Jei esate vidutinio amžiaus ar jaunesni, nesiskundžiate sveikata ir visais įmanomais būdais rūpinatės savimi, pagrindinis veiksnys, lemiantis, kiek laiko gyvensite, yra senėjimo problemas sprendžianti medicina. Senėjimo gydymas atrodo lyg mokslinė fantastika, kol nesužinome apie naujausius senėjimo biologijos pasiekimus. Biogerontologija, kaip mokslo sritimi, kol kas, mažai kas domisi, apie ją mažai skelbiama informacijos.
Andrew Steele’as, įgijęs fizikos srities mokslo daktaro laipsnį Oksfordo universitete tikina, kad senėjimas yra pats svarbiausias mūsų laikų mokslo klausimas, ir ėmė domėtis kompiuterine biologija. Jis dirbo Franciso Cricko institute, kur naudojo mašininį mokymąsi tam, kad būtų iššifruota mūsų DNR ir pagal pacientų medicinos dokumentų įrašus būtų galima numatyti infarktą. Dabar jis yra profesionalus rašytojas, rašantis apie mokslą, dalyvaujantis BBC bei „Discovery“ laidose ir gyvenantis Londone.
Knygoje „Nesenstantys” yra teigiama, kad bėgantys metai nebūtinai reiškia senatvę. Autorius nepaprastai įdomiai pasakoja apie tai, kaip dirba mokslininkai, norėdami sustabdyti senėjimo procesą, kad galėtume gyventi ilgiau ir sveikiau. Tyrimai, bandymai su žiurkėmis, parodė, kad senėjimas nėra visiškai nepakeičiama biologinė neišvengiamybė. Visi pastebėjimai ir duomenys jaudina ir pranašauja ateitį, kad senėjimas bus gydomas. Žmonių senėjimo analizė nuteikia optimistiškai, ir tai tik laiko klausimas. Senėjimo gydymas nėra vien iš piršto laužta teorinės biologijos idėja, visa tai yra ištirta pasaulio laboratorijose ir ligoninėse. Paties senėjimo, o ne atskirų ligų gydymas reikštų esmines permainas. Autorius teigia, kad net jei nepavyktų laiku atrasti vaistų nuo senėjimo, investicijos į šiuos tyrimus pasitarnautų būsimų kartų labui.
Mokslo pasiekimai ilginant žmogaus gyvenimo trukmę yra akivaizdūs. Statistika rodo, kad 1800-aisiais sulaukęs keturiasdešimties jau būtume mirę,o didelė tikimybė, kad šios dienos dvidešimtmetis turės gyvą močiutę, nei XIXa. pradžioje tokio pat amžiaus jaunuolis – gyvą motiną. Per pastaruosius 70 metų bendra tikėtina gyvenimo trukmė vyresniame amžiuje daugiausia ilgėjo dėl didžiulės medicinos mokslo pažangos, gerėjančios sveikatos priežiūros ir sveikesnio gyvenimo būdo. Aptaręs neįsivaizduojamai sudėtingą žmogaus sėnėjimo gydymo ateitį, autorius papunkčiui įvardija, ką pats žmogus gali padaryti dėl savęs jau dabar ir siūlo patarimus, apie kuriuos jau ne kartą esame girdėję. Štai keletas jų:
Nerūkykite. Tų, kurie rūko visą gyvenimą, gyvenimo trukmė sutrumpėja maždaug dešimčia metų.
Nepersivalgykite. Reikia valgyti įvairų ir tik gerą maistą. Numetus vos kelis kilogramus svorio, daugumai sumažėtų rizika susirgti senatvinėmis ligomis.
Mankštinkitės. Net toks mažytis žingsnis kaip kasdienis 5-10minučių pasivaikščiojimas naudingas sveikatai. Dar daugiau naudos bus mankštinantis po 30minučių kas dieną. Jėgos pratimai, padės neprarasti raumenų masės, kas taip būdinga vyresniame amžiuje. Mankštos nauda tokia įvairiapusė, kad gydytojai šmaikštauja, esą prie mankštos susidarytų eilė, jei tai būtų vaistas. Deja, pasimankštinti sunkiau, nei praryti piliulę.
Miegokite 7-8 valandas per naktį. Kol miegame, mūsų smegenys pasinaudoja proga išsivalyti, o kartu pašalina toksiškus amiloidus, siejamus su Alzheimerio liga. Geras nakties miegas gali gerokai prailginti sveiko gyvenimo trukmę, o ir rytai taps mielesni.
Pasiskiepykite ir plaukite rankas. Tokiu būdu apsaugome ir save ir aplinkinius nuo infekcinių ligų.
Rūpinkitės savo dantimis. Reguliariai valant dantis bus išsaugota šypsena ir sumažinama uždegimų, infarkto, demencijos bei diabeto rizika.
Naudokite apsauginį kremą nuo saulės. Saulės veikiama oda daug greičiau raukšlėjasi, atsiranda senėjimo dėmės ir ,tuo pačiu, didėja odos vėžio rizika.
Kontroliuokite savo kraujospūdį ir širdies ritmą. Matuoti kraujospūdį pagedautina reguliariai ir taisyklingai. Reikia numesti svorio ir reguliariai mankštintis, kad širdis plaktų ramiau ir sumažinti pulsą bei kraujospūdį.
Pamirškite papildus. Juos vartoti reiktų tik nustačius konkretaus vitamino trūkumą. Autorius pataria, vietoj to, kad išleistume pinigus papildams, geriau nusipirkti daržovių ar įsigyti patogius sportbačius.
Dar nevarkite ieškodami ilgaamžiškumo vaistų, nes tokių vaistų kol kas nėra.
Informaciją parengė Nijolė Sorakienė
Knygą skaitymui galite pasiskolinti Lietuvos medicinos bibliotekoje
Lietuvos medicinos biblioteka 