Kodėl kyla stresas ir kaip jį suvaldyti?

„Tyrimais nustatyta, kad bandymas išvengti savo neigiamų emocijų iš tikrųjų gali sukelti daugiau streso nei jų išgyvenimas. Tyrimuose dalyvavusių žmonių, kurie priėmė ir pripažino savo nemalonias emocijas, nemėgindami jų pakeisti ar neigti, psichologinė savijauta buvo geresnė ir jie geriau tvarkėsi su stresu, nei asmenys, kurie neigė savo nemalonius išgyvenimus“.

Kodėl kyla stresas ir kaip jį suvaldyti?

Šeimos santykių instituto išleistas psichiatrės, psichoterapeutės R. Šerkšnienės leidinys skirtas visiems, norintiems daugiau sužinoti apie stresą, jo požymius ir poveikį sveikatai, ypatumus ir valdymo būdus. Stresas gali pasireikšti įvairiomis formomis ir kiekvienas į stresą reaguoja skirtingai, kartu kiekvienas gali taikyti daugybę būdų, kaip su juo susidoroti. Tik tam turime skirti laiko ir pastangų atrandant tinkamiausius atsipalaidavimo ir rūpinimosi savimi metodus. Niekas negali visiškai išvengti streso. Ką galima padaryti, tai pakeisti tai, kaip mes reaguojame į stresą. Veiksmingas streso valdymas reškia pasiektą pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio, skiriant laiko ir darbui, ir poilsiui, pomėgiams, atsipalaidavimui su artimaisiais ir draugais. Daug dėmesio knygoje skiriama stresui šeimoje, tėvystės stresui, vaikų stresui ir jo įveikos būdams.

Knygoje pridedamuose prieduose pateikiami įvairūs metodai, padedantys atpažinti vaikų streso požymius, būdus, kaip suaugusieji gali padėti vaikams įveikti stresą, sveikus ir sveikatai kenksmingus streso įveikimo būdus, atsipalaidavimo technikas bei praktinės užduotys šeimoms.

Nerimas ir stresas

Nerimas yra įprasta reakcija į kažką pavojingo ir bauginančio. Jis tampa problema, kai atsiranda netikėtu laiku ir ypač tvirtai laikosi. Nerimaujantys žmonės į gyvenimą žvelgia su nuostata, kad viskas gali baigtis „blogai“. Emociniai blogos patirties išgyvenimai, jei jie susiję su baime ir bejėgiškumu, glūdi galvos smegenų dalyje, vadinamoje migdoliniu kūnu. Ši smegenų dalis atsakinga už reakciją į kylančią grėsmę. Jei migdolinis kūnas nustato pavojų, jis trumpiau nei per dešimtadalį sekundės duoda fiziologinį atsaką, kaip tvarkytis su grėsme – kautis ar pabėgti (vengti). Todėl tikėtina, kad kiekvieną kartą asmeniui gali pasireikšti silpniau ar stipriau išreikšti nerimo simptomai (širdies plakimas, plazdėjimas pilve, prakaitavimas, raumenų įtampa, drebulys, veido paraudimas, pykinimas). Migdoliniame kūne emociniai prisiminimai nėra saugomi kaip vaizdai ir žodžiai. Jie yra patiriami kaip emocinė būsena. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nerimas yra toks bauginantis. Asmuo net neprisimena, kas jam sukėlė nerimą, aplinkoje kaip ir nėra jokio dirgiklio, bet fiziologinė patirtis bei kylančios mintys sukelia pavojaus nuojautą. Iš pradžių gali pasireikšti pavienės mintys „kas, jeigu“, o laikui bėgant nerimas gali stiprėti. Migdolinis kūnas pirmiausia skatina žaibiškai veikti, o tik paskui pagalvoti, kodėl kartais reaguojama be jokio realaus pavojaus. Nerimaujantys asmenys nuolat interpretuoja situacijas kaip grėsmingas, net jei tikrovėje taip nėra. Nerimaujantys vengia jiems nepažįstamų situacijų, neišbandytų dalykų, siekdami apsisaugoti nuo streso. Jei vengimas yra pasikartojanti asmens reakcija į jo nuomone grėsmingus įvykius, smegenys atitinkamai formuosis, kad šį elgesį palaikytų. Kai mąstymas užstringa tokioje būsenoje, kai nuolat ieškoma neigiamos informacijos, prasideda grandininė reakcija. Baimė susiaurina gebėjimą pamatyti situacijos platesnį vaizdą, silpnėja pasitikėjimas savimi, galimybėmis. Mažėjant perspektyvai, mažėja ir žmogaus siekis užmegzti ar palaikyti ryšį su kitais, stiprėja izoliacijos jausmas, kas itin pasunkina gyvenimą. Atsidūrus tokioje situacijoje neretai sunku be specialisto pagalbos išeiti iš tokios būsenos. Emocinės ir psichologinės reakcijos yra natūralios, tačiau nevaldomos jos sustiprina kančią ir gali riboti žmogaus sugebėjimą įveikti sunkumus. Psichologinis atsparumas – tai toks savęs valdymas, kuris padidina sugebėjimą atpažinti savo mintis, atsiriboti nuo nekonstruktyvių minčių.  Kaip lavinti psichologinį atsparumą –  nusiraminti, apmąstyti savo mintis, palaikyti ryšį su kitais.

Informaciją parengė Daiva Širkaitė

Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: