Ką mes padarėme savo vaikams

Ką mes padarėme savo vaikams / Rimantas Kėvalas. – Vilnius : Tyto alba, 2021. – 263, [1] p.. 

Rimanatas Kėvalas – Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius, paskelbęs daugiau kaip 60 mokslo darbų.

Knygoje „Ką mes padarėme savo vaikams“ autorius išsamiai aptaria COVID-19 pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino įtaką vaikų kasdienybei ir įpročiams. Profesorius gilinasi į psichinės ir fizinės vaikų sveikatos pokyčius šiuo sunkiu visai žmonijai metu. Jis nagrinėja realias situacijas, su kuriomis susiduria savo darbe ir siekia įvertinti karantino ir nuotolinio vaikų ugdymo pasekmes, kurios, jau dabar  matosi, neigiamai paveiks ateinančių kartų gyvenimą.

Pasirodo, kad Lietuva yra ilgiausiai nuotolinį ugdymą Europoje taikiusių valstybių. Nuotolinis ugdymas buvo taikomas, kaip viena iš apsisaugojimo nuo užsikrėtimo virusu priemonė ir tai buvo siekiama išsaugoti gyvybes, o iš kitos pusės nebuvo atsižvelgta į nuotolinio ugdymo pasekmes ir nepaisoma ekspertų perspėjimų. Vaikų gyvenimas iš įprastinio, mokyklinio, turėjo persikelti į virtualią erdvę ir tai truko apie metus. Per tą laiką daugeliui mokinių pasireiškė priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių, atsirado antsvorio problemos, mažas judrumas, vaikų polinkis į depresiją, didėjantis savižudybių mastas, suprastėjusi vaikų emocinė sveikata, atsirado  miego sutrikimai.

Autorius teigia, kad „Vienas iš būtinų sėkmingo nuotolinio mokymosi atributų yra disciplinuota motyvacija atlikti mokytojo pateiktas užduotis, laikytis terminų. Tad nuotolinis mokymasis labiausiai tinka subrendusiems ir atsakingiems asmenims“. Karantino laikotarpiu tėvai susidūrė su naujais iššūkiais, jie irgi buvo priversti dirbti nuotoliniu būdu, kambarius savo namuose skubiai paversdami biurais. Pedagogai dirbo su mokiniais neskaičiuodami darbo valandų. Vienas didžiausių neigiamų pokyčių, labiausiai paveikusių vaikus karantino laikotarpiu, – socialinė atskirtis.

R. Kėvalas cituoja prof. R. Vinerio žodžius, kuris lakoniškai, bet labai aiškiai apibūdino karantino situaciją – „Uždarę mokyklas uždarome vaikų gyvenimą“. Knygos autorius remiasi JAV ir kitose šalyse, UNESCO, UNICEF, PSO atliktais tyrimais  ir akcentuoja padidėjusį savižudybių skaičių tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir daugėjančių depresijos, nerimo požymių. Be to, ilgas ir netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterių lėmė laikysenos sutrikimus.

Su kokiomis problemomis susidūrė vaikai, tėvai ir mokytojai per metus trunkantį karantiną? Kokios jo pasekmės išaiškės ateityje? Kaip galime padėti savo vaikams ir pasimokyti iš klaidų? Atsakymų į šiuos klausimus ir ieškoma knygoje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: