Naujausi klinikiniai tyrimai apie biblioterapijos taikymą psichikos sveikatos srityje – kognityvinė biblioterapija

lapkričio 20, 2013 at 7:39 am Parašykite komentarą

Pasaulyje vykdoma daugybė tyrimų apie biblioterapijos naudą psichikos sveikatai. Bene daugiausia buvo tirtas biblioterapijos efektyvumas depresijos gydymui, nerimo bei panikos sutrikimams gydyti.

Kognityvinė elgesio terapijos teorija teigia, kad visas mūsų elgesys yra išmoktas, todėl galima iš naujo išmokti mąstyti bei elgtis. O Kognityvinės biblioterapijos tikslas – padėti išmokti įsisavinti informaciją, išmokti naujų įgūdžių su specialisto pagalba ar be jo. Specialistas tik rekomenduoja tinkamą knygą iš šimtų savipagalbos knygų, nes toli gražu ne kiekviena savipagalbos knyga tinka biblioterapijai. JAV bei Didžiojoje Britanijoje jau populiarėja įrodymais pagrįstos medicinos savipagalbos knygų sąrašai, kuriuos paskiria kaip receptą bendrosios praktikos gydytojai. Visas knygas iš sąrašų galima rasti vietinėje bibliotekoje. Sąrašuose net nurodomas lentynos numeris, kur konkrečią` knygą galima rasti.

Kas yra kognityvinė biblioterapija

Kognityvinė biblioterapija tai įrodymais pagrįstas gydymo būdas, kurį jau nuo 20 amžiaus pradžios taiko psichikos sveikatos specialistai bendradarbiaudami su bibliotekininkais. Norint padėti pacientams susidoroti su psichologinėmis problemomis siūlomos skaityti knygos, pritaikytos konkrečiai problemai, kamuojančiai pacientą.

Geros patarimų knygos perteikia konkrečias ir praktikoje patikrintas pagalbos sau strategijas. Jos suteikia drąsos ir vilties, kad galima kažką padaryti, jog problema būtų įveikta. Knygos gali padėti geriau suprasti save ir savo rūpesčius. Pacientai suvokia, kad jie nėra vieni su savo problemomis, kad jos nesvetimos ir kitiems žmonėms.

Labai svarbu stebėti eigą, kaip skaitydamas tekstą asmuo reaguoja, ar galima tęsti konkretaus teksto skaitymą ir analizę, ar reikia tekstą keisti kitu, turinčiu silpnesnį ar stipresnį poveikį. Siūloma skaityti savarankiškai, aptariant su specialistu arba grupėse.

 Kognityvinės Biblioterapijos trūkumai

Savarankiškas skaitymas reikalauja paciento atsakomybės. Jis turi mokėti dirbti savarankiškai. Menkai išsilavinę pacientai dažniau nutraukia terapiją. Šis metodas netinka labai emociškai uždariems bei turintiems daug psichikos sutrikimo simptomų asmenims. Be to, kai kuriems žmonėms trūksta motyvacijos keistis. Savipagalbos literatūros skaitymas reikalauja intelektualinės brandos, be jos gali būti sunku teisingai, be iškraipymų suvokti tekstą. Kognityvinė biblioterapija rekomenduojama psichikos sveikatos gydymo pradžioje – kaip „pirmas žingsnis“.

 Literatūroje apie kognityvinės biblioterapijos taikymą, publikuotoje iki 1990 metų, pabrėžiama, kad biblioterapiją savo darbe naudoja daugelis įvairių profesijų specialistų, dirbančių su įvairaus amžiaus žmonėmis. Tai ir mokytojai, psichikos sveikatos įstaigų darbuotojai, psichologai, bibliotekininkai. Minima daugelis problemų, kurias gali padėti spręsti biblioterapija. Tai įvairios priklausomybės,  mirtis ir mirimas, skyrybos, valgymo sutrikimai, depresija, smurtas bei konfliktai šeimoje, save žalojantis elgesys, agresyvumas, skyrybos, nemiga ir panašios. Pabrėžiama, kad biblioterapija padeda geriau pažinti save ir kitus, atsikratyti negatyvių emocijų, streso, nerimo, agresyvumo, cheminės priklausomybės, vienatvės, tapti emociškai brandesniais. Tačiau norisi akcentuoti, kad negrožinė bei savipagalbos literatūra iki 2000 metų buvo laikoma pagalbine, o ne pagrindine kognityvinės terapijos specialistų darbe (1996m, Holman). Pabrėžiama, kad „meno ir literatūros terapija efektyvi, bet  ne efektyvesnė už įprastą terapiją“ (Reynolds, 2000). Tačiau po 2000 metų vykdytuose biblioterapijos efektyvumo tyrimuose atsispindi jau kita tendencija. Jų išvadose teigiama, biblioterapija – gali pakeisti ar netgi būti alternatyva tradiciniam psichoterapiniam gydymui, pavyzdžiui depresijos gydyme.

Tyrimai apie biblioterapijos efektyvumą

Pasaulyje vykdoma daugybė tyrimų apie biblioterapijos naudą psichikos sveikatai. Šių tyrimų rezultatai pranoksta lūkesčius. Vienas iš svarbių atradimų – savarankiško skaitymo terapija yra tikrasis kelias į pa­sveikimą, nepriklausomai nuo to, ar žmogus sulaukia gydymo vaistais, ar ne. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad biblioterapija beveik neturi įtakos kenčiantiems nuo dėmesio sutrikimo bei impulsyvumo.

Norėtųsi plačiau apžvelgti konkrečius tyrimus apie savipagalbos knygų skaitymo taikymą gydant depresiją bei nerimo sutrikimus.

Pasirodo, vis daugiau psichoterapeutų savo pacientams „namų darbų“ skiria biblioterapiją. 1994 metais JAV atliktas tyrimas apie biblioterapijos taikymą tarp psichinės svei­katos specialistų. Jo rezultatai publikuoti knygoje „Patikimos gairės, kaip naudotis savigalbos knygomis“ (Authoritative Guide to Self-Help Books, Guilfodr Press, New York). Tyrimą atliko dr. Johnas W. Santrockas ir dr. Ann M. Minnet iš Teksaso universiteto Dalase bei universiteto mokslo darbuotoja Barbara D. Campbell. Šie trys Mokslininkai tyrimui pasirinko penkis šimtus psichinės sveikatos profesionalų iš visų penkiasdešimties valstijų ir klausė jų, ar paci­entams, kad pagreitintų pasveikimą, jie buvo skyrę tarp susitikimų skaityti knygas. Septyniasdešimt procentų atsakė per pastaruosius metus rekomendavę bent tris savigalbai skirtas knygas, 86 procentai teigė, kad knygos jų pacientams padarė teigiamą įtaką. Psichoterapeutų taip pat buvo prašoma iš tūkstančio savigalbos knygų sąrašo išrinkti tas, kurias dažniausiai rekomenduodavo savo pacientams. „Geros nuotaikos vadovas“ buvo dažniausiai rekomenduojama depresiją išgyvenantiems pacientams.

Tai Stanfordo universiteto profesoriaus Davido Burnso knyga „Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija“, šiais metais išleista ir lietuvių kalba. Tai knyga, kurios poveikis įrodytas klinikiniais tyrimais. Daryta nemažai tyrimų apie šios knygos poveikį. Viename iš pirmųjų tyrimų, daryto 1989 metais, tyrėjai palygino 3 grupes – eksperimentinę, kuri skaitė „Geros nuotaikos vadovą“, placebo (kuri skaitė Franklio „Žmogus ieško prasmės“) bei grupę, kuri negavo jokio gydymo. Pirmoje grupėje žymiai sumažėjo depresijos simptomų. Šis tyrimas svarbus tuo, kad įrodo, kad ne kiekviena knyga, net tokia įkvepianti kaip Viktoro Franklio „Žmogus ieško prasmės“, gali turėti terapinį poveikį. Tai patvirtina kognityvinės biblioterapijos specialistų prielaidą, kad knyga būtinai turi būti informatyvi ir tiesiogiai susijusi su paciento problema. Tada ji turės gydantį poveikį.

Daryti dar 5 tyrimai apie tai, kaip veikia geros savipagalbos knygos, tokios kaip „Ge­ros nuotaikos vadovas“, skaitymas be jokios kitos terapijos. Nustatyta, kad knygos „Geros nuotaikos vadovas“ skaitymo terapija gali būti tokia pat veiksminga kaip pilnas psichoterapijos kursas ar gydymas pačiais geriausiais antidepresantais. Turint galvoje milžinišką spaudimą mažinti išlaidas sveikatos apsau­gai, tai be galo įdomi žinia, nes „Geros nuotaikos vadovas“ egzem­pliorius minkštu viršeliu kainuoja mažiau nei tabletės – ir, greičiausiai, neturi jokių nepageidaujamų šalutinių poveikių!

Tyrime dr. Scoginas ir jo kolegė dr. Jamison aštuoniasdešimt didžiosios depresijos epizodus išgy­venančių pacientų, kurie kreipėsi pagalbos, padalijo į dvi grupes. Pirmajai grupei tyrėjai davė knygos „Geros nuotaikos vadovas“ egzempliorių ir paragino perskaityti ją per keturias sa­vaites. Ši grupė buvo pavadinta „Skubios biblioterapijos grupe“.

Jos nariai dar gavo po lankstinuką, kur reikėtų įrašyti atsakymus į knygoje pateiktas užduotis, jei nutartų kelias jų išbandyti.

Antrosios grupės pacientai buvo perspėti, kad prieš pradedant gydymą jiems teks palaukti keturias savaites. Ši grupė buvo pava­dinta „Atidėtos biblioterapijos grupe“, nes pirmas keturias savaites jiems knyga įteikta nebuvo. Jie atliko kontrolinės grupės vaidmenį, kad būtų galima patikrinti, ar „Skubios biblioterapijos grupės“ pa­cientų būsena pasitaisė ne dėl praėjusio laiko.

Kiekvieną savaitę tyrimą atlikti padedantys asistentai skambin­davo abiejų grupių pacientams ir atlikdavo testus. Jie taip pat atsaky­davo į visus pacientams kylančius klausimus apie tyrimą ir „Skubios biblioterapijos grupės“ pacientus paragindavo perskaityti knygą per keturias savaites. Šie skambučiai trukdavo ne ilgiau nei dešimt mi­nučių ir daugiau jokios pagalbos pacientai nesulaukė.

Pasibaigus keturioms savaitėms grupės buvo palygintos tarpu­savyje.„Skubios biblioterapijos grupės“ pacientų rezultatai žymiai pagerėjo.

Tai labai ryškūs pokyčiai. Tokie rezultatai išliko ir atlikus vertinimą po trijų mėnesių – atkryčio ne­nustatyta. Baigus biblioterapinį gydymą net pastebėtas tolesnis sveikimas – abiejų depresijos nustatymo testų rezultatai po trijų mėnesių buvo dar geresni.

Šių tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, kad „Geros nuotaikos vadovas“ turėjo realų antidepresinį poveikį. Pirmojo keturių savai­čių biblioterapijos laikotarpio pabaigoje septyniasdešimt procentų pacientų iš „Skubios biblioterapijos grupės“ nebeatitiko didžiosios depresijos epizodui būdingų požymių. Iš tiesų pagerėjimas buvo toks ryškus, kad daugumai pacientų nebereikėjo jokio tolesnio gydymo.

Tik trys procentai pacientų iš „Atidėtos biblioterapijos grupės“ per pirmąsias keturias tyrimo savaites pasijuto geriau. Kitais žo­džiais tariant, pacientai, neskaitę „Geros nuotaikos vadovo“, nepasveiko.

Tai pirmieji paskelbti moksliniai tyrimai, rodantys, kad savigalbos knyga gali turėti reikšmingą antidepresinį poveikį didžiuosius depresijos epizodus patinantiems pacientams.

Mokslininkai palygino, ar jų tyrime dalyvavusių pacientų pasveikimo procentas skyrėsi nuo kituose tyrimuose dalyvavusiųjų ir var­tojusių antidepresantus ar lankiusiųjų psichoterapiją arba tų, kurie gydėsi naudojant abi šias priemones. Pagal JAV Nacionalinio psichinės sveika­tos instituto atlikto didžiulio depresijos tyrimo duomenis, akivaizdu, kad biblioterapijos efektas buvo kur kas greitesnis. Labai retai kada psichoterapijos metu pacientams pagerėdavo per pirmąsias keturias gydymo savaites.

Biblioterapijos nebaigusių pacientų taip pat buvo labai nedaug, vos apie 10 procentų. Tai gerokai mažiau nei skelbiama daugu­moje kitų publikuotų tyrimų apie vaistų ar psichoterapijos poveikį, nes juose paprastai gydymo nebaigdavo nuo 15 iki 50 procentų dalyvių. Be kita ko, perskaitę „Geros nuotaikos vadovą“ pacientai įgijo gerokai pozityvesnį požiūrį. Tai atitinka iš­keltą prielaidą, kad depresiją galima įveikti pakeitus ją sukėlusius neigiamo mąstymo modelius.

Tyrėjai padarė išvadą, kad biblioterapija buvo veiksminga gy­dymo priemonė nuo depresijos kenčiantiems pacientams, be to, ji gali sėkmingai pasitarnauti visuomenės švietimui bei prevenci­nėms depresijos programoms. Jie nusprendė, kad knygos „Geros nuotaikos vadovas“ skaitymas gali padėti išvengti sunkios depre­sijos formos žmonėms, kurie linkę mąstyti negatyviai.

Mokslininkai išnagrinėjo ir dar vieną rūpimą klausimą – ar antidepresinis knygos „Geros nuotaikos vadovas“ poveikis išliks? Įgudę oratoriai gali trumpam priversti minią žmonių pasijusti pa­kylėtai ir optimistiškai, tačiau dažniausiai tokie nuotaikos pasikei­timai ilgai netrunka. Tas pats ir su depresijos gydymu. Sėkmingai gydomi vaistais ar psichoterapija pacientai pajunta žymų pagerėji­mą, tačiau po kurio laiko ir vėl krenta atgal į pradinę būseną. Tokie atkryčiai sugniuždo žmogų, jis pasijunta nugalėtas. Praėjus 3 metams tyrėjai susisiekė su pacientais ir dar kartą atliko depresijai įvertinti skirtus testus. Be to, jie klausi­nėjo pacientų, kaip jie gyveno pasibaigus tyrimui. Mokslininkai su­žinojo, kad pacientai nepatyrė atkryčio, visus trejus metus laikėsi gerai. Iš tiesų abiejų testų rezultatai praėjus trejiems metams buvo net šiek tiek geresni už rezultatus iškart po biblioterapijos kurso. Daugiau nei pusė pacientų minėjo, kad jų nuotaikos ir toliau gerėjo pasibaigus pirmajam tyrimui.

Po trejų metų atlikto tyrimo rezultatai tai patvirtino – 72 procen­tai pacientų vis dar nerodė didžiosios depresijos epizodui būdingų požymių, o 70 procentų po pirmojo tyrimo nesikreipė ir neprašė gydymo nei vaistais, nei psichoterapija. Kaip ir mums visiems, kartais jiems pasitaikydavo natūralių nuotaikų svyravimų, tačiau beveik pusė nurodė sunkiu metu atsivertę „Geros nuotaikos vado­vą“ ir perskaitę labiausiai padėjusias dalis. Tyrėjai mano, kad šie „savęs pastiprinimo seansai“ gali būti svarbūs išlaikant pozityvų požiūrį. 40 procentų pacientų teigė, kad labiausiai jie vertina tai, jog knyga padėjo pakeisti neigiamus mąstymo mode­lius arba išsižadėti požiūrio „viskas arba nieko“.

Žinoma, kaip ir visi tyrimai, šis taip pat turi išlygų. Pirma, ne visi pacientai „išgijo“ perskaitę knygą. Nė vienas gydymo metodas nėra panacėja. Vilčių suteikia tai, kad daugumai pacientų knygos „Geros nuotaikos vadovas“ skaitymas padėjo pasijusti geriau, bet taip pat aišku, kad kai kuriems sunkesne ar lėtine depresijos forma sergantiems žmonėms gali prireikti ir psichoterapeuto pagalbos ar vaistų. Skirtingiems asmenims tinka skirtingi metodai.

Kiti tyrimai

2010 m. JAV darytas tyrimas „Biblioterapija depresijos gydymui pirminėje sveikatos priežiūroje“ irgi liečia Burnso knygą „Geros nuotaikos vadovas“. Ar bendrosios praktikos gydytojo rekomenduota perskaityti knyga „Geros nuotaikos vadovas“ tinka depresijai gydyti? Išvada – taip, tik kartu su įprastiniu gydymu.

2008 m.Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas apie sveikatos įstaigų bibliotekų sudaromų knygų sąrašų efektyvumą gerinant psichikos sveikatos būklę (Chamberlain D., Heaps D.,  Robert I.. 2008), kuriame teigiama, kad biblioterapija –  ekonomiškai efektyvus gydymo būdas, skatinantis paciento ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą.

Škotijoje šiais metais daryto atsitiktinių imčių tyrimo „Savipagalbos kognityvinės elgesio terapijos taikymas depresija sergantiems pacientams pirminės sveikatos priežiūros įstaigose“ išvadose taip pat teigiama, kad kognityvinė biblioterapija veiksmingesnė , nei įprastinis gydymas.

2012 metais atliktas dar vienas panašus į ką tik paminėtą – atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas „Kognityvinė biblioterapijos įtaka gydant lengvą depresiją“. Pacientams buvo atsitiktine tvarka skiriamas skubus gydymas- t.y. biblioterapinį efektą turinčios knygos  Burnso „Geros nuotaikos vadovas“, uždelstas gydymas, jokio gydymo, placebo – t.y. bendro pobūdžio patarimų knygos . Taikant biblioterapiją po 3 mėnesių buvo pastebėtas ryškus depresijos simptomų sumažėjimas, automatinių minčių išnykimas, o  taikant kitus gydymo būdus jokių pokyčių nebuvo pastebėta.

2012 m. daryto tyrimo „BT įtaka mažinant stresą depresija sergantiems žmonėms“ išvadose pabrėžiama, kad savipagalbos knygų skaitymas padeda sumažinti stresą jau sergant depresija.

2012 m. Rumunijoje darytas atsitiktinių imčių tyrimas “ Kognityvinės biblioterapijos įtaka depresijos simptomų kaitai“. Pabrėžiama, kad parinktos savipagalbos knygos padeda pakeisti automatines mintis, o tai sumažina depresijos simptomus.

2013 m. Italijoje daryto atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo „Skaitymo grupė kaip reabilitacijos būdas hospitalizuotiems pacientams, sergantiems psichoze“. Praėjus net 6 mėnesiams po skaitymo programos buvo stebimas ryškus klinikinių simptomų sumažėjimas. Išvadose pabrėžiama, kad skaitymo programos turėtų būti patvirtintos kaip reabilitacijos priemonė psichikos pacientams, sergantiems sunkia psichikos negalia.

Šiais metais Didžiojoje Britanijoje darytas bandomasis tyrimas „Savipagalbos knygų skaitymo padedant specialistui poveikis sergantiems Parkinsono liga“. Išvadose teigiama, kad kryptinga biblioterapija labai padeda sumažinti nerimą, kuris būdingas sergantiems Parkinsono liga.

2010 m. paskelbtas Švedijos Karolinska universitete vydytas atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas „Biblioterapijos įtaka panikos sutrikimų gydyme“. Tai randomizuotas savarankiško skaitymo be terapeuto vadovavimo, bet turint tikslų terminą, tyrimas. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į 2 grupes- gydymo ir kontrolinę. Gydymo grupėje buvo išsiųsta savipagalbos knyga švedų kalba apie kognityvines elgesio strategijas ir panikos sutrikimus. Knygą reikėjo skaityti per 10 savaičių. Po to reikėjo atsakyti į terapeutų klausimus. Rezultatai gydymo grupėje palyginti su kontroline grupe, pagerėjo. Preliminari išvada –tikslus terminas, iki kada reikia perskaityti knygą, veiksmingas žmonėms, kenčiantiems nuo panikos sutrikimų su agorafobija arba be jos.

Visų šių tyrimų išvados patvirtina teigiamą biblioterapijos poveikį mažinant depresijos simptomus. Skaitymas rekomenduojamas kaip reabilitacijos priemonė ir sergantiems Parkinsono liga, esant panikos sutrikimams, psichozei.

Baigiant norisi pabrėžti, kad biblioterapija – tai įrodymais pagrįstas daugelio klinikinių simptomų gydymas, kuris apsimoka ir ekonomiškai. Juk knyga kainuoja šimtus kartų pigiau, nei pavyzdžiui ilgai trunkanti psichoterapija. Tai turėtų  paskatinti specialistus drąsiai naudoti biblioterapiją savo darbe, nes tokia praktika yra pagrįsta įrodymais.

Daiva Širkaitė

Pranešimas skaitytas Birštone rengtoje konferencijoje Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti

Entry filed under: Įdomybių skiltis. Tags: , .

Biblioterapijos konferencija Neurochirurgai mokosi operuoti 3D spausdintuvais

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Trackback this post  |  Subscribe to the comments via RSS Feed


Kategorijos

Archyvas

Kalendorius

2013 m. lapkričio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Spa   Gru »
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930  

Statistika

  • 89 692

%d bloggers like this: