Imunitetas: paslaptinga sistema, sauganti jūsų gyvybę

Imunitetas – viena seniausių ypatybių, būdingų gyvoms būtybėms Žemėje. Be imuniteto mirtume per kelias dienas. Mūsų kūne nuolat vyksta stulbinančio masto kova: kuriamos strategijos, puolama, budima sargyboje ir net kilniai pasiaukojama. Kol skaitote šį tekstą, jūsų imuninė sistema tikriausiai spėjo atpažinti ir sunaikinti jūsų organizme pradėjusią augti vėžinę ląstelę.

Knygos autorius praveria duris į žmogaus kūno tvirtovę. Kiekviename knygos „Imunitetas. Paslaptinga sistema, sauganti jūsų gyvybę“ skyriuje Ph. Dettmeris gilinasi į vis kitą žmogaus imuninės sistemos elementą: aptaria kūno gynybos priemones – antikūnus, uždegimą – ir grėsmes, tokias kaip bakterijos, alergijos ar vėžys. Sužinosite, kaip veikia virusai, kas vyksta žaizdoje ir kodėl papildais stiprinti imunitetą gali būti beprasmiška. Autorius knygoje sudėtingus dalykus stengiasi pateikti kuo suprantamiau ir patraukliau.

Imuninė sistema yra įrankis, leidžiantis atskirti kitus nuo savęs. Nesvarbu, ar tas kitas nori jums pakenkti, ar ne. Jei tas kitas neįtrauktas į išskirtinių svečių sąrašą, suteikiantį laisvą įėjimą, jį reikia užpulti ir sunaikinti, nes jis gali jums pakenkti. Imuninės sistemos pasaulyje neverta rizikuoti dėl jokio ,,kito“. Jei ne ši gynybos taisyklė, mirtumėte per kelias dienas. Liūdna, bet, jeigu imuninė sistema nesistengia arba persistengia, mūsų laukiančios pasekmės – mirtis arba kančios.

Nors gyvybiškai svarbu nustatyti, kas yra ,,aš“, o kas yra ,,kitas“, techniškai tai nėra imuninės sistemos tikslas. Visų pirma jos tikslas yra nustatyti ir palaikyti homeostazę – pusiausvyrą tarp visų organizmo elementų ir ląstelių. Imuninė sistema deda daug pastangų, stengdamasi išlaikyti pusiausvyrą, skiria daug dėmesio nusiraminti ir ramiai reaguoti. Tai stabili tvarka, dėl kurios būti gyvam malonu ir lengva. Mes tai vadiname sveikata. Tai gero ir laisvo gyvenimo pagrindas, kai galime daryti, ką norime, nevaržomi skausmo ir ligų. Tačiau sveikatą išlaikyti sunku, nes kiekvieną savo gyvenimo dieną susiduriame su šimtais milijonų bakterijų ir virusų, kurie jūsų kūną mielai paverstų savo namais.

Imuninė sistema, kurios paskirtis –  jus apsaugoti, taip pat gali klysti ar būti pažeista. Jeigu jūsų imuninė sistema apgaunama, ji gali padėti ligoms plisti arba saugoti vėžines ląsteles, kad jų niekas neaptiktų. Arba, jei sistema nesuderinta ar sužalota, ji gali susipainioti ir nuspręsti, kad priešas yra pats organizmas. Ji gali nutarti, kad savas yra kitas, ir iš tikrųjų pulti ląsteles, kurias pati privalo saugoti, taip sukeldama daugybę autoimuninių ligų, kurias reikia nuolat slopinti vaistais, kartais turinčiais sunkų šalutinį poveikį.

Imuninę sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys – įgimtasis ir įgytasis imunitetas. Įgimtoji sistema saugo nuo pat gimimo, ji suranda svetimkūnius ir nustato, kokiai kategorijai jie priklauso ir kokį pavojų kelia. Įgytas, arba adaptacinis, imunitetas atsiranda po organizmo sąveikos su svetimomis medžiagomis – antigenais, pvz., po vakcinacijos, užsikrėtus arba persirgus infekcine liga ir kitais atvejais, kai į organizmą patenka svetimų medžiagų.

Patogenai (imuninės sistemos užpuolikai) į organizmą patenka per odą arba gleivinę. Todėl šios vietos yra ypatingai apsaugotos.

Imunitetas nuolat kaunasi už mūsų sveikatą ir gyvybę, nepaisant mūsų žinių ir nuomonės apie jį.

Informaciją parengė Elena Kaminskaitė

Knygą skaitymui galite pasiskolinti Lietuvos medicinos bibliotekoje