Savo knygoje autorė atskleidžia ne tik savo gyvenimo pasikeitimo subtilybes, bet ir mokslinių tyrimų apie demencijos poveikį, išvadas, straipsnių apžvalgas.
Knygoje pateikiamas autorės pozityvus požiūris į užklupusius išbandymus, kuriuos sukėlė demecija. Kai kalbame apie tokią ligą kaip demencija, požiūris yra pusė darbo. Demencija sergantiems žmonėms pirmas dalykas su kuriuo reikia susitaikyti – smegenyse yra įsibrovėlis, kuris perėmė valdymo vairą ir mes nebegalime vairuoti. Tačiau tai nebūtinai tiesa. Demencija turi pradžią, eigą ir pabaigą, ir sergant ja galima daug nuveikti, jei sergantysis ir tie, kurie yra šalia, laikosi pozityvaus požiūrio. Toks yra autorės požiūris, praėjus nuo ligos diagnozės nustatymo šešeriems metams. Tačiau ne kiekvienas, išgirdęs pribloškiančią diagnozę, gali laikytis tokio požiūrio. Tokio požiūrio neturėjo ir autorė. Ką tik išgirdusi diagnozę, ji išėjo iš gydytojo kabineto su mintimi, kad netrukus ateis gyvenimo pabaiga. Kas galėjo pagalvoti, kad nepaisant įvairių sunkumų, ji galės gyventi viena, kad neįvyks visiškas kontrolės praradimas, kad praėjus šešeriems metams ji rašys jau antrą knygą apie demenciją, keliaus po šalį lankydamasi konferencijose bei knygų mugėse, skaitys pranešimus studentams bei slaugytojams, kasdien susirašinės su žmonėmis, dalyvaus įvairiuose tyrimuose.
Informaciją parengė Daiva Širkaitė
Knygą skaitymui galite pasiskolinti Lietuvos medicinos bibliotekoje
Lietuvos medicinos biblioteka 