Bill Sullivan „Susipažinkite – tai jūs“

21 birželio, 2021 at 11:48 am Parašykite komentarą

Mūsų DNR genai ir mūsų mikrobioma daro didžiulę įtaką mitybos įpročiams ir svorio prieaugiui, kūno formoms. Tą patį maistą valgantys ir panašiai gyvenantys žmonės dėl genetinės sudėties labai skirtingai priauga svorio. „Nature“ žurnale skelbiama, kad žmonės gali būti genetiškai parengti sunkiai sirgti nutukimu, ir tai yra ne valios sutrikimas, gydymas šventeiviška moralizuojančia kritika.

Penas apmąstymams 

Mokslininkai padarė išvadą, kad žmonės, sergantys nutukimu, priauga svorio ne todėl, kad yra tingūs ir nedisciplinuoti, o todėl, kad nesveikas maistas pakeitė jų nuotaiką ir elgesį. Jie neturi motyvacijos, nes jie nejaučia tokio atpildo po mankštos, kokį jaučia intensyviai sportuojantys žmonės.

Reguliariai sportuojančių žmonių yurimi mikrobai gamina buritatą, kuris turi stiprių priešuždegiminių savybių. Net lengva mankšta didina naudingų bakterijų kiekį.

Remiantis neurologo C.Harto tyrimais, motyvacijos skatinimas, kai gaunamas atlygis už blaivybę, tampa vienu efektyviausių ginklų kovojant su priklausomybėmis. Koks bebūtų, ar piniginis ar koks nors savęs apdovanijimas už pasiekimus yra labai svarbus norint pasiekti rezultatų.

Kai kurie gimsta norėdami patirti adrenalino pliūpsnius. Į tą patį dirgiklį reaguodami žmonės patiria skirtingą malonumo lygį – tai priklauso nuo dopamino modifikacijų. Žmonės, kurie nejunta malonumo, gali labiau rizikuoti, kad užpildytų jo stygių, ieškoti narkotikų. Nuotykių ieškotojų genų modifikacijos randamos organizmuose žmonių, kuriems diagnozuotas dėmesio sutrikimas, polinkis į priklausomybes, azartinius lošimus. Bet tiems, kurie genetiškai linkę į nutrūktgalvišką elgesį, kuo Everesto kalnas skiriasi nuo kokaino kalvelės? Štai kada būtent aplinkos veiksniai gali suvaidinti lemiamą vaidmenį.

Iš kur atsiranda jausmai. Emocijos gali atrodyti labai stebuklingos, tačiau jų kilmė yra visiškai biologinė. Kuriant emocijas dalyvauja daug įvairių hormonų ir neurotransmiterių. Sumažėjęs dopamino kiekis siejamas su vilkinimu, pasitikėjimo stoka. Dopamino perteklius pasireškia agresija.

Kaip būtent aplinka, įvykiai, nepriežiūra vaikystėje gali paskatinti genus sukelti depresiją. Neigiami vaikystės išgyvenimai perprogramuoja genus, atsakingus už smegenų vidines sąsajas ir padaro mus jautresnius stresui. Vaikystės patirtys įsirėžia ne tik į atmintį, bet ir į DNR ir įvairiai žaloja genetinį kodą. Klausimas, ar galima panaikinti tuos DNR randus, taip pat ir klausimas, kodėl kai kurie vaikystės negandas patyrę žmonės yra atsparesni. Socialinė ir ekonominė aplinka taip pat veikia epigenomą.  Depresijos atveju svarbūs genai ir aplinka vaikystėje, tačiau socialinė parama vaikams žada sumažinti sunkių depresijų atsiradimą suaugus, net ir tiems vaikams, kurie turi genetinį polinkį į ją.

Entry filed under: Knygos.

Michailas Filiajevas, Lana Bojeva „Kita psichosomatikos pusė. PSY2.O mąstymas“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Trackback this post  |  Subscribe to the comments via RSS Feed


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2021 m. birželio mėn.
Pr A T K Pn Š S
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930  

Statistika

  • 105 718

%d bloggers like this: