Kim S. Golding knyga „Tėvystės kasdienybė. Terapinis vaikų auginimas. DDP metodas prieraišumo pagrindams“

Knyga skirta visiems tėvams ir globėjams, kurie susiduria su įvairiais auklėjimo sunkumais bei ieško naudingų patarimų ir gairių, kaip sustiprinti vaiko pasitikėjimą ir tarpusavio ryšius.

Kim S. Golding – britų psichologė, jau daugiau nei 30 metų dirbanti nacionalinės sveikatos srityje. Kim S. Golding dirbo su įvairių sunkumų turinčiais vaikais ir jų šeimomis. Savo praktikoje psichologė daug dėmesio skiria tyrimams kaip ankstyvoji patirtis veikia vaikų raidą.

Autorė teigia, kad vienas sunkiausių tėvystės iššūkių yra auginti vaiką, kuris nepasitiki tėvais. Dažniausiai tai yra mažyliai patyrę įvairių traumų, netekčių ar tėvų skyrybas. Yra daugybė priežasčių, kodėl jau nuo ankstyvojo amžiaus neišsivysto pasitikėjimas bei prieraišumas. Viena tokių priežasčių yra fizinės raidos sunkumai, galėję atsirasti dar iki gimimo, gimdymo metu arba po jo, pavyzdžiui, jei neišnešiotas kūdikis daug laiko praleido specialiajame skyriuje be mamos. Autorė pateikia pavyzdį kaip turi atrodyti idealus gimusio vaikelio ir jos motinos “pirmasis pasimatymas.” Ką tik gimusi mažylė į motinos veidą žiūri šiek tiek atsargiai, tačiau motinos šiluma, nuoširdus žvilgsnis prikausto jos dėmesį. Pamažu atsiranda glaudus ryšys, vaikas pasijunta saugiai. Mažylė išgyvena patirtį, kuri suteiks pagrindą tolesnei jos raidai. Mergaitė auga žingeidi, laisvai reiškia savo emocijas, jaučia saugų prieraišumą, Tačiau ne visi gimusieji gauna tokią pirmąją patirtį. Pateikiami ir kiti atvejai, kurie priveda prie vaiko raidos problemų, ir jiems teks padėti atsigauti po sunkios vaikystės patirties, traumų ar praradimų.

Traumas gali nulemti ir vaikystės ligos, kurios vėliau sukelia sunkumų ugdant vaiko saugumo jausmą. Taip pat tarp priežasčių yra ir brolių ar seserų ligos ir to nulemtos situacijos, kad tėvai daugiau dėmesio skiria kitam šeimos nariui. Tėvų problemos, pogimdyvinė depresija, stresas šeimoje… Daugybė veiksnių sukelia traumas, dėl kurių vaikas atstumia tėvus arba reikalauja dėmesio, tačiau nėra jokių ženklų, kad jis jaučiasi nuramintas bei pasitiki suaugusiais. Atstumti tėvai jaučia nepasitikėjimo ir bejėgiškumo jausmą, o neturėdami palaikymo lengvai panyra į depresiją ir jaučiasi negalintys toliau rūpintis vaikais.

Kim S. Golding knyga „Tėvystės kasdienybė. Terapinis vaikų auginimas. DDP metodas prieraišumo pagrindams“ parašyta tėvams, patiriantiems tokių auklėjimo sunkumų. Svarbiausias tėvų vaidmuo yra tapti saugiu uostu, kuriame vaikas visada ras ramybę ir tą žinodamas galės drąsiai tyrinėti pasaulį. Kai tokio uosto nėra, vaikai nesijaučia saugūs ir mylimi, o tai sukelia daugybę sunkumų ateityje. Traumos, atsirandančios šeimoje, gali turėti didelę įtaką vaikų raidai, sulėtinti vystymąsi, taip pat trukdo valdyti emocijas. Mažylius gali apimti itin stiprūs jausmai, tačiau vaikai nežino kaip juos valdyti ar kur kreiptis pagalbos.

Knyga sudaryta iš kelių dalių. Pirmoje autorė supažindina su tėvystės iššūkiais, kuriuos neišvengiamai patirs kiekvienas tėvas ar globėjas. Antroje kalbama apie terapinę tėvystę bei ryšių su vaiku kūrimo svarbą. Paskutinė dalis akcentuoja, kad tėvai, norėdami suteikti saugumo jausmą, turi rūpintis ir patys savimi.

Auklėjimas, padedantis vaikams įveikti ankstyvas baimes ir traumas, yra tarsi terapija. Knygoje aptariamos terapinės auklėjimo idėjos pagrįstos diadinės raidos psichoterapija (DDP), kuri buvo sukurta kaip terapinė intervencija šeimoms kurios globoja arba įsivaikino vaikus, tai – į prisirišimą orientuota šeimos terapija. Vaikas jausis saugus tik kai patirs saugumą santykiuose.

DDP modelis siūlo keletą svarbių principų, padedančių vaikams atsigauti po ankstyvos sunkios patirties, traumos, išsiskyrimo ir netekties.

Kilus neaiškumams dėl terminų, knygoje pateikiamas specialiųjų terminų žodynas.

Parengė Nijolė Sorakienė

Knygą skaitymui galite pasiskolinti Lietuvos medicinos bibliotekoje

Advertisement

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: