai kuriuos dalykus autorius pateikia su savito humoro bei ironijos gaidele („Manipuliavimo tėvais ir vaikais pradžiamoksliai“). Skaitant galima pajusti, kad Timas yra Lietuvos psichoterapijos tėvo A. Alekseičiko mokinys. Tas polinkis panagrinėti žodžių prasmę, žodžių žaismą pamatyti kitu kampu. Juntama ir autoriaus erudicija bei apsiskaitymas.

Keletas minčių iš knygos

Žmogaus dilema: kai žmogus tampa patenkintas savimi, turi vėl tapti nepatenkintas, kad vėl siektų būti patenkintas ir vėl taptų nepatenkintas. Bet kartais pats gyvenimas neleidžia tau užmigti. Augimas gyvenime visad sukelia įtampą. Jei jos neliko – stovi vietoje arba regresuoji. Tvirtėjimo kelias – nuolatinis ėjimas ten, kur jautiesi netvirtai.

Pačios maloniausios ir šilčiausios gyvenimo akimirkos aplanko tada, kai laikas išnyksta ir jūs pasineriate į tai, ką darote, nebejaučiate laiko, savęs. (Aprašoma dr. Csikszentmihaly, tyrinėjusio „flow“ būseną, kurios metu  jautiesi paniręs į tai, ką darai). Kaip patekti į tėkmę? Būti geru specialistu ir priimti savęs vertą iššūkį. Jei iššūkis – per rimtas – jaudinsiesi ir nerimausi, jei per lengvas – jausiesi pernelyg atsipalaidavęs ir viską kontroliuojantis.

Mums labiausiai trukdo ne pats nerimas, o noras kokiu nors būdu jo išvengti ar jį pašalinti. Kai mėginame pašalinti iš gyvenimo nepašalinamus dalykus, sukuriame įtampą. Ją sureikšminame, užuot mokęsi leisti nerimui tiesiog būti. Suvokti, kad nuo jo niekur nepabėgsime. Daugelį svarbių gyvenimo pasirinkimų lydi neapibrėžtumas ir įtampa. Iš to galima spręsti, kiek vienas ar kitas dalykas mums svarbus. Jei ką darome ramiai, galbūt tai ne itin svarbus, kasdieniškas dalykas. Visi svarbūs dalykai turi nežinomybės ir rizikos elementą ir sukelia nerimą.

Gyvenimo prasmės jausmas suteikia apibrėžtumo, jėgos, nes žinau, kad darau kažką, kas man yra svarbu. Prasmės išgyvenimas reikalingas, nes jis suteikia tvirtumo pagrindą po kojomis. Kai prasmę įžvelgti sunku, mes bandome ją surasti, kad gyvenime jaustumės tvirčiau.

Viešai kalbėdamas būni vienas, bet kitų akivaizdoje. Atrodo, kad kiti įtemptai tyrinėja, kas tu per vienas. Paskui norom nenorom pradedi stebėti, kas aš per vienas. Yra 23 stebėtojai – publika (išorinis) ir vidinis. Baisiau vidinis stebėtojas, nes jis neleidžia tiesiog būti, nes vis vertina. O  nuvertinti save arba pervertinti – įprotis. Mes nesugebame rasti aukso vidurio. Bet vidinis stebėtojas – esu aš pats ir galiu su savimi susitarti ir nevertinti savęs. Sunku save teisingai vertint, jei nepatyrei meilės vaikystėj. Vis norėsis užsidirbti, pasirodyti vertingam. Ir viešai kalbant norėsis tobulai pasirodyti, kad pagirtų, kad pakiltų savivartė. Bet pagyrų niekada nebus gana. Geriau jau tik būti nevertinant savęs, t.y. – nebemąstant tiek daug apie save. Baisumą kuria vertinimas.

 Pagal knygą „Tikras Timas“ parengė D.Širkaitė

birželio 1, 2016 at 7:34 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Statistika

  • 72 264