Posts tagged ‘A. Jackevičius,’

Algirdas Jackevičius “Viešnagė Tailande 2016-01-08-15“

New Picture

Iš Stokholmo vėlai išskridom, nes lėktuvas vėlavo tris valandas. Tačiau lėktuve man buvo neblogos sąlygos ilsėtis. Iš aerouosto teko važiuoti taksi virš valandos iki mes pasiekėme Gražinos pasirinktą viešbutį. Ši sala vadinama Phuket. Viešbutis susideda iš atskirų namelių, todėl tenka ilgokai eiti į valgyklą. Patiekalai yra įvairūs. Mano gėdai sugrįžti į kambarį teko prašyti tarnautojų pagalbos. Phuket yra šilta, apie trisdešimt laipsnių.Tarnautojai yra malonūs ir nuveda paklydėlį į reikiamą vietą. Viešbutis gražioje vietoje, matosi palmės, aplinkui padaryti baseinai, kur teka vanduo. Bandžiau pasimaudyti jūroje, tačiau giliau nebridau, nes bangos neša smulkius akmenukus, todėl sunku bristi giliau. Aš išsimaudžiau baseine kaip kadaise Maroke, kur bangos plaukėją gena į gilumą. Rytoj esame sutarę pamatyti Budos šventyklą. Iš susirinkimo vietos viešbučio raštinės, iš kurios poilsiautojus iš ryto dvylika dvidešimt autobusiukas vežė apie trisdešimt minučių į Khaolak miestelį. Miestelyje iš abiejų gatvės pusių išsidėsčiusios krautuvės, kuriose pilna suvenyrų, vyrauja Budos statutėlės, drambliukai, įvairūs moterų papuošalai. Tenka pastebėti, kad įdomi azijietiška prekyba, kurios metu pirkėjas derasi dėl prekės nupiginimo. Neretai pavyksta su pardavėju susitarti net iki 30-40 proc. mažesnės pirminės kainos.

Mes su Gražina buvome nuvažiavę apžiūrėti Budos šventyklų. Tenka pripažinti, kad turistui jos nepalieka to įspūdžio, kaip teko matyti kitose Azijos Valstybėse, kaip Vietname, Kinijoje ar Japonijoje. Šioje saloje matėme labai išblizgintas Budos statulas, tačiau nebuvo turistams jokios informacijos apie jas, matėsi vaikščiojančių vienuolių, apsirengusių gelsvais drabužiais. Mes taip pat nuvažiavome Takuapa miestelį, kur pavaikščiojom po turgavietę. Pardavėjai praeiviams siūlo įvairių valgių, pabandžiau kalmarų, kurie buvo užpilti labai aitriu padažu, labai deginusiu man lūpas.

Tenka pripažinti, kad visi tarnautojai labai pagarbiai elgiasi su senjorais, visada siūlo savo paslaugas. Gražina pakeitė viešbučio kambarį ir dabar šalia mūsų kambario išėjus į balkoną yra baseinas, kuriame aš ryto ir apie pietus išsimaudau. Tenka pripažinti, kad Sentido viešbutyje poilsiautojui siūlo įvairias pramogas. Aš du kartus buvau kūno lavinimosi pratybose, kur nemokamai dariau įvairius judesius ant įvairių prietaisų, kurie padeda miklinti senyvą organizmą.   Trečią dieną iš ryto po pusryčių nuėjau prie jūros, kur pravedė meditacijos kursą. Meditacijos metu ant kilimėlio atsisėdęs kartu su berniuku kartojau jo rodomus judesius, meditacijos metu daugiausia teko kilnoti rankas, plaštakas į įvairias puses. Po meditacijos nuėjau į jūrą pasimaudyti, nes nebuvo smulkių akmenukų.

Reklama

sausio 22, 2016 at 10:34 am Parašykite komentarą

Pradžios mokyklos mokinys aukojo statant tautos Šventovę

This slideshow requires JavaScript.

Vartydamas senus dokumentus, suradau 1937 metų Tauragės Mokytojų seminarijos pradžios mokyklos mokinio Algirdo Jackevičiaus Prisikėlimo bažnyčios statybai aukų lapą. Tuo metu Lietuvoje vyko didelė akcija Lietuvos gyventojų tarpe siekiant atstatyti Prisikėlimo bažnyčią Kaune. Aš prisimenu, kad mums mokiniams mokytojas pasakojo apie numatoma grandiozinę statybą Kaune. Buvo išleisti specialūs aukų lapai, kur buvo klijuojamos perkamos markės su statomos bažnyčios atvaizdu. Taigi, net tolimoje Tauragėje buvo pravesta ši akcija ir aš siunčiau Prisikėlimo bažnyčiai skirtą aukų lapą.

Algirdas Jackevičius

gruodžio 23, 2015 at 10:01 am Parašykite komentarą

Algirdas Jackevičius “Mintys apie savo gyvenimą“

Algirdas Jackevicius_Mintys apie gyvenima-page-001Per vasarą sunokinome gerb. Algirdo Jackevičiaus rankraštį – paėmėme ir parengėme daugiau mažiau panašų į knygą: šiek tiek paredagavome, šiek tiek pamaketavome. Kalbos netaisėme – palikome, tegul jaučiasi gerb. Algirdo kalbos stilius ir maniera.

Taigi kviečiame nusikelti į II pasaulinio karo ir sovietmečio laikotarpį kartu su Lietuvos chirurgu onkologu, habilituotu biomedicinos mokslų daktaru Algirdu Jackevičiumi!

Kviečiame skaityti. Spauskite ant šios nuorodos.

rugsėjo 30, 2015 at 10:33 am Parašykite komentarą

Naisiai Baltų dievų muziejus

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2015 m. paskelbė Naisius mažąja Lietuvos kultūros sostine. Ši gyvenvietė yra 16 kilometrų iki Šiaulių. Česlovo Karbausko sūnus Ramūnas Karbauskis Naisiuose, kuri yra jo gimtinė, pradėjo 2009 m. steigti Baltų dievų muziejų. Dideliame plote yra pastatytos Baltų dievams medinės skulptūros. Ramūnas Karbauskis pasiūlė dizaineriui Vytautui Puzerui Naisiuose sukurti Baltų dievų muziejų. Vienintelis Lietu voje Baltų dievų muziejus prasideda centrinėje gyvenvietės dalyje ir tęsiasi apie 1,5 km. iki pakraščio. Muziejų sudaro Saulės ir Ugnies aikštės, Alkos kalnas ir daugiau nei penkiasdešimt ąžuolinių, dievybes įkūnijančių skulptūrų. Prieš ketvertą metų pradėtas kurti muziejus pasipildė dar dviem objektais – lentpjūve ir šiaudinėmis skulptūromis. Dabartiniu metu dizaineris Vytautas Puzeras numato Baltų arenos projektą, kuriame galės sutilpti 30 000 žmonių.

Prof. A. Jackevičius

Ramūnas Karbauskis

Ramūnas Karbauskis – Naisių kultūros židinio iniciatorius

New Picture

Baltų dievų skultūra Naisiuose

liepos 13, 2015 at 8:35 am Parašykite komentarą

Diktanto rašymas 2015.02.21

Ateina vasaris ir išgirsti, kad bus rašomas diktantas, atsiranda troškimas eiti ir rašyti. Kartais norisi savęs paklausti, kodėl tu perbrendęs vyras, seniai sėdėjęs mokyklos suole, ryžaisi su jaunimo pulku rašyti Vilniaus savivaldybės salėje lietuvių kalbos diktantą.

Aš manau, kad tai pagarba lietuviškam raštui, nes tik su raštu į Lietuvą atėjo pažanga, atgimė lietuviška sąmonė. Nežinau, kiek kartų mano kojos žingsniuos į Vilniaus Savivaldybės salę, bet aš eisiu rašyti diktantą, kol sugebėsiu žingsniuoti savo kojomis.

Prof. A. Jackevičius

A. Jackevičius

vasario 26, 2015 at 8:00 am Parašykite komentarą

Sovietų turistas neturi lankyti vakarinių barų

Mirus didžiajam Sovietų vadui Josifui Stalinui, palaipsniui sumažėjo įvairūs suvaržymai. Ankščiau sovietiniam piliečiui nebuvo galima keliauti į Vakarų kapitalistines valstybes. Taigi, 1956 metais, praėjus trims metams po Stalino mirties, buvo pradėtos organizuoti turistinės kelionės į kapitalistines valstybes. Tuo metu dirbau Mokslų Akademijos Eksperimentinės ir Onkologijos institute moksliniu bendradarbiu ir pavyko gauti vietą turistinėje grupėje, vykstančiai į Švediją. Prieš išvykstant buvo pravestas instruktažas, kurio metu mums turistams buvo paaiškinta, kaip turime Švedijoje elgtis. Viena iš turistams svarbiausių sąlygų buvo laiku iki 23 val. grįžti į viešbutį. Stokholme mes aplankėme muziejus, gidė parodė net gyventojų patalpas. Vienas iš turistų išreiškė garsiai savo susižavėjimą. Tačiau po poros dienų turistinės grupės vadovė pasakė, kad gavo žinią, kad jo žmona sunkiai susirgo ir jam buvo pateiktas bilietas grįžti į Vilnių. Vėliau grįžus į Vilnių, jį buvau sutikęs ir jo paklausiau kokia sunkia liga sirgo jo žmona, kad jis skubiai turėjo išvykti iš Stokholmo. Pasirodo, kad jis grižęs namo žmoną rado sveiką, o skubiai turėjo išvykti, nes grupėje buvęs saugumo darbuotojas girdėjo jo žodžius. Baigiantis mūsų buvimui Švedijoje švedė gidė man pasiūlė nueiti į naktinį barą, kuriame buvo programa. Aš pasistengiau ankščiau išeiti, tačiau autobusas atvyko vėliau ir aš grįžau į viešbutį 30 minučių vėliau. Įėjus į viešbutį aš sutikau belaukiantį mūsų turistinės grupės saugumietį Aš vyliausi, kad mano nedidelis pavėlavimas nepakenks mano planuotoms kitais metais kelionėms. Tačiau aš apsirikau, nes turistinės grupės vadovė parašė apie mane blogą charekteristiką ir man 18 metų neleista vykti į kapitalistines šalis. Po habilituoto darbo apgynimo, suradęs įtakingus užtarėjus, 1974 m. pagaliau išvykau su turistine grupę į Egiptą, kur aplankiau sfinksus, pamačiau didingas piramides, plaukiau Nilu ir nuo to laiko kasmet sugebėjau aplankyti įvairias šalis. Aš suskaičiavau, kad nuo 1949 metų, kada aplankiau Kaukazą, pravažiavau jo karo takeliu, dalyvavau 75 kelionėse. Neišdildomą įspūdį paliko kelionė į Egiptą, Ramiojo vandenyno šalys: Malaizija, Filipinai, Vietnamas, Japonija. Teko pamatyti ir Meksikos, Peru, Ekvadoro šventoves, paslidinėti Kaukaze, Altajaus kalnynuose, Murmanske ir Europos slidinėjimo centruose: Austrijoje Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Švedijoje Teko slidinėti netoli Šiaurės arkties Laplandijoje. Dalyvaujant su pranešimais įvairiose mokslinėse konferencijose kelionės padėjo praplėsti akiratį. Paprastai po mokslinės konferencijos kelias dienas vykdavau į kitas to krašto vietoves. Kartais tai praeidavo su nuotykiais ir ilgai išliko atmintyje. Po pasitarimo, kuris įvyko Paryžiuje Gustave Rousy onkologiniame institute, kuriame buvo pateikti temos tyrėjų rezultatai, aš norėjau aplankyti Pietų Prancūzijos garsiuosius miestus – Monte Carlo, Nicą. Traukiniu nuvykęs į Nicą, norėjau pasiekti nakvynės vietą pas Lietuvos diplomatų šeimą, kuri sutiko mane priimti. Vakare atvykęs į Nicą, bandžiau surasti autobusą, tačiau vakare jie nekursavo ir aš pėsčias pradėjau žingsniuoti kalnuotu keliu. Daug mašinos pravažiavo pro mane ir nė viena nesustojo. Po dviejų valandų aš pasiekiau Nicą ir prisiminęs gimnazijoje mokytą prancūzų kalbą, nuėjau į policijos nuovadą, kur man nurodė kaip pasiekti nakvynės vietą.

Taigi vaikystėje pamėgtą pomėgį keliauti išpildžiau ir sulaukęs garbaus amžiaus.

Asklepiono šventyklos kolonos Koso saloje

New Picture

Graikijos Koso saloje 2008 metais dariau pranešimą 18-ame Pasauliniame Širdies ir Krūtinės ląstos chirurgų kongrese

New Picture (1)

Prof. A. Jackevičius

vasario 23, 2015 at 8:27 am Parašykite komentarą

Miklios kojos išgelbėjo man gyvybę

Neseniai gavau nuotrauką, kuri man priminė kaip aš išsaugojau gyvybę prieš 70 metų. Antros okupacijos metu aš jau buvau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antrojo kurso studentas. Medicinos fakulteto dekanato administracija mums studentams sakė, kad medicinos fakulteto studentai nebus mobilizuojami į armiją. Taigi, aš laisvai vaikščiojau po miestą ir vieną vasaros dieną buvo įvykis, kuris galėjo man baigtis blogai. Eidamas Totorių gatve, pamačiau gatve vedamus jaunus vyrus. Vienas iš kariškių priėjo prie manęs ir paprašė parodyti dokumentus. Kariškis į mano studento knygutę nekreipė dėmesio ir liepė man stoti į grupę. Kadangi gerai žinojau Vilniaus miesto centrinės dalies kiemus, sugebėjau iš būrio pabėgti. Bijodamas, kad manęs neateitų suimti, aš tris dienas nakvojau sodo namelyje ir perskaitęs laikraštyje, kad Lietuvos dainų ir šokių ansamblio direkcija ieško artistų, nutariau pabandyti stoti į ansamblį. Mokydamas Vytauto Didžiojo gimnazijoje šokau tautinius šokius, todėl padaviau pareiškimą stoti į ansamblio šokėjų grupę. Tuo metu ansamblio šokėjų grupei vadovavo Zenonas Parulis, kuris vėliau už antitarybines kalbas buvo nuteistas kalėti. Po trijų mėnesių bandymų laikotarpio buvau priimtas į šokėjų grupę ir tada gavau atleidimą nuo karinės mobilizacijos. Tuo metu ansambliui vadovavo žymus kompozitorius Jonas Švedas. Jis palankiai žiūrėjo atėjusius į ansamblį studentus ir man suteikdavo nemokamų atostogų laikyti egzaminams, o užsiėmimų užrašus gaudavau iš Marytės Ašmonaitės, kuri vėliau tapo mano antrąja puse. Ansamblyje išbuvau iki 1945 metų vidurio ir pradėjau intensyviai tęsti studijas Medicinos fakultete.

A. Jackevičius

1944m Lietuvos dainų ir šokių ansamblio šokėjai šoka filharmonijoje. Aš šoku antroje poroje su  Stase Vyšniauskaite

 

 

 

 

1944m Lietuvos dainų ir šokių ansamblio šokėjai šoka filharmonijoje. Aš šoku antroje poroje su Stase Vyšniauskaite

sausio 30, 2015 at 8:14 am Parašykite komentarą

Ankstesni įrašai


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2018 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  

Statistika

  • 72 264