Pasakų terapija

balandžio 17, 2014 at 7:14 am Parašykite komentarą

liutas_ir_vilkasBrigita Miežienė,  Sveikatos psichologė

Turbūt nėra žmogaus, kuris nemėgtų pasakų. Kažkam patinka klasikinis jos variantas, kitiems – fantastiniai filmai, meilės romanai, muilo operos. Tai lyg gyvenimo patirties pasisėmimas, kurios poreikis būdingas žmonėms nuo vaikystės. Juk nuo neatmenamų laikų žinios ir patirtis buvo perduodama per pasakas, legendas, mitus, pasakėčias.Ką mes sužinotume apie gyvenimą, jei mūsų žinios remtųsi vien pasakomis? Anot D. Sokolovo (2008) pasakos moko, kas:

  • Problemos egzistuoja, bet jos vis tiek galiausiai laimingai išsprendžiamos.
  • Visada yra ir padėjėjų, ir priešų.
  • Priešai sunaikinami (kai kuriose rytų tautybėse pasaka nelaikoma gera, jei joje nenužudomi bent septyni žmonės).
  • Žmonės keičiasi (pasakos herojus transformuojasi – pasakos pabaigoje jis jau ne toks pats, kaip pradžioje. Paprastai tampa stipresnis, reikšmingesnis).
  • Ne viskas, ko labai gyvenime reikia, yra šalia. Dažnai reikia patraukti į kitą karalystę, kad patenkinti savo ar kieno nors kito poreikius.
  • Laimi tie, kuriuos dauguma laiko kvailiais (… apie trečią brolį Joną).
  • Tikslas pasiekiamas per tam tikrą laiko limitą (kol susinešios septynios poros batų).
  • Pažeidžiami draudimai, bet vykdomi įsakymai. Herojus dažniau paklūsta nei atvirkščiai.
  • Gyvenime visada yra pasirinkimas (jei į dešinę josi, tai galvą padėsi, jei į kairę… ir t.t.)

Pasakų terapijos koncepcijos šaltiniais tapo Vygotskio, Elkonino darbai, vaikų psichologo Betelheimo tyrimai ir patirtis, Fromo, Berne, Jungo veikalai. Pasakų terapija pagrįsta psichoanalitine (Jungo archetipai), geštalto, humanistine teorijomis, transakcinės analizės (per santykius tarp herojų), hipnozės (per pasaką įteigiama), neurolingvistinio programavimo mokyklomis. Pasakose aptinkami simboliai apjungia savyje patirtį, psichikos turinį ir emocijas į visumą, kuri išreiškia daugiau nei atskiros jos dalys atskirai. Kiek beinterpretuotume simbolius, tik dalis jų prasmės patenka į sąmonę. Visuomet lieka kažkas, kas dar galėtų būti pasakyta (Kast, 2008). Pasitelkę simbolius per tai, kas paprasta ir aišku, galima pasiekti tai, kas tolima ir sunkiai prieinama, nuo formalaus loginio mąstymo pereinant prie pasąmoninio asociatyvaus (Dapkevičienė, 2008).

Kai kurios pasakų prasmės užkoduotos simboliuose “suveikia” tik tada, kai to reikia tam tikram asmeniui. Tai yra pasąmoninis procesas, neįsisąmonintas klausytojo ir neįžvelgiamas kitiems. Ypač tai pasakytina apie vaikus, kuriems pasakos padeda susikurti identiškumą, išspręsti vystymosi dilemas, atsiskirti nuo tėvų, suvokti mirties neišvengiamumą, integruoti į savo asmenybę seksualinę potenciją ir tapti atsakingu už savo veiksmus (Loynes, 1999).

Susitapatinimas su pasakų veikėjais neretas reiškinys žmogaus gyvenime. Juk kartais, kai sunku išreikšti tai, kaip žmogus jaučiasi, galima išgirsti, pavyzdžiui, „jaučiuosi kaip ežiukas rūke“. Tai rodo, kad pasakos veikėjuose tam tikru unikaliu būdu apjungiama tai, kaip jaučiasi žmogus ir to jokiu kitu būdu pakeisti neišeina (Kast, 2008). Taigi, pasakų veikėjus galima traktuoti kaip personifikuotas emocijas. Nors veikėjai ir išgalvoti, tačiau jų sukeltos emocijos realios. Todėl šių emocijų analizė labai produktyvus užsiėmimas.

Svarbiu pasakos bruožu galima laikyti ir tai, kad joje vyksta transformacija. Kažkas mažas ir silpnas pasakos pradžioje virsta stipriu ir reikšmingu pabaigoje. Tai brendimo istorija. Panašiai samprotavo Jungas, kai pagrindine pasakos funkcija manė esant individuacijos procesą. Individuacija – tai ne šiaip brendimas, tai tam tikra konkreti jo stadija, kurios metu jau susiformavusi sąmonė grįžta prie savo pasąmoninio pagrindo, atnaujindama ir gilindama sąmonės-pasąmonės tarpusavio ryšius, plėsdamasi, įgaudama priėjimą prie naujų archetipinių vaizdinių. Galima teigti, kad vaiką pasaka stumia į priekį, o suaugusįjį grąžina atgal, į vaikystę (Соколов, 2008).

Taigi, pasakos talpina savyje didžiulius psichoterapinius klodus, kuriais nepasinaudoti psichoterapijoje būtų neišmintinga. Pasaka laikoma terapine dėl to, kad žmogus įdėdamas į pasaką savo prasmes, atspindinčias jo vidinius konfliktus einamuoju gyvenimo momentu, randa reikalingus problemų sprendimo variantus (Bettelheim, 1985).

Yra penkios pasakų rūšys, naudojamos psichoterapijoje: meninės, meditacinės, didaktinės, psichokorekcinės ir psichoterapinės. O pasakų terapijos formų yra dar daugiau: analizė, kūrimas, perrašymas, piešimas, lėlių-terapija, psichodinaminės meditacijos, pasakų kūrimas smėlio dėžėje, vaidmenų kūrimas, lipdymas (Lafforgue, 2006; Зинкевич-Евстигнеева, 2000). Visa ši pasakų rūšių ir formų įvairovė leidžia konstruktyviai ir produktyviai panaudoti psichoterapines pasakų galimybes, pritaikyti terapiją konkrečiai tikslinei grupei ir maksimaliai užsitikrinti terapijai išsikeltų tikslų pasiekimą. Pasakų terapija naudojama diagnostikos tikslams, poveikiui taikyti, profilaktikai bei lavinimui.

Šiuo metu taikant pasakų terapiją dirbama su aklumo negalią turinčiais, autistais vaikais (Foa, Gentile, 2005), neįgalių vaikų tėvais (Messeca, 2006), slaugos specialistais, konsultantais, terapeutais, socialiniais darbuotojais, mokytojais (Diana, 1998),  šeimos terapijoje (Robinson, 1986), paliatyvinėje medicinoje, darbe su onkologiniais ligoniais (Гнездилов, 1999). Pasakų terapija gali būti panaudota, siekiant padidinti realias galimybes įveikiant stresą bei keičiant reakcijas į jį. Pasakų terapija tinka ne tik vaikams, bet ir paaugliams bei suaugusiems, suteikia galimybę atpažinti neišspręstas raidos ir egzistencines problemas bei pagerina kasdienį funkcionavimą (Brown, 1996).

Literatūroje (Biechonski, 2004; Гнездилов, 2003; Каяшева, 2009; Соколов, 2008) išskiriamos pasakų, naudojamų psichoterapijoje, funkcijos, į kurias turėtų būti atsižvelgiama renkant optimaliausią pasakų terapijos variantą:

  • Pasaka gali tapti neutralesniu būdu kalbėti apie skausmingus dalykus, vidinius konfliktus. Naudojant pasaką grupiniame procese – pasakos veiksmas gali atkartoti mūsų gyvenimo įvykius ir  pasiūlyti mums problemos sprendimą, kitu atveju, ji gali iškelti neaiškias gyvenimo situacijas, įvairius mūsų kompleksus bei bendražmogiškas egzistencines temas.
  • Pasaka padeda suformuoti naują požiūrį į situaciją ir pereiti į kitą sąmoningumo lygį modeliuojant labiau konstruktyvų elgesį ir suvokimą.
  • Pasaka atspindi vidinį kliento konfliktą ir suteikia galimybę ties juo padirbėti. Tai priemonė pamatyti save, savo problemas, atrasti savo resursus.
  • Pasaka atlieka „buferio“ vaidmenį tarp kliento ir terapeuto. To pasekoje sumažėja kliento pasipriešinimas ir energija nukreipiama apmąstymams. Pasakos uždavinių sprendimas padeda psichologui surinkti diagnostinę medžiagą apie pacientą, įžvelgti jo potencialą terapijai.
  • Pasaka taip pat formuoja tikėjimą galimybe pozityviai išspręsti problemą (tam, kad tai įvyktų reikia atsiriboti nuo stereotipų). Per pasakos įvykius situacija parodoma iš kitos pusės, pateikiami alternatyvūs elgesio modeliai. Įgijęs problemų sprendimų patirties pasakišku būdu, vaikas, paauglys ar suaugęs perkelia ją į realias situacijas.
  • Pasaka padeda iškelti į paviršių išstumtus kliento asmeninės istorijos momentus.
  • Pasakų terapijos pagalba galima stimuliuoti klientų kūrybines galias.
  • Pasaka pažadina ir paties terapeuto kūrybines galias. Aktyvuoja suvokimą ir darbą intuicijos, archetipų, pirmo įspūdžio lygyje.
  • Pasakos siužeto pagalba kliento nepasitenkinimą žmonėmis, su kuriais jis nesutaria, galima nukreipti į jo asmenines problemas, padėti jam pastėbėti save kaip aktyvų tarpusavio santykių dalyvį. Specialiai psichoterapiniam darbui sukurtose pasakose yra visa eilė asmenybės augimo, savo gyvenimo, santykių įprasminimo nuorodų. Skatinamas savęs kaip asmenybės priėmimas ir kova su neigiamais įpročiais.

Svarbu pažymėti, kad pasakose tiesiogiai nepamokslaujama taip, kaip, pavyzdžiui, pasakėčiose. Puikiai žinoma, kad kai mus kažkas psichologiškai „spaudžia“ elgtis vienaip ar kitaip, vertina mūsų veiksmus, kyla protestas (ypač paaugliams) ir noras daryti atvirkščiai. O metafora nedirektyvi, tik daranti švelnią užuominą ir nukreipianti. Ir ši metaforos savybė sukuria psichologinės apsaugos aurą. Kita vertus, žmogui suteikiama galimybė „pakilti“ virš savo problemų, iš šono pažvelgti į tai, kas trukdo jam gyventi (Черняева, 2002).

Taigi, psichoterapinėse pasakose nėra pamokymų, naudingos informacijos, tačiau šis metodas unikalus tuo, kad interakcijos su klientu vyksta vertybių lygmenyje. Psichologinės problemos svarstomos iš moralinės pusės, pagrįstos moralės principais, dvasinėmis vertybėmis ir turimomis potencinėmis galimybėmis. Pasakos padeda atskleisti gilumines esamos situacijos prasmes, į situaciją žvelgti iš dvasingumo pozicijos (Dieckmann, 1997). Susidūrus su pasaka, apmąstant ją, simboliniame-pasąmonės lygmenyje aktyvuojami kūrybiniai procesai. Tikimasi, kad po tam tikro laiko pradės keistis požiūris į save, aplinkinį pasaulį, bus sužadintos kūrybinės galios, konstruktyviai keičiančios požiūrį į būtį. Kūrybiškumas padeda išreikšti emocijas, padidina savikontrolės jausmą, vystyti vidinę ištvermę, suteikia tikslą, mažina stresą ir izoliaciją, stiprina identiškumo jausmą. Kūryba nuima apsaugas ir išlaisvina užslėptas ar užmirštas asmenybės dalis.

Naudota literatūra

  1. Bettelheim, B. (1985). The Uses of Enchantment. The Meaning and Importance of FairyTales. New York: Vintage books.
  2. Biechonski, J. (2004) The use of fairy tales in adult psychotherapy and hypnotherapy.  School of analyticand cognitive hypnotherapy and ingrative psychotherapy. 
  3. Brown, N.W. (1996). Expressive processes in group counseling– theory and practice. Praeger Publishers, 168 p.
  4. Dapkevičienė, J. (2008). Metaforų taikymas geštaltinėje psichoterapijoje. Santykis ir pokytis. Sudarė Gudaitė, G. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 260 p.
  5. Dieckmann, H. (1997). Fairy–tales in psychotherapy. Journal of analytical psychology, 42, 2.
  6. Diana, N.M. (1998). Let Me Tell You a Story… Using Fairy Tales and Fables with the Hard to Treat Client. Journal of Poetry Therapy, 11 (3).
  7. Foa, M.,  Gentile, R.  (2005).The fairy tale as a therapy tool:an experience with the multidisabled blind. Funzione gamma journal.
  8. Kast, V. (2008). The clinical use of fairy tales. Santykis ir pokytis. Sudarė Gudaitė, G. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 260p.
  9. Lafforgue, P. (2006). The narration of folk fairy-tale within the therapeutic workshop. Funzione gamma journal, 2.
  10. Loynes, C. (1999). Once Upon a Time. Proceedings of the 11th Australian Outdoor Education Conference: The human face of outdoor education, 1-5.
  11. Messeca, S. (2006).Discovering the inner world the inner world through fairy-tales. Funzione gamma journal.  
  12. Robinson, J.G. (1986). Fairy-tales and teaching family herapy. Journal of Family Therapy, 8, 383-393.
  13. Черняева, С. А. (2002). Психотерапевтические сказки и игры. Санкт- Петербург: РЕЧЬ.
  14. Гнездилов, А. В. (1999). Проблемы правдивой информации для онкологического пациента. Материалы третьей ежегодной Российской онкологической конференции, Санкт-Петербург. 
  15. Каяшева, О.И. (2009). Изучение методов сказкотерапии в процессе профессиональной подготовки студентов психологических специальностей. Психологические аспектыпрофессионального становления, 54-58.
  16. Соколов, Д. (2008). Сказки и Сказкотерапия. Класс.
  17. Зинкевич-Евстигнеева, Т. (1998). Путь к волшебству. Санкт-Петербург: „Златоуст“, 352 p.
  18. Зинкевич-Евстигнеева, Т. (2000). Практикум по психотерапии. Санкт-Петербург: Речь, 310 p.

Informacija iš tinklaraščio “Psichologija VDU

Entry filed under: Terapija. Tags: .

Gemoterapija Ekspertai įrodė „Tamiflu“ neefektyvumą bei nesaugumą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Trackback this post  |  Subscribe to the comments via RSS Feed


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2014 m. balandžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Kov   Geg »
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930  

Statistika

  • 89 692

%d bloggers like this: