Kaip vienam chirurgui vardu Džozefas Listeris pavyko visiems laikams pakeisti primityvią ir siaubingą Viktorijos epochos mediciną bei išgelbėti daugybę gyvybių.
„Mėsinėjimo amatas“ – šiurpoka, bet nepaprastai informatyvi knyga apie aiškią ateities viziją turėjusio chirurgo, kurio siekis sujungti mokslą ir mediciną atvedė mus į šiuolaikinį pasaulį, triumfą.
Skaitytojas turi gerą progą įvertinti medicinos pasiekimus ir suprasti, kad viskas, ką dabar turime, buvo kuriama šimtmečius, buvo daromi įvairiausi bandymai, ne vienam chirurgui kainavę darbo praradimu ar kolegų ir visuomenės pasmerkimu. Garsiausi atradimai kartais įvyksta visiško atsitiktinumo dėka, susiklosčius tam tikrom aplinkybėm.
Dabar, kada turime pažangią, paremtą moksliniais tyrimais ir naujausia technika aprūpintą mediciną, sunku įsivaizduoti, kaip atrodė Viktorijos epochos operacijos. Ar iš viso galėjo taip būti? Baisus kvapas, kraujas, pūlingos žaizdos, ligonių kančios ir dažniausia pooperacinė išeitis-mirtis. Pasakojama apie ankstyvąsias operacines (operacijų teatrus) – vietas, į kurias kojos geriau nekelti jautriems žiūrovams ir tiems, kuriuos greitai supykina, – ir apie chirurgus, kurie iki anestezijos atsiradimo buvo giriami už greitį ir brutalią jėgą. Šie pradininkai puikiai žinojo, kad operacijos pasekmės dažnai būna liūdnesnės už norimus išgydyti pacientų negalavimus, bet labiausiai juos glumino nesibaigiančios infekcijos, niekaip neleidusios sumažinti mirtingumo rodiklių. Ir štai tuo metu, kai chirurgija buvo pasiekusi savo pavojingumo apogėjų, į priekį žengė išskirtinė asmenybė – jaunas, melancholiškas kvakerių chirurgas Džozefas Listeris, kuris isprendė šią mįslę ir pakeitė istorijos eigą.
Istorikė Lindsey Fitzharris, remdamasi istoriniais šaltiniais, atskleidžia šokiruojantį XIX a. chirurgijos pasaulį ir parodo, kaip jį pakeitė 1860–1875 m. sukurtos bakterijų teorijos ir antiseptikos pažanga. Fitzharris nepaprastai įdomiai pasakoja Listerio karjeros kelią iki pat jo drąsaus pareiškimo, kad visų infekcijų šaltinis yra mikrobai ir kad su jais galima kovoti sterilizuojančia priemone tepant žaizdas. Autorė supažindina mus su Listerio amžininkais, tarp kurių buvo ir genialių chirurgų, ir neabejotinų nusikaltėlių, bei vedžioja mus po niūrias mokyklas ir šalia jų prisiglaudusias skurdžias ligonines, kuriose jie mokėsi savo amato, po lavonines, kuriose tyrinėjo ligotus mirusiųjų kūnus, ir po kapines, kurias jie apiplėšinėjo ieškodami lavonų.
Šiurpoka istorija baigama apie 1877metus, kartu su chirurgo Listerio išvykimu iš miesto, kuriame pirmą kartą įsimylėjo kruviną mėsinėjimo amatą-chirurgiją. Buvęs Listerio studentas ir asistentas Hektoras Kameronas vėliau apie jį pasakė : „Žinojome, kad bendraujame su Genijumi. Jautėme, kad padedame jam kurti Istoriją ir kad viskas keičiasi”.
Informaciją parengė Nijolė Sorakienė
Knygą skaitymui galite pasiskolinti Lietuvos medicinos bibliotekoje
Lietuvos medicinos biblioteka 