Psichoterapeuto Ronaldo Potterio-Efrono knyga „Begydant piktas smegenis“

10 lapkričio, 2020 at 12:39 pm Parašykite komentarą

Ronaldas Potteris-Efronas

„Begydant piktas smegenis

2019

Lietuvos medicinos bibliotekos psichologinės literatūros fondą papildė dar vienas naudingas leidinys – psichoterapeuto, socialinių mokslų daktaro Ronaldo Potterio-Efrono (Ronald Potter-Efron) knyga intriguojančiu pavadinimu „Begydant piktas smegenis.

Knygos autorius analizuoja, kaip, perpratus smegenų veiklą, galima lengviau suvaldyti pyktį. Dažniausios pykčio priežastys yra frustracija, pernelyg didelis stresas, fizinė ar emocinė trauma, piktnaudžiavimas alkoholiu bei narkotikais, hormonų disbalansas, problemos, susijusios su neuromediatoriais, genetiškai nulemtos piktos charakterio savybės, šeimos, skatinančios pyktį bei agresiją, smegenų veiklos sutrikimai. Knygoje išsamiai aprašomas piktų smegenų veikimo mechanizmas. Dalinamės keliomis autoriaus įžvalgomis ir patarimais.

Emocionalios arba piktos smegenys. Įvykių užaštrinimas yra viena iš funkcijų, kurią pyktis atlieka itin gerai. Pykčio emocija primena pasiuntinį, kuris tuojau pat atkreipia dėmesį, nes kažkas jūsų gyvenime vyksta ne taip, kaip derėtų. Kiekviena emocija sužadina automatinį atsaką, kuris ją paverčia judesiu (lotyniškai emocija – reiškia judėti). Jei negebėtume kontroliuoti savo impulsų, vos tik apėmus emocijai, pultume veikti. Spruktume, pajutę pirmąją baimės užuominą, pradėtume verkti dėl išpilto pieno ir t.t. Žmonės, kurių impulsų valdymas sutrikęs, būtent taip ir elgiasi. Jei probleminė emocija yra pyktis, sakome, kad tokie žmonės užsiplieskia kaip degtukas. Reiškia, kad įvyko trumpasis jungimas priekinėje smegenų dalyje. Jei ši dalis nedalyvauja, visai nekontroliuojame impulsų, stipriai reaguojame į smulkmenas. Kalbant apie pyktį, svarbu įvertinti, kokiam veiksmui jis jus paruošia. Sužadinus emocinę sistemą, galima įvertinti balais emocinės reakcijos stirumą (nuo „kažką jaučiu“ iki „taip stipru, kad vos beišgaliu pakelti“).

Jausmai veikia mūsų veiksmus daug stipriau, nei mintys. Todėl itin svarbu tiksliai moduliuoti emocijas, siekiant įvaldyti pyktį. Jei pervertinsite jus supančias grėsmes ir dėl nepagrįstai jausite pavojų, patirsite tikrą katastrofą.

Pirmiausia emocijos mus įkvepia imtis veiksmų, o ne racionalus protas. Jei kokia situacija mus jaudina, tikėtina, kad sureaguosime per stipriai. Ėmusis veiksmų, emocijos staiga neišgaruoja, joms dar reikia suteikti jums grįžtamąjį ryšį, padedantį suvokti, kad pasielgėte tinkamai. Smegenys nuolat analizuoja tai, ką sukuria. Įprastai emocijos deaktyvuojamos, kai jas sukėlęs dirgiklis dingsta arba su juo susitvarkoma. Emocijas deaktyvuoti būtina, kad nešvaistytume energijos. Emocijos turi gauti energijos, o energija – iš kalorijų. Taigi natūralu, kad smegenys išjungia emocijas, kai jos nereikalingos. Dėl šios priežasties žmonės būna emociškai neutralūs. Sužadinimo etape sistemą gali per greitai atlikti savo darbą, tad jums išsivysto hiperjautrumas. Jūs galite tapti per jautrus vienai emocijai arba visoms neigiamoms emocijoms. Tada galbūt imsite taip dažnai girdėti įsivaizduojamo viesulo triukšmą, kad nekišite nosies į lauką. Dėl to kaltas migdolinis kūnas, kuris sukelia padidintą jautrumą baimei, pykčiui. Daug streso keliantys įvykiai gali pažeisti šią smegenų dalį, ir tai gali priversti suklysti moduliuojant emocijas. Jei pirmame etape per jautriai reaguojame į emocinius dirgiklius, o antrame – pernelyg įsiaudriname, tai trečiame iš viso sunku išlaikyti šaltą protą.

Į kiekvieną emociją reaguojame pagal šabloną. Vadinasi, jausmas nėra tik jausmas. Tai taip pat veiksmas. Jei bijai, norėsis bėgti, gėda skatins slėptis, pyktis žadins norą pulti. Džiaugsmas – prisiartinti.

Žmonės ieško psichoterapeuto pagalbos, nes nesugeba veikti, pvz, sutuoktinis, prieš kurį smurtaujama, neįstengia atsiriboti nuo smurto. Į aklavietę jį atvedė stiprios prieštaringos emocijos, kovojančios viena su kita – meilė ir baimė. Tokiais atvejais psichoterapeutas bando drauge apsvarstyti visus į manomus variantus, aptariant visas emocijas, nepriimant jokių sprendimų.

Veiksmo etape atsiranda dar viena problema – impulsyvumas. Impulsyvūs linkę nuo sužadinimo pereiti tiesiai prie veiksmų. Siekiant veiksmingai kontroliuoti impulsus, svarbus vienas iš neuromediatorių (cheminių junginių) – serotoninas.  Serotonino trūkumas išprovokuoja impulsyvią agresiją.

Emocijų deaktyvacija per lėta, jei jūs nesugebate atsikratyti vienišumo jausmo draugų apsuptyje. Pykčio pasaulyje pagieža gali tapti pasimėgavimu. Jei neatsikratysime šių emocijų, nesugebėsime užbaigti emocinio ciklo ir jame įstrigsime.

Baimė ir pyktis – glaudžiai tarpusavyje susijusios emocijos. Jas vienija numanoma grėsmė, smegenyse sužadinanti „kovok, bėk arba sustink“ atsaką. Tai ypač galioja tiems, kurie praeityje patyrė smurtą ir psichologinių traumų.

Frustracija, miego problemos, nepakankamas socializavimasis, nerimas, skausmas sukelia irzlios agresijos protrūkį. Irzli agresija paskatina gausybę minčių bei elgesio modelių.

Tinkamai apdorojus emociją, nesusitelkus į savo pyktį, neįvyks žodinė agresija. Pyktis skatina pats save kaip savaime plintantis miško gaisras. Galima išspręsti kylantį konfliktą atsitraukus nuo savo minčių, iš šalies pažvelgus į save – kaip staiga prapliupęs lietus užgesina degantį mišką.

Galima pakeisti savo smegenis.

Žmonės, kuriems sunku pakeisti, nuslopinti pykčio impulsus, dažnai jaučia daug neapykantos. Kažkas praeityje juos nuskriaudė, traumavo. Kaskart prisiminmams iškilus į paviršių, žaizdos tarsi atsiverai iš naujo, ir nelaimingieji jaučiais taip, tarsi juos išduotų vėl. Jie paprasčiausiai nesugeba pamiršti skausmo.

„Naudok, kitaip prarasi“ – nepaprasta idėja, paaiškinanti smegenų veikimą. Ištisos mokslininkų kartos buvo įsitikinusios, kad smegenys niekada nesikeičia. Bet iš tiesų, keičiant elgesį, susiformuoja nauji neuronų tinklai. Susikurtas neuronų tinklas kartais net sužlugdo. Pavyzdžiui, paranojiškas sutuoktinis,  remdamasis abejotinais įtarinėjimais, įtikinėja save, kad žmona jam neištikima. Tarkime, ji grįžo pusvalandžiu vėliau ir užsiminė, kad parduotuvėjė sutiko Tomą, taigi jos vyras padaro išvadą, kad ji slapta susitikinėja su Tomu. Taip paranojikas sukuria neuronų tinklą, kuris gali privesti prie skyrybų ar net smurto. Merginai, vaikystėje išgyvenusiai seksualinę prievartą, kiekvieno vyro dėmesys gali atrodyti siaubingas. Tokie neuronų tinklai vadinami potrauminio streso sindromu.

Ugdantis naujus naujus sugebėjimus, smegenys privilioja laisvus neuronus, kurie galėtų sukurti naujus tinklus. Bet kiekviena jūsų kūno ląstelė turi norėti pasikeisti. Viena koja priimami sprendimai niekur nenuves. Turite tvirtai žinoti, kokius elgesio modelius norite paversti pasiekiamais tikslais. Pavyzdžiui neieškoti kitų žmonių trūkumų, nedaryti iš musės dramblio, supykus nesakyti pirmų į galvą atėjusių žodžių, negalvoti tik apie save, nepasiduoti paranojai, negalvoti tik apie save, nekaupti pagiežos, nesikėsinti viską aplinkui kontroliuoti.

Nesąmoningai mus valdančios emocijos. Kai migdolinis kūnas į viską reaguoja kaip į pavojų,  jis tampa nevaldomas. Žmonės kartais neadekvačiai dramatiškai reaguoja, nes jų smegenys nesąmoningai užfiksuoja didelę grėsmę. Kai žmonės mano, atsidūrę pavojuje, sužadinamos baimės ir pykčio emocijos, taip suaktyvinant „kovok arba gėk“ atsaką. Įsivazduokime kareivių kuopą, kone visiškai apsuptą priešų. Gal apsitaikytų karių, kurie jaustų tik pyktį ir neapleistų savo pozicijų iki mirties. Tačiau dauguma, išgyvendami ir pyktį, ir baimę imtų trauktis šaudydami, nes pyktis ir baimė pasireiškia kartu.

Gynybiniu pykčiu mes reaguojame į grėsmę būti nepriimtam visuomenės, likti apleistam, grėsmė, kad bus pamintos pačios svarbiausios mūsų vertybės.  Kartais žmonės per stipriai supyksta, nes yra labai jautrūs gėdai, nesaugumui. Daugelis yra pritvinkę aršaus pasąmoninio pykčio, nukreipto į pasaulį, kuris nesugebėjo suteikti jiems saugumo. Jis pasireiškia, kai nesaugiai besijaučiantys žmonės patiria grėsmę būti apleisti. Bet koks nurodinėjimas arba kontrolė sukelia pyktį, nes žmogui atrodo, kad jis nesugebės pats valdyti savo gyvenimo. O vertybės – emocionalus reiškinys.

Kovojant su nesąmoningai mus valdančiomis emocijomis pirmiausia reikia kuo greičiau pastebėti fizinius pojūčius arba signalus. Tai svarbu, nes kuo ilgiau leidžiame pykčiui reikštis, tuo labiau jis stiprėja. Dar galima laiku pasitraukti iš situacijos, kad nusdarytumėte problemų, daryti pertraukėles, nedaryti nieko, kas galėtų dar labiau įaudrinti emocijas.

Empatijos lavinimas. Vienas iš pagrindinių įgūdžių, galinčių padėti išsilaisvinti iš pykčio gniaužtų – empatija. Empatija padeda nepasiduoti impulsyvumui, teisingai suprasti kitų žmonių ketinimus. Empatija labai padeda valdyti pyktį. Kuo empatiškesnis esi, tuo sunkiau pykti ant kito žmogaus, jausti jam pagiežą ar jo nekęsti. Sutelkus dėmesį į kito žmogaus jausmus ar ketinimus, galime suaktyvinti žievę, atsakingą už racionalų mąstymą, tuo pat metu slopindami sritis, labiausiai siejamas su emocijomis. Tai padės ne taip piktai reaguoti. Norint pajusti empatiją, reikia domėtis kitais žmonėmis ir nemanyti, kad kiti jus puola. Tam tikros smegenų dalys yra susijusios su atleidimu. Kai bandome atleisti, sužadinama visa juostinė smegenų žievė, atsakinga už emocinį prisiderinimą. Atleidžiama, kai įskaudinti žmonės prisimena gerąsias nusižengusio jiems asmens savybes, iš naujo patiria tam tkrus teigiamus jausmus jam ir priima jį atgal į savo širdį. Tai gerai iliustruoja moters frazė apie buvusią antrąją pusę: „Taip, jis išdavė mane. Jis apgaudinėjo, ir tai skaudino. Tai vis dar skaudina. Tačiau dabar aš prisimenu tuos nuostabius ilgus metus, kuriuos praleidome kartu. Aš galėčiau jo nekęsti, bet tada atsiribočiau nuo tų visų puikių akimirkų. Dabar aš galiu galvoti apie jį, nesitvenkiant įsiūčio ašaroms akyse. Šiandien aš jaučiuosi geriau nei tada, kai buvau apsėsta minties, kaip smarkiai jis mane įskaudino“. Galų gale atleidimas išgydo sužeistą asmenį.

Pyktis ir empatija yra nesuderinami. Todėl, norint kažkaip spręsti pykčio problemą, reikėtų lavinti empatijos įgūdžius. Kaip tai padaryti? Reikia apsispręsti, įsipareigoti, padaryti tai savo tikslu ir praktikuotis. Bet atlygis už tai bus didžiulis. Ilgainiui neuroniniai tinklai, lemiantys empatiją, taps vis stipresni, rečiau būsite pikti. Empatija – tai tiltas jungiantis žmones.

Norint pajusti empatiją jus įskaudinusiems žmonėms, vertėtų savęs paklausti, kas tuo metu vyko kito asmens gyvenime? Gal tai paaiškintų jo jausmus? Ką teigiamo galite prisiminti apie tą žmogų? Kokias kančias jis patyrė per savo gyvenimą? Ar tikrai taip stipriai skiriatės nuo jus įskaudinusio žmogaus? Gal ir jūs nesąmoningai ar sąmoningai kažką įskaudinot? Ar galėtumėt atleisti tam žmogui, nes kiti jums taip pat galiausiai atleido?

Mažai tikėtina, kad planuosite agresyviai užsipulti kitą žmogų, jei būsite empatiškai susirūpinę. Smegenų neuroplastiškumas tikrai padės pakeisti santykius bei gyvenimo kokybę.

Parengė Daiva Širkaitė

Entry filed under: Knygos, Medicina ir istorija, Medikų kūryba.

Dr. Daivos Janavičienės knyga „BIBLIOTERAPIJA: teorija ir praktika“ Leidinys „Lietuvos sveikatos statistika 2019 / Health Statistics of Lithuania 2019“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Trackback this post  |  Subscribe to the comments via RSS Feed


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2020 m. lapkričio mėn.
Pr A T K Pn Š S
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30  

Statistika

  • 106 889

%d bloggers like this: