Lisa Genova ,,Atsimink: atminties mokslas ir užmaršties menas”

Lisa Genova – su pagyrimu baigė Beitso koledžą, įgydama biopsichologijos bakalauro laipsnį, vėliau Harvardo universitete įgijo neuromokslų daktaro laipsnį. Ji rašo apie neurologinius sutrikimus ir keliaudama po visą pasaulį pristatinėja savo atradimus.

Knygoje mokslininkė gilinasi į tai, kaip kuriami prisiminimai ir kaip mes juos atkuriame. Sužinosite, ar pamiršti atsiminimai nepasiekiami tik laikinai, ar yra ištrinami amžiams ir kodėl kai kurie prisiminimai sukuriami vos kelioms sekundėms, o kiti gali išlikti visą gyvenimą. Suprasite aiškų skirtumą tarp normalaus pamiršimo (kur pasistatėte automobilį) ir Alzheimerio ligos sukelto pamiršimo (kad išvis turite automobilį). Pamatysite, kokią didelę įtaką atminčiai daro reikšmė, emocijos, miegas, stresas ir kontekstas. Kai suprasite atminties kalbą ir suvoksite, kaip ji veikia, kai pažinsite jos neįtikėtinas stiprybes ir siaubingus trūkumus, jos natūralias silpnybes ir potencialias supergalias, galėsite ženkliai pagerinti savo gebėjimą prisiminti bei jausite mažiau nerimo, kai neišvengiamai pamiršite. Galite nustatyti realius lūkesčius savo atminčiai ir taip su ja kurti geresnius santykius. Jums nereikia jos bijoti. Ir tai gali pakeisti gyvenimą.
Atmintis nėra vaizdo kamera, nuolat įrašinėjanti kiekvieną matomą vaizdą ir girdimą garsą. Galite užfiksuoti ir išsaugoti tik tai, į ką atkreipiate dėmesį. Ir kadangi negalite sutelkti dėmesio į viską, gebėsite prisiminti ne visus, o tik kai kuriuos įvykio aspektus. 
Kad galėtume prisiminti, pirmiausia turime pastebėti tai, kas vyksta. Kad galėtume pastebėti, reikia dviejų dalykų: suvokimo (regos, klausos, uoslės, jutimo) ir dėmesio. Deja, tai ne taip paprasta. Net jei negyventume tokiais skubėjimo ir išsiblaškymo laikais, mūsų smegenims sutelkti dėmesį nėra lengva. Dėmesio sutelkimas reikalauja sąmoningų pastangų. Jūsų įprastinė smegenų veikla nepasižymi dėmesingumu. Neatidžios jūsų smegenys nutolusios, svajojančios, veikia autopiloto režimu ir yra kupinos nuolatinio foninio, pasikartojančio mąstymo. Būdami šios būsenos negalite kurti naujų atsiminimų. Jei norite ką nors prisiminti, turite įjungti savo smegenis, pabusti ir sutelkti dėmesį.
Kadangi prisimename tai, į ką kreipiame dėmesį, galbūt norėsime būti dėmesingi tam, į ką susitelkiame. Optimistai kreipia dėmesį į pozityvius dalykus – todėl tai įsitvirtina jų atmintyje. Jei būsite prislėgtas, mažiau tikėtina, kad įtvirtinsite gerus įvykius ar malonias patirtis atmintyje, nes džiaugsmas neatitiks jūsų nuotaikos. Net nepastebėsite šviesesnių akimirkų, nes kreipsite dėmesį tik į tamsius debesis. Ir rasite tai, ko ieškote. Jei kiekvieną dieną ieškosite stebuklų, jei kreipsite dėmesį į džiaugsmo ir nuostabos akimirkas, tuomet galėsite jas fiksuoti ir įtvirtinti atmintyje. Laikui bėgant, jūsų gyvenimo pasakojimą užpildys atsiminimai, priversiantys jus šypsotis.
                      Alzheimerio prevencija.
                      Žmonėms, kuriems trūksta vitamino D, dvigubai didesnė tikimybė susirgti Alzheimerio liga. Taigi, jei jums trūksta vitamino D, gerkite papildus ir dažniau būkite saulėje. Vitamino B12 trūkumas gali sukelti demencijos simptomus, primenančius Alzheimerio ligą, tačiau šie atminties sutrikimai iš tiesų nėra Alzheimerio liga. Simptomai išnyksta vartojant vitamino B12 papildus ar injekcijas.
                      Viskas, kas naudinga jūsų širdžiai, naudinga ir smegenims bei Alzheimerio ligos prevencijai. Jeigu jau rūpinatės savo širdies sveikata, tai gera žinia jūsų smegenims. Aukštas kraujospūdis, nutukimas, diabetas, rūkymas ir didelis cholesterolio kiekis padidina riziką susirgti Alzheimerio liga.
                      Jei nedarote nieko kito, kad sumažintumėte Alzheimerio ligos riziką, sportuokite. Atliekant tyrimus su žmonėmis daugelyje aerobikos pratimai sieti su ženkliai sumažėjusia demencijos rizika. Fiziniai pratimai gerina miegą, o tai, kaip žinote, gerina normalią atmintį ir sumažina Alzheimerio ligos riziką.
                      Įrodyta, kad tiek fiziniai pratimai, tiek protinė veikla stimuliuoja naujų neuronų augimą hipokampe. Jis yra būtinas atsiminimams kurti ir yra pirmas smegenų regionas, kurį atakuoja Alzheimerio liga. Taigi, mankšta ir protinė stimuliacija gali būti būdas atsikratyti neuronais, tapusiais ligos aukomis, ir pakeisti juos naujais. Ir atvirkščiai: nuolatinis sėdėjimas ir pažintinės veiklos stoka iš tiesų susiję su smegenų mažėjimu. Mažos smegenys nėra linkusios prisiminti taip gerai, kaip didelės.
                      Galiausiai jei norite išvengti atminties praradimo dėl Alzheimerio, mokykitės naujų dalykų. Iš esmės Alzheimerio sukelta demencija yra sinapsių sunykimo rezultatas. Vidutinės smegenys turi daugiau nei 100 trilijonų sinapsių. Šis skaičius nėra statiškas. Dėl nervinio plastiškumo mes nuolat įgyjame ir prarandame sinapses. Kiekvieną kartą, kai išmokstame ką nors naujo, kuriame ir stipriname naujus nervinius ryšius, naujas sinapses. Idealiu atveju norime, kad šie nauji dalykai būtų kuo prasmingesni, įtrauktų regą, klausą, asociacijas ir emocijas.
                      Trokštate nutiesti naujus neuronų kelius. Alzheimeriui atsparias smegenis sukursite kognityvinės stimuliacijos būdu, mokydamiesi groti pianinu, susipažindamas su naujais žmonėmis, keliaudamas į nepažįstamą miestą ar skaitydamas šią knygą.
                      Ir jei, nepaisant visko, kada nors jums bus diagnozuota Alzheimerio liga, žinokite:
            – diagnozė – ne mirties nuosprendis. Nenustokite gyventi;
            – Jūs neprarasite emocinės atminties. Vis dar sugebėsite suvokti meilę ir džiaugsmą. Galbūt neprisiminsite, ką jums pasakiau prieš penkias minutes, ar net pamiršite, kas esu, bet prisiminsite, kaip priverčiau jus jaustis;
            –  Jūs esate daugiau, nei tai, ką galite prisiminti.

Informaciją parengė Elena Kaminskaitė

Knygą skaitymui galite pasiskolinti Lietuvos medicinos bibliotekoje

Advertisement

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: