Knyga apie pačią negailestingiausią pandemiją žmonijos istorijoje

Didysis gripas : istorija apie pačią negailestingiausią pandemiją žmonijos istorijoje / John M. Barry. – Vilnius : Briedis, 2021. – 523, [1] p.
1918-ųjų žiemą, pačiame Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, armijos stovyklą Kanzase apėmė mirtingiausias žmonijos istorijoje virusas, kuris kartu su amerikiečių kariais patraukė į rytus, o paskui pratrūko, nusinešdamas 100 milijonų žmonių gyvybių visame pasaulyje.    1918-aisiais modernusis mokslas pirmą kartą susidūrė su pandemija. Knygoje susipina daugelio pasakojimų gijos, o veikėjų ratas apima nuo Johnso Hopkinso medicinos mokslų įkūrėjo Williamo Welcho iki Johno D. Rockefellerio ir prezidento Woodrow Wilsono. Knygoje, remiantis tikrais faktais, aprašoma, kaip mokslininkai, gydytojai ir tuometinė valdžia kovoja su baisiu virusu. Tai- istorija apie pandemijos kilimo priežasties paieškas ir sudėtingą vakcinos kūrimą. Mokslininkas Paulas Lewisas, kuris dar prieš pandemiją įrodė, kad poliomielitą sukelia virusas, vėliau sukūrė vakciną ir bandymais su beždžionėmis nuo poliomelito apsaugojo jas 100 procentų, subūrė grupę, kuri kryptingai kovojo su pandemija.     Nauja, nematyta liga pirmiausia pradėjo plisti tarp jūreivių. Buvo tikimasi, kad mokslininkai paaiškins jos atsiradimo priežastis ir greitai atras gydymą, be to, reikėjo skubėti, nes liga plito žaibišku greičiu.     Gripo pandemija pareikalavo daugiau mirčių, negu maras XIV amžiuje. Vis dėl to skaičiai neatspindi viso ligos sukelto siaubo. Paprastai gripas pasiglemžia daugiausia vyresnio amžiaus žmonių ir kūdikių gyvybes, bet maždaug pusė mirusių per 1918-ųjų pandemiją buvo jauni vyrai ir moterys, pasiekę trečią ar ketvirtą dešimtį. Jungtinėse Valstijose Pasaulinis karas liko antroje vietoje, svarbiausia buvo karas su epidemija. Nors pati gripo pandemija truko dvejus metus, maždaug du trečdaliai visų mirčių įvyko per dvidešimt keturių savaičių laikotarpį, o daugiau nei pusė žmonių mirė per dar trumpesnį laiką, nuo 1918-ųjų rugsėjo iki gruodžio pradžios.    1918-ųjų gripo pandemijos istorijoje pasakojama ne tik apie mirtis ir sielvartą, bet ir apie mokslo atradimus, kaip išmąstomos teorijos ir kaip tai gali pakeisti kitų požiūrius. Tai pasakojimas, kaip šioje sumaištyje keli vyrai, sutelkę veiksmus, pasitelkę technologijas ir išmintį. Bando kovoti ir ieškoti išeičių. Ši pandemija buvo pirmasis rimtas moderniojo mokslo susidūrimas su gamta. Jungtinių Valstijų mokslininkų grupelė sukūrė tuos mokslinius pagrindus, kuriais remiasi didelė dalis šiuolaikinės medicinos. Atrodė, tarsi šie mokslininkai didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė ruošdamiesi 1918-ųjų pandemijai. Buvo aišku, kad visuose karuose, kuriuose iki tol dalyvavo Amerika, ligos nužudydavo daugiau kareivių nei mūšio lauke. Per karus ligos išplisdavo labai dažnai, todėl buvo tikimasi, kad per Didįjį karą gali prasidėti kokios nors ligos epidemija ir buvo tam ruoštasi. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios šiems mokslininkams pasisekė padaryti perversmą amerikietiškoje medicinoje. Kartu su pirmąja mąstančių, sugebėjusių mesti iššūkį mokslininkų karta Paulas Lewisas tikėjosi epidemijos ir jai ruošėsi. Kai epidemija prasidėjo, jų visos pastangos buvo mestos tam, kad ją nugalėtų, o gautos mokslinės žinios aiškiai nurodė kryptį, kuria turi eiti ateities medicina. Skaitant knygą, galima susidaryti vaizdą ir palyginti, kaip su užgriuvusia pandemija buvo kovojama tada ir dabar. Sunkus, pasiaukojantis gydytojų, slaugytojų darbas, veido kaukės, rankų ir paviršių dezinfekavimas, mirtys, vakcinų kūrimas-visa tai žmonijai dar kartą teko išgyventi po 100metų, susidūrus su nauju Koronavirusu Covid-19. Knyga, apimanti tikrus faktus ir įvykius, yra laimėjusi Amerikos nacionalinės mokslų akademijos Kecko premiją.

Informaciją parengė Nijolė Sorakienė

Knygą skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: