Karin Johannisson „Melancholijos erdvės. Apie baimę, nuobodį ir pažeidžiamumą“

lapkričio 10, 2016 at 8:32 am Parašykite komentarą

NuobodisPasak autorės mokslininkės Johannisson, melancholija vienaip ar kitaip paveikė daugelį garsių asmenybių – badu save marinusius Franzą Kafką, Ludwigą Wittgensteiną ir Rainerį Marią Rilke, namuose užsibarikadavusius Soreną Kierkegaardą ir Marcelį Proustą, paniškai traumų bijojusius pianistus Vladimirą Horowitzą ir Glenną Gouldą, nemigos išvargintą Maxą Weberį, savidestrukcinius melancholikus Ianą Curtisą ir Kurtą Cobainą.

Melancholija ir įvairios jos apraiškos nuolat buvo susijusios su kultūrine aplinka. Antikoje melancholija – tai ligą primenanti būsena tarp genialumo ir beprotybės, viduramžiais – moralinė yda, nuo Renesanso iki Romantizmo – egzistencinė drama, kuri pamažu buvo biologizuota, o po Freudo – psichologizuota. Kai kurios jos ypatybės laikytos dovana (ekstazė ir įžvalga), kitos – nuodėmėmis (nuobodis ir abejingumas), beprotybe ar pesimizmu.

Pasak K. Johannisson, įvairiais laikais melancholijai gydyti būdavo skiriamos skirtingos priemonės – nuo vandens procedūrų ir persivalgymo iki nuodingų cheminių elementų ar net narkotikų. XX a. pradžioje garsi farmacijos bendrovė BAYER melancholijai gydyti didžiuliais kiekiais į rinką leido heroiną – laikyta, jog šis neturįs jokio šalutinio poveikio, malšinąs skausmą ir dusulį.

Nors ir programuojami savojo laikmečio – žmogaus išgyvenimai vis tiek kyla jo viduje. Tai, kaip jautėsi melancholijos kamuojami žmonės autorė stengiasi skaityti iš pirminių šaltinių, korespondencijos, ligos žurnalų, dienoraščių, medicinos vadovėlių. Tekste nagrinėjami įvairūs kiekvieno melancholijos tipo raiškos būdai, mėginama suprasti, kokie laikmečio bruožai tai lemia. Įdomu stebėti kaip mokslo raida keitė melancholijos traktavimą, kaip keitėsi melancholijos ir depresijos santykis.

„Melancholija gali būti juoda kaip savižudybė, pilka kaip depresija, balta kaip tuštuma ir mėlyna kaip nuotaika. Ji gali pasirodyti kaip baimė, nuobodis, ilgesys, nuovargis, tuštuma, nerimastingumas ar priverstinis malonumų ieškojimas. Tačiau joje visada glūdi viena apibrėžta tema , – stygius arba netektis“, – rašo K.Johannisson. Pateikdama istorinius pavyzdžius, ji įrodinėja, kad melancholija gali užvaldyti ne tik individus, bet ir grupes, klases, miestus ar ištisas visuomenes.

Autorė ne vieną kartą šioje knygoje pabrėžia, kad melancholija neturėtų būti painiojama su depresija, tai visiškai skirtingi jausmai. „Melancholija yra kultūrinė kategorija, o depresija yra liga, apibrėžiama pagal šiuolaikines medicinos prielaidas. Melancholija yra iškalbinga, depresija yra tyli“, – konstatuoja autorė, teigianti, jog paversta depresija melancholija tampa pralaimėjimu.
Knygoje aprašoma melancholijos atmaina akedija – t.y. ne liga, o jausmas: būti užpildytam tuštumos, kuri gali versti pernelyg daug dirbti arba kristi į apatiją.

Entry filed under: Knygos. Tags: .

Lapkričio 8-oji – Tarptautinė radiologijos diena Daniel J. Siegel, Tina Payne Bryson „Auklėjimas be dramų“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Trackback this post  |  Subscribe to the comments via RSS Feed


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2016 m. lapkričio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Spa   Gru »
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930  

Statistika

  • 89 688

%d bloggers like this: